Plunksnuoti ir pūkuoti dinozaurai

Nepaisant to, kad visuomenė dinozaurus vis dar įsivaizduoja kaip didelius driežus su žvynuota oda, mokslininkams (ir žmonėms besidomintiems mokslu) jau daugiau nei dešimtmetį žinoma ir tai, kad buvo plunksnuotų dinozaurų, ir tai, kad yra tyrimų atskleidžiančių tų plunksnų spalvas. Labai gaila, kad filmas „Juros periodo pasaulis“ praleido progrą šias žinias perteikti ir platesnei visuomenei.

Tyrimas rodo, kad visi dinozaurai buvo padengti plunksnomis arba bent jau turėjo potencialą būti plunksnuotiems. Naujas radinys Sibire sukėlė paleontologus ant kojų.

150 milijonų metų senumo fosilijos, rastos Sibire rodo, kad plunksnos buvo daug plačiau paplitusios tarp dinozaurų, nei manyta anksčiau.

Pagal National geographic, ir 1psl.lt, ir time.com ir nature.com

Jūsų pinigai religijai – 386 tūkstančiai eurų Skaudvilės bažnyčiai

Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, Lietuvos medinės sakralinės architektūros tyrinėtoja Algė Jankevičienė yra pripažinusi, kad Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia – viena iš nedaugelio klasicizmo bruožų turinčių kryžiaus formos sakralinių statinių Lietuvoje. Šios bažnyčios prikėlimas naujam gyvenimui kainavo apie 386 tūkst. eurų. Darbus finansavo Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programa bei 10 proc. prisidėjo Tauragės rajono savivaldybė.

(Pagal lzinios.lt)

Kaip ir visada

  • jeigu savininkai nesugeba išlaikyti savo pastatų, derėtų juos išnuomoti arba parduoti tiems, kurie tai sugebėtų padaryti
  • finansuojant tokius projektus derėtų sudaryti tinkamas sąlygas tuos pastatus naudoti ir įvairioms sekuliarioms grupėms

2016-ųjų „Kino pavasaryje“ filmas „Apostatas“

Kovo 31 dieną Vilniuje, o balandžio 1 dieną – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prasidėsiančiame 21-ajame „Kino pavasaryje“ bus parodyta 200 filmų kiek daugiau nei tūkstantyje seansų.

Festivalyje svečiuosis ir katalikų tikėjimo bandęs atsisakyti ispanas Alvaras Ogalla, suvaidinęs savo prototipą komiškoje dramoje „Apostatas“.

(Pagal 2016-ųjų „Kino pavasaris“: mažiau filmų, bet daugiau seansų)

Paroda – Sveikata 2016 vyks Klaipėdoje kovo 18-20

Kovo 18-20 dienomis Klaipėdoje, „Švyturio arenoje“ vyks paroda „Sveikata 2016“.

Paroda, kurios pagrindinė tema – sveikata, Klaipėdoje organizuojama trečią kartą. Jos organizatoriai – bendrovė „Expo vakarai“ šiemet išsikėlė ambicingą tikslą. Organizatoriai pasiryžo po vienu stogu sukviesti ir tradicinės, ir netradicinės medicinos atstovus bei sveikos gyvensenos propaguotojus.

„Nors viešojoje erdvėje netyla ginčai dėl to, kuri medicina geresnė, mes nesiekiame rasti teisiųjų. Priešingai – norime parodyti, jog tradicinės ir netradicinės medicinos atstovai gali bendradarbiauti, kad kuo daugiau žmonių būtų sveikesni. Todėl tikimės, kad parodoje tradicinės ir netradicinės medicinos atstovai susivienys, o žmonės gaus didžiausią naudą, teisingiausius patarimus, konsultacijas“, – teigė parodos vadovė Vitalija Mockevičiūtė.

