Kaip pamaitinti žmoniją? Genetiškai modifikuoti organizmai yra didelė atsakymo dalis
Mūsų užduotis: pamaitinti visą augančią žmoniją, bei nesunaikinti dar likusios ekosistemos.
- žmonių skaičius žemėje didėja
- maisto daliai žmonių trūksta jau dabar, bet mums reikia pamaitinti vis daugiau žmonių
- praktiškai visa žemdirbystei tinkama žemė jau yra naudojama
- mes norime nenaikinti išlikusių miškų
- mes norime išsaugoti ir jei įmanoma, išplėsti išlikusias laukinės gamtos teritorijas
- mes žinome, kad taip vadinama “ekologinė žemdirbystė” yra neefektyvi ir naudoja 5-40% daugiau žemės, nei moderni mokslu grįsta žemdirbystė. Tad “ekologinė žemdirbystė” tikrai - ne sprendimas, ji yra labiau problemos dalis.
Šią problemą reikia spręsti įvairiais būdais:
- Plačiai naudojant genetiškai modifikuotus organizmus žemdirbystėje
- Naudojant daugiaaukščius ir hidroponinius ūkius
- Po truputį pereinant prie daugiau augalinio maisto vartojimo
- Pereinant prie kitų proteinų šaltinių (miltai iš vabalų)
Kodėl nereikia bijoti valgyti GMO
Genetiškai modifikuoti organizmai yra tokie pat organizmai kaip ir kiti, jie sudaryti iš tų pačių maistinių medžiagų, kaip ir kiti organizmai. Maisto gamybos procesas bei mūsų virškinimas juos (įskaitant ir jų DNR) suskaldo į mažesnes sudedamąsias dalis. Tas dalis mūsų kūnas sunaudoja mūsų pačių baltymams ir genams pasigaminti.
Pasaulio sveikatos organizacija sako:
Ar GMO maistas yra saugus?
Skirtingi GM organizmai apima skirtingus genus, įterptus skirtingais būdais. Tai reiškia, kad atskiri GM maisto produktai ir jų sauga turėtų būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju ir negalima pateikti bendrų teiginių apie visų genetiškai modifikuotų maisto produktų saugą.
Šiuo metu tarptautinėje rinkoje parduodamų GM maisto produktų saugos vertinimai buