VU mokslininkai kuria inovatyvų dirbtinio intelekto įrankį ATSPARA propagandai aptikti

VU mokslininkai kuria inovatyvų dirbtinio intelekto įrankį propagandai aptikti - LRT

[Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto] mokslininkų kuriamas projektas ATSPARA siekia išnaudoti dirbtinį intelektą ir hibridinius neuroninius tinklus, kad greitai ir efektyviai atpažintų propagandinių ir dezinformacinių pranešimų srautus lietuvių kalba ir tokiu būdu padėtų žmonėms ir suinteresuotoms institucijoms laiku užkardyti šio srauto plitimą bei poveikį.

„Dirbtinis intelektas tampa galingu įrankiu, kuris gali greitai ir tiksliai įvertinti informacijos patikimumą bei aptikti subtilius propagandos elementus. Tai leis ne tik žurnalistams ar medijų kompanijoms, bet ir plačiajai visuomenei apsisaugoti nuo klaidinančios informacijos poveikio“, – sako projekto vadovas prof. dr. Darius Plikynas.

Covid-19: Ko siekiama judėjimo ir susibūrimų kontrole?

Prieš porą dienų atradau puikų Washington Post straipsnį apie tai, ko siekiama judėjimo ir susibūrimų ribojimu: Why outbreaks like coronavirus spread exponentially, and how to “flatten the curve”

Taip pat filmukas:

GMO kukurūzai: 21-erių metų tyrimų apibendrinimas – rezultatai vienareikšmiškai teigiami

Lietuvos rytas skelbia straipsnį „Naujausias tyrimas apie GMO: netrūks tokių, kuriems rezultatai nepatiks„.

Žurnalistams dvejetas už idiotišką fokusavimą!

Nežinau, kodėl straipsnio pavadinimą sufokusavo į tą „rezultatai nepatiks“, nes tyrimo rezultatai yra nuostabūs – iš kurios pusės bepažiūrėtum į GMO kukurūzus, taip jie vis geriau pasirodo. Ir derlius didesnis, ir sveikesni žmonėms – juose mažiau mikotoksinų (mycotoxins), ir aplinkinių organizmų nepaveikė, išskyrus sumažinio kukurūzus veikiančių parazitų kiekį.

Žurnalistams trejetas už „naujausią tyrimą“!

Tiesa, kad tyrimas naujas. Bet moksle gi esmė yra ne naujumas, o kokybė. Šio tyrimas yra meta-analizė apibendrinanti 21-erių metų geriausiai kontroliuojamų tyrimų apžvalgą. T.y. genetiškai modifikuoti kukurūzai ūkininkų auginami nuo 1996 – (jau daugiau nei 20 metų) ir plačiai ištirti. Šios metaanalizės autoriai atrinko geriausiai kontroliuojamus tyrimus ir juos apibendrino. Tad šio tyrimo kontekstas yra ne naujumas, o mastas ir kokybė.

Kaip ten bebūtų, pacituosiu Lietuvos Rytą:

Dėl įvairių – dažniausiai nemokslinių – priežasčių nerimauta dėl GMO poveikio žmonių sveikatai. Ši analizė patvirtino, kad GMO ne tik nekelia pavojaus žmonių sveikatai, bet iš tiesų gali daryti teigiamą poveikį.

Grybelių gaminamos nuodingos medžiagos – mikotoksinai – yra žmonėms ir gyvūnams nuodingi ir kancerogeniški junginiai. Nemenkoje dalyje genetiškai nemodifikuotų ir organinių kukurūzų yra nedideli mikotoksinų kiekiai. Besivystančiose šalyse šios medžiagos dažniausiai pašalinamos valant – bet rizika išlieka. GM kukurūzuose mikotoksinų gerokai mažiau, nes augalai modifikuojami taip, kad juos mažiau pažeistų vabzdžiai. Vabzdžiai augalų imuninę sistemą silpnina, todėl juos lengviau paveikia mikotoksinus gaminantys grybeliai.

Savo analizėje tyrėjai tvirtina, kad iš šios studijos galima „daryti nedviprasmiškas išvadas, padedančias padidinti visuomenės pasitikėjimą maisto produktais, gaminamais, naudojant genetiškai modifikuotus augalus.“

Nors diegiant GMO žemės ūkyje, klausimų tikriausiai dar kils, į kai kuriuos aštriausius ši analizė atsakė visiškai aiškiai. Be to, ši informacija gali padėti įtikinti ūkininkus ir kompanijas genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimo nauda sveikatai ir finansams. Kai kas jau vadina šią meta-analizę GMO debatų „paskutiniuoju skyriumi“.

Pirminis šaltinis

  1. Nature – Scientific Reports – Impact of genetically engineered maize on agronomic, environmental and toxicological traits: a meta-analysis of 21 years of field data

 

Kodėl žemdirbiai perka genetiškai modifikuotų augalų sėklas

Šiandien Facebook’e viena draugė paskelbė nuorodą į peticiją prašančią neleisti Bayer įmonei pirkti Monsanto įmonės. Prie nuorodos buvo pridėtas gąsdinantis paveiksliukas, kuriama teigiama, kad Monsanto produktai žlugdo ūkininkus vien tam, kad padidintų korporacijos pelną.

Derėtų prisiminti, kad priežasčių vienų ar kitų produktų pirkimui yra daug, o pirkti genetiškai modifikuotų augalų sėklas ūkininkams daugeliu atveju yra pelningiau (pvz. dėl didesnio derliaus ir/arba mažesnio kiekio pesticidų ir/arba mažesnio kiekio herbicidų ir/arba mažesnių priežiūros išlaidų).

Nuorodos

Štai keletas angliškų straipsnių genetiškai modifikuotų organizmų ir Monsanto tema:

Genetiškai modifikuotos lašišos

JAV Maisto ir Vaistų Administracija (FDA) pirmą kartą (2015 pabaigoje) patvirtino pirmą genetikšai modifikuotą gyvūną – lašišą – tinkamu vartoti žmonėms. Prieš šį sprendimą nukreipta kampanija buvo grįsta gasdinimu, o ne faktais.

(Pagal Slate)

Kanadietiška mokslininkų cenzūra baigėsi

Kanadoje senoji Harper’io administracija, iš esmės cenzūravo mokslininkų , gaunančių federalinį finansavimą, bendravimą su žiniasklaida. Tai buvo aiškus bandymas kontroliuoti su aplinka susijusius klausimus: nuo globalinio atšilimo iki žuvininkystės įtakos aplinkai, ir vandens kokybės.

Dabar, kai Harper’io administraciją Trudeau administracija, šie apribojimai yra panaikinti ir mokslininkai gali papasakoti apie tai, kokie gniuždantys Harper’io apribojimai buvo iš tikro.

(Pagal Neurologica Blog)

Tai dar viena pamoka, rodanti, kaip lengvai, gali būti sugriauta demokratija ir atimtos laisvės – žmonės tiesiog vykdė nurodymus.

Papildoma nuoroda

Plunksnuoti ir pūkuoti dinozaurai

Nepaisant to, kad visuomenė dinozaurus vis dar įsivaizduoja kaip didelius driežus su žvynuota oda, mokslininkams (ir žmonėms besidomintiems mokslu) jau daugiau nei dešimtmetį žinoma ir tai, kad buvo plunksnuotų dinozaurų, ir tai, kad yra tyrimų atskleidžiančių tų plunksnų spalvas. Labai gaila, kad filmas „Juros periodo pasaulis“ praleido progrą šias žinias perteikti ir platesnei visuomenei.

Tyrimas rodo, kad visi dinozaurai buvo padengti plunksnomis arba bent jau turėjo potencialą būti plunksnuotiems. Naujas radinys Sibire sukėlė paleontologus ant kojų.

150 milijonų metų senumo fosilijos, rastos Sibire rodo, kad plunksnos buvo daug plačiau paplitusios tarp dinozaurų, nei manyta anksčiau.

Pagal National geographic, ir 1psl.lt, ir time.com ir nature.com

Bakterijų kiekis žmoguje viršija žmogaus ląstelių skaičių

Mokslu besidomintiems žmonėms ko gero girdėta informacija, kad bakterijų skaičius žmogaus organizme yra maždaug 10 kartų didesnis, nei žmogaus ląstelių skaičius. Tai – mitas.

Naujas tyrimas rodo, kad bakterijų ir žmogaus ląstelių santykis yra maždaug 1,3 prie 1 (bakterijų yra maždaug 30% daugiau).

Nuoroda

Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e