Netradicinės medicinos sektoriuje dėmesys bus skirtas ajurvedai, akupuktūrai, apiterapijai, aromaterapijai, gintaro terapijai, holistikai, homeopatijai, jogai, meno, muzikos, šviesos terapijai. Lankytojai galės išbandyti gydymą akmenimis, rankomis, gydomąsias vonias, taškinį masažą.

(Pagal kauno.diena.lt)

Alternatyvioji medicina pristatoma, kaip alternatyva medicinai. Tai – ne alternatyva. Taip kaip skraidanti šluota nėra alternatyva automobiliui ar lėktuvui. Taip pat kaip astrologija nėra alternatyva astronomijai. Taip pat košė iš kirvio nėra alternatyva kugeliui.

Blogiausia yra tai, kad alternatyviosios medicinos propaguotojai ne tik išvilioja pinigus iš žmonių neveikiančioms „gydymo“ priemonėms, bet dar ir neretai atitraukia juos nuo tikros medicinos.

Tokia paroda yra paprasčiausias pasityčiojimas iš sveikatingumo. Pacientų teises reikia ginti, o ne reklamuoti jų pažeidinėjimą pardavinėjant neveikiančias gydymo priemones.

Apie antiintelektualizmą

  • 2016-03-01
  • laisvamanis
  • Kita

Antiintelektualizmas, kaip priešiškumas ir nepasitikėjimas mokslu ir mokslininkais, yra gana paprastas, tačiau veidmainiškas gyvūnas. Jį galima gana nesunkiai atskirti atlikus vieną paprastą minties eksperimentą.

Savo namą prašome suprojektuoti architekto. Savo rinktinėje norime matyti Valančiūną su Mačiuliu. Savo operacijas patikime gydytojams, savo vaikų išsilavinimą – mokytojams.

Mūsų istorinius griuvėsius kasinėja archeologai, o svarbius dokumentus nešame išversti vertėjams.

Atrodytų, viskas savaime suprantama. Tačiau kai kalba pasisuka apie „moksliškai jautrias temas“, sveikas protas, panašu, iškeliauja pro langą.

Pavyzdžiui, kai pasaulinio lygio mokslininkai kaip a. a. Carlas Saganas, Neilas DeGrasse’as Tysonas, Billas Nye ar Lawrence’as Kraussas kalba apie astronomiją ar kvantinę fiziką, retas kuris drįsta baksnoti į jų lygtis ir aiškinti: „…ką tu čia nusišneki?“

Tačiau kai patys mokslininkai, remdamiesi lygiai tuo pačiu savo išsilavinimu, pradeda kalbėti apie klimato kaitą, kone kiekvienas andrius ir audrius staiga įgauna mokslinio autoriteto ir pradeda priskirti juos kažkokiam pasauliniam sąmokslui, paplitusiam tarp visos akademinės visuomenės, dirbančios vardan paprastų žmonių apkvailinimo.

Tokio kirpimo žmonės jaučiasi pakankamai moksliškai raštingi, kad Oksfordo universiteto biologijos profesoriui Richardui Dawkinsui numetę „jei mes kilę iš beždžionių, tai kodėl pasaulyje dar yra beždžionių“ argumentą, keltų savo pergalingas rankas į viršų.

Tai tie patys žmonės, kurie neurologijos profesoriui ir filosofui Samui Harrisui gali nemirksėdami dėstyti, kaip iš tiesų tiksliai sąmonė išgyvena smegenų mirtį ir iškeliauja į rojų.

Jų turimas autoritetas taip pat leidžia imunologams ir epidemiologams aiškinti, kodėl vakcinos sukelia autizmą ir yra beveik viso blogio pasaulyje šaknys.

(Pagal lrytas)

Veidotyra – pseudomokslas skatinantis diskriminaciją

Trumpai: Veidotyra yra pseudomokslas, o įmonės įtraukiančios veidotyrą į personalo atrankos procesą užsiima diskriminacija

Gerbiami „Personalo atranka kitaip“ klientai, tikiuosi, kad jūs samdydami šią įmonę, į savo rizikos registrą įtraukiate ir galimybę būti patampytais po teismus dėl žmonių diskriminacijos!

