Kaip pamaitinti žmoniją? Genetiškai modifikuoti organizmai yra didelė atsakymo dalis

Mūsų užduotis: pamaitinti visą augančią žmoniją, bei nesunaikinti dar likusios ekosistemos.

  • žmonių skaičius žemėje didėja
  • maisto daliai žmonių trūksta jau dabar, bet mums reikia pamaitinti vis daugiau žmonių
  • praktiškai visa žemdirbystei tinkama žemė jau yra naudojama
  • mes norime nenaikinti išlikusių miškų
  • mes norime išsaugoti ir jei įmanoma, išplėsti išlikusias laukinės gamtos teritorijas
  • mes žinome, kad taip vadinama “ekologinė žemdirbystė” yra neefektyvi ir naudoja 5-40% daugiau žemės, nei moderni mokslu grįsta žemdirbystė. Tad “ekologinė žemdirbystė” tikrai - ne sprendimas, ji yra labiau problemos dalis.

Šią problemą reikia spręsti įvairiais būdais:

  • Plačiai naudojant genetiškai modifikuotus organizmus žemdirbystėje
  • Naudojant daugiaaukščius ir hidroponinius ūkius
  • Po truputį pereinant prie daugiau augalinio maisto vartojimo
  • Pereinant prie kitų proteinų šaltinių (miltai iš vabalų)

Kodėl nereikia bijoti valgyti GMO

Genetiškai modifikuoti organizmai yra tokie pat organizmai kaip ir kiti, jie sudaryti iš tų pačių maistinių medžiagų, kaip ir kiti organizmai. Maisto gamybos procesas bei mūsų virškinimas juos (įskaitant ir jų DNR) suskaldo į mažesnes sudedamąsias dalis. Tas dalis mūsų kūnas sunaudoja mūsų pačių baltymams ir genams pasigaminti.

Pasaulio sveikatos organizacija sako:

Ar GMO maistas yra saugus?

Skirtingi GM organizmai apima skirtingus genus, įterptus skirtingais būdais. Tai reiškia, kad atskiri GM maisto produktai ir jų sauga turėtų būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju ir negalima pateikti bendrų teiginių apie visų genetiškai modifikuotų maisto produktų saugą.

Šiuo metu tarptautinėje rinkoje parduodamų GM maisto produktų saugos vertinimai buvo atlikti ir yra netikėtina, kad jie kels pavojų žmonių sveikatai. Be to, šalių, kuriose jie buvo patvirtinti, gyventojai tokius maisto produktus vartojo be jokio poveikio žmonių sveikatai.

GM maisto produktų saugos užtikrinimo pagrindas turėtų būti nuolatinis saugos vertinimų taikymas ir, tam tikrais atvejais, tinkama stebėsena po pateikimo į rinką.

Kaip GMO gali padėti?

Maistas pagamintas iš GMO yra sveika

  • 2020-11-19
  • Laisvamanis

„Rinkis sveikiau“ mokyklą inicijavęs ir pamokas organizuojantis prekybos tinklas skatina pirkėjus puoselėti sveikatai palankaus maitinimosi įpročius. Vadovaujantis Lietuvos ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis bei gairėmis, jo kokybės specialistai atrinko produktus, kuriuose yra mažiau druskos, cukraus, riebalų arba sudėtyje yra kokybiškesnių riebalų, daugiau skaidulinių medžiagų, kurių gamyboje nenaudojami priedai ir sintetiniai dažikliai, sveikatai nenaudingi riebalai, aliejai ir GMO. Šie produktai tinklo parduotuvių lentynose pažymėti „Rinkis sveikiau“ ženklu.

TV3

Man labai kliūna, kai sveikuolių ideologija kertasi su tuo, ką sako mokslas ir juodina technologijas, kurios gali padėti išmaitinti augančią pasaulio populiaciją.