Žmonių diskriminaciją draudžia Lietuvos įstatymai. Tad jau vien tai, kad jums personalą atrinkti padeda ši įmonė, gali užtraukti jums teisinių nemalonumų.

Žinoma, yra tyrimų ir rodančių, kad žmonės sugeba atspėti tam tikras būdo savybes vien iš žmogaus išvaizdos kiek geriau, nei atsitiktinumas. Bet ar tas mokslinis „kiek geriau“ ir psudomokslinis „užtikrintas“ įvertinimas tikrai vertas rizikos būti tampomiems po teismus? Ar tikrai tai verta psudomokslais paskliaunančios ir neracionaliais sprendimais besivadovaujančios įmonės reputacijos? Ar tikrai verta prarasti darbščius, protingus ir gabius darbuotojus dėl tokio pseudomokslo?

Ramunė Vaičiulienė, bendrovės „Personalo atrankos kitaip“ vadovė, sako, kad žmogaus veido analizės darbdaviai užsako keliais atvejais. „Gana dažnai tirti žmonių veidus tenka vykdant personalo atranką pirminiame (iš prie CV prisegtų nuotraukų) arba galutiniame atrankų etape stebint pokalbį dėl darbo. Taip pat neretai darbdaviai užsako jau esamų darbuotojų veidotyrą tam, kad vadovai geriau pažintų savo darbuotojus ir jiems galėtų parinkti tinkamą darbo pobūdį, efektyvias motyvavimo priemones ir pan.“, – sako p. Vaičiulienė.

Jeigu šiuo metu aš būčiau kandidatė į laisvą darbo vietą arba mano darbdavys pas veidotyros specialistą užsakytų mano kaip darbuotojo charakteristiką, jam užtektų turėti kelias mano nuotraukas, kurias lengvai galėtų rasti mano socialiniame tinkle: portretinę tiesiu veidu, profiliu ir visu ūgiu. Ir jau po kelių dienų gautų trijų puslapių ataskaitą apie mano būdą, bendravimo pobūdį, konfliktiškumą, toleranciją, diplomatiją, rizikingumą, streso valdymą, atsakomybės pojūtį, motyvaciją, valdingumą, savarankiškumą, gebėjimą planuoti, atidumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, dėmesio valdymą, kruopštumą, adaptaciją, moralines vertybes ir net polinkį į neigiamus įpročius.

Labai dažnai atrankų metu yra naudojama situacijų praktika, kuomet kandidatai provokuojami pasielgti taip, kaip jie galbūt elgtųsi realioje darbinėje situacijoje. Tačiau p. Vaičiulienė sako, kad tiriant kandidatą iš jo veido, gestų, balso, laikysenos galima sužinoti tą patį nepastatant žmogaus į nemalonią padėtį.

Pagal vz.lt

Teisinė informacija

Įstatymuose nėra minima diskriminacija dėl veido. Bet veidotyra yra ne kas kita kaip „nepriėmiau tavęs dirbti, nes man nepatinka tavo veidas“ tipo diskriminacija, kuri kuo puikiausiai papuola į šį Lygių galimybių įstatyme naudojamą apibrėžimą:

Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Nuorodos apie veidotyros pseudomokslą

Jeigu nukentėjote dėl veidotyrininkų

Jeigu nukentėjote nuo veidotyrininkų, tai manau, jog turite neblogą galimybę paduoti skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Eutanazija Kanadoje – legali, bet kunigai ir toliau nori kankinti žmones

Kanadoje eutanazija legalizuota 2015-aisiais ir įstatymai kam ji bus prieinama ir finansuojama turi būti paruošti iki 2016 birželio 6.

Globe and mail (mano vertimas):

Parlamentinė ataskaita teikia, kad kanadienčiams neprivaloma sirgti mirtina liga, kad jiems būtų prienama pagalba numirti. Ši teisė neturėtų būti atimta iš žmonių su psichikos sutrikimais.

Tačiau Bernardinai rašo, kad už žmonių kankinimą (įstatymais ir ligomis, o ne vinimis į panages) kovoja Katalikų Bažnyčia ir visokios kitokios krikščioniškų bažnyčių atmainos:

Eutanazija, kaip ir pagalba nusižudyti visiškai nepriimtinos, pareiškė Kanados katalikų ganytojai. Vyskupų konferencijos pirmininkas Douglas Crosby pasisakė episkopato vardu po to, kai Kanados ypatingas vyriausybinis komitetas dėl medicininės pagalbos suteikimo norintiems mirti vasario 25 dieną paskelbė ataskaitą pavadintą „Medicininė pagalba norintiems mirti: dėmesys paciento gerovei“.

Vyriausybinis komitetas ataskaitoje siūlo, kad pagalba mirti būtų suteikta psichiatrinius negalavimus kenčiantiems asmenims, kad psichologinė kančia butų įvardyta kaip kriterijus, leidžiantis pripažinti „teisę“ pasinaudoti tokiomis paslaugomis, kad per ateinančius trejus metus pagalbos mirti paslaugos taptų prieinamos paaugliams, o gal būt ir vaikams, kuriuos būtų galima klasifikuoti kaip „pribrendusius mažamečius“, kad visi sveikatos sistemos darbuotojai būtų įpareigoti teisingai orientuoti pacientus, prašančius suteikti pagalbą nusižudyti ir kad visos valdžios remiamos Kanados sveikatos struktūros viešai siūlytų pagalbos mirti galimybę.

Vyskupas atkreipė dėmesį ir į tai, kas komisijos ataskaitoje nepasakyta: nekalbama apie tai, kaip paliatyvi medicina ir slaugymas namų aplinkoje gali būti visai priimtini siūlymai žmonėms, gundomiems pagalbos mirti galimybės. Taip pat nekalbama apie būtinumą sudaryti nacionalinę prevencinę strategiją prieš savižudybes, kurios ypač paplitusios tarp čiabuvių jaunimo.

Pasak Kanados episkopato pirmininko, katalikai su kitų krikščioniškų ir nekrikščioniškų bendruomenių atstovais, kaip ir su netikinčiaisiais tvirtina, kad eutanazija, pagalba mirti ir ataskaitoje pristatyti siūlymai yra visiškai nepriimtini.

Kodėl nekalbama apie paliatyviąją mediciną? Todėl, kad ne apie tai kalba! Ir dar dėl to, kad tam niekas nesipriešina – visi tai palaiko.

Kodėl nekalbama apie savižudybių prevenciją? Todėl, kad tai yra nesusijęs klausimas!

Svarbiausia yra nekankinti žmonių. Kai kuriems žmonėms priimtiniausia – paliatyvi medicina, o kitiems – eutanazija. Krikščionims derėtų nustoti būti tokiais pasipūtėliais nuduodančiais, kad išmano, kas yra kitiems žmonėms geriau, ypač dėl to, kad tas pasipūtimas pagrinde kyla vien iš jų tikėjimo absurdiškomis nieko bendro su realybe neturinčiomis pasakomis.

** Nuorodos **

  • Bernardinai: Kanados vyskupai pasmerkė siūlymą įteisinti pagalbą mirti

  • The Globe and Mail: Parliamentary report calls for broad access to assisted dying

Kada gi apmokestinsime kunigus ir vienuolius

Prieš porą metų Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų grupė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu kūrė pasiūlymus naujam Lietuvos socialiniam modeliui.