Štai wikipedia rašo:

Mokslinių tyrimų visuma (mokslinis konsensusas) rodo, kad maistas pagamintas iš genetiškai modifikuotų augalų nekelia didesnės rizikos žmonių sveikatai, nei įprastas maistas.

There is a scientific consensus that currently available food derived from GM crops poses no greater risk to human health than conventional food.

Lietuvos vyriausybė prieš GMO - apmaudu, kad stabdome mokslo ir technologijų pažangą

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas: GMO kultūros Lietuvoje neauginamos. Vyriausybės programoje nurodyta kad „laikysimės griežtos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atsisakymo (draudimo) Lietuvoje politikos. Prioritetą teiksime pastangoms išsaugoti visuomenės sveikatą, žemės ūkio ir aplinkos kokybę - žemės ūkio gamyboje nebus leista naudoti GMO“. Pasėliuose niekada nebuvo rasta GMO. Taigi tirti GMO poveikį vabzdžiams neturime galimybių (nėra GMO, nėra ir poveikio). “

(Pagal Respublika)

Gan apmaudu, kad Lietuva pasirinko remti žmonių baimes, o ne tobulinti pasaulį.

GMO privalumai

Ūkyje:

  • didesnis derlius arba mažesnis poreikis žemei tam pačiam derliui gauti
  • ligoms ar kenkėjams atsparesni augalai
  • sveikesnis maistas (pvz. auksiniai ryžiai)
  • greitesnis augimas

Laboratorijoje:

  • medžiagų (vaistų) sintezė (tam naudojamos bakterijos bei gyvuliai)

Pirminiai šaltiniai

GMO kukurūzai: 21-erių metų tyrimų apibendrinimas – rezultatai vienareikšmiškai teigiami

Lietuvos rytas skelbia straipsnį „Naujausias tyrimas apie GMO: netrūks tokių, kuriems rezultatai nepatiks„.

Žurnalistams dvejetas už idiotišką fokusavimą!

Nežinau, kodėl straipsnio pavadinimą sufokusavo į tą „rezultatai nepatiks“, nes tyrimo rezultatai yra nuostabūs – iš kurios pusės bepažiūrėtum į GMO kukurūzus, taip jie vis geriau pasirodo. Ir derlius didesnis, ir sveikesni žmonėms – juose mažiau mikotoksinų (mycotoxins), ir aplinkinių organizmų nepaveikė, išskyrus sumažinio kukurūzus veikiančių parazitų kiekį.

Žurnalistams trejetas už „naujausią tyrimą“!

Tiesa, kad tyrimas naujas. Bet moksle gi esmė yra ne naujumas, o kokybė. Šio tyrimas yra meta-analizė apibendrinanti 21-erių metų geriausiai kontroliuojamų tyrimų apžvalgą. T.y. genetiškai modifikuoti kukurūzai ūkininkų auginami nuo 1996 – (jau daugiau nei 20 metų) ir plačiai ištirti. Šios metaanalizės autoriai atrinko geriausiai kontroliuojamus tyrimus ir juos apibendrino. Tad šio tyrimo kontekstas yra ne naujumas, o mastas ir kokybė.

Kaip ten bebūtų, pacituosiu Lietuvos Rytą:

Dėl įvairių – dažniausiai nemokslinių – priežasčių nerimauta dėl GMO poveikio žmonių sveikatai. Ši analizė patvirtino, kad GMO ne tik nekelia pavojaus žmonių sveikatai, bet iš tiesų gali daryti teigiamą poveikį.

Grybelių gaminamos nuodingos medžiagos – mikotoksinai – yra žmonėms ir gyvūnams nuodingi ir kancerogeniški junginiai. Nemenkoje dalyje genetiškai nemodifikuotų ir organinių kukurūzų yra nedideli mikotoksinų kiekiai. Besivystančiose šalyse šios medžiagos dažniausiai pašalinamos valant – bet rizika išlieka. GM kukurūzuose mikotoksinų gerokai mažiau, nes augalai modifikuojami taip, kad juos mažiau pažeistų vabzdžiai. Vabzdžiai augalų imuninę sistemą silpnina, todėl juos lengviau paveikia mikotoksinus gaminantys grybeliai.