Tarp pasiūlymų yra ir šis:

Daugiau nei 2 mln. litų „Sodros“ biudžetą papildytų ir dvasininkai bei vienuoliai, kurie dabar yra valstybės draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai, jeigu jie mokėtų 15 proc. minimalios algos dydžio socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai.

Nuo šio pasiūlymo praėjo jau beveik pora metų. Ko gero dar ilgai teks laukti, kol mes, kaip valstybė, nustosime remti prietarus.

Kasdieninis seksizmas mokinukams

http://kasdienisseksizmas.tumblr.com/post/128196490224/riešutas-matematikos-pratybų-sąsiuvinys-pirmai

Parkavimo rinkliavos Kaune ir tikinčiųjų reikalavimai

Po 2015 m. savivaldybių rinkimų, pasikeitus Miesto valdžiai, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu „buvo išskirtinai apmokestintas transporto priemonių statymas Kauno Rotušės aikštėje“, rašoma peticijoje.

Sprendimu nurodyta, kad „(…)rinkliava renkama darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos, išskyrus Rotušės aikštę, kurioje rinkliava renkama visomis dienomis nuo 8 iki 24 valandos“. 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos sprendimu Nr. T-743 ankstesnis sprendimas pakoreguotas, tačiau nauji Vietinės rinkliavos nuostatai paliko galioti tą pačią tvarką Rotušės aikštėje.

„Atkreipiame dėmesį, kad Rotušės aikštės prieigose veikia penkias dideles bendruomenes vienijančios Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų), Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų), Kauno Šv.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) ir Šv.Trejybės (Seminarijos) bažnyčios, todėl sekmadieniais į Šv. Mišias susirenka labai daug miestiečių. Nuo tada, kai 2015 m. apmokestintas parkavimas Rotušės aikštėje sekmadieniais, miestiečiai patiria daug nepatogumų švęsdami sekmadienius, lankydamiesi šeimomis šiose bažnyčiose ir Santakos parke“, teigia peticijos rengėjai.

„Manome, kad miestiečių galimybių patenkinti dvasinius poreikius apribojimas dėl galimai didesnio mokesčių surinkimo yra nepagrįsta strategija, liudijanti apie išskaičiavimu paremtus ją priėmusiųjų prioritetus.

Atsižvelgiant į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, Kauno miesto savivaldybės tarybos ir jos mero, prašome atsižvelgti į miestiečių lūkesčius, pakeisti Miesto tarybos sprendimą ir vietinės rinkliavos Rotušės aikštėje sekmadieniais nerinkti“.

(Pagal Bernardinai)

Nežinau tiksliai, kokiu tikslu Kaune buvo nustatytas tas automobilio statymo mokestis, tačiau paprastai tas apmokestinimas skirtas tam, kad žmonės be reikalo neužgrūstų miesto gatvių ir stovėjimo aikštelių.

Keletas klausimų apie kuriuos vertėtų pamąstyti prieš keliant tokius reikalavimus:

  • Ar tikrai melstis būtina bažnyčioj, o ne namie?
  • Ar tikrai tikintiesiems taip svarbu į bažnyčią atkeliauti automobiliu, o ne viešuoju transportu ar pėstute?
  • Jeigu jau keliaujate automobiliu, tai gal vertėtų sudalyvauti mišiose, kokioje nors kitoje bažnyčioje, prie kurios mašinos stovėjimas neapmokestintas? Lietuvoje gi bažnyčių kone ant kiekvieno kampo surasi.
  • Ar tos konkrečios bažnyčios teikia kažkokias būtinas paslaugas, kurių kunigai nesugeba teikti kitose bažnyčiose? Kiek suprantu gi tą patį „visur esantį“ ir „viską žinantį“ dievą garbinant.
  • Ar tikrai jūsų keistiems, su prietarų sklaida susijusiems, poreikiams turėtų būti suteikiamas prioritetas palyginus su kitų žmonių automobiliais?
Naujesni
Senesni
Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e