Savo analizėje tyrėjai tvirtina, kad iš šios studijos galima „daryti nedviprasmiškas išvadas, padedančias padidinti visuomenės pasitikėjimą maisto produktais, gaminamais, naudojant genetiškai modifikuotus augalus.“

Nors diegiant GMO žemės ūkyje, klausimų tikriausiai dar kils, į kai kuriuos aštriausius ši analizė atsakė visiškai aiškiai. Be to, ši informacija gali padėti įtikinti ūkininkus ir kompanijas genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimo nauda sveikatai ir finansams. Kai kas jau vadina šią meta-analizę GMO debatų „paskutiniuoju skyriumi“.

Pirminis šaltinis

  1. Nature – Scientific Reports – Impact of genetically engineered maize on agronomic, environmental and toxicological traits: a meta-analysis of 21 years of field data

 

Valstiečiai valdžioje: prieš mokslą, prieš efektyvią žemdirbystę (2-a dalis)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo programoje skelbia, kurią tarsi pasityčiodami patalpino svetainėje darnilietuva.lt:

Laikysimės griežtos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atsisakymo (draudimo) Lietuvoje politikos. Prioritetą teiksime pastangoms išsaugoti visuomenės sveikatą, žemės ūkio ir aplinkos kokybę – žemės ūkio gamyboje nebus leista naudoti GMO. To paties sieksime ir Europos Sąjungos lygmeniu, aktyviai visoje ES reikalausime įteisinti privalomą atskirą žymėjimą produktams, kurių gamybos metu buvo naudojami GMO pašarai;

GMO – nėra baubas. Jeigu yra būdų pigiau ar su mažiau pesticidų užauginti daugiau produkcijos, tai tą reikėtų ir daryti!

GMO žymėjimas specialiomis etiketėmis tik prisideda prie tokio atsilikėliško mąstymo skatinimo: juk eiliniam vartotojui staiga kils asociacijos – „jeigu žymi, tai reiškia kažkuo pavojinga“, nepaisant to, kad tas priešiškumas GMO produkcijai yra niekuo nepagrįstas. Siūlau apie tai perskaityti daktaro Steven Novella pamąstymus angliškai (pagrindinė mintis yra ta, kad GMO produktai yra saugūs ir lygiai tokie pat maistingi, tad toks priverstinis žymėjimas yra nereikalingas).

Kodėl žemdirbiai perka genetiškai modifikuotų augalų sėklas

Šiandien Facebook’e viena draugė paskelbė nuorodą į peticiją prašančią neleisti Bayer įmonei pirkti Monsanto įmonės. Prie nuorodos buvo pridėtas gąsdinantis paveiksliukas, kuriama teigiama, kad Monsanto produktai žlugdo ūkininkus vien tam, kad padidintų korporacijos pelną.

Derėtų prisiminti, kad priežasčių vienų ar kitų produktų pirkimui yra daug, o pirkti genetiškai modifikuotų augalų sėklas ūkininkams daugeliu atveju yra pelningiau (pvz. dėl didesnio derliaus ir/arba mažesnio kiekio pesticidų ir/arba mažesnio kiekio herbicidų ir/arba mažesnių priežiūros išlaidų).

Nuorodos

Štai keletas angliškų straipsnių genetiškai modifikuotų organizmų ir Monsanto tema:

Genetiškai modifikuotos lašišos

JAV Maisto ir Vaistų Administracija (FDA) pirmą kartą (2015 pabaigoje) patvirtino pirmą genetikšai modifikuotą gyvūną – lašišą – tinkamu vartoti žmonėms. Prieš šį sprendimą nukreipta kampanija buvo grįsta gasdinimu, o ne faktais.

(Pagal Slate)

Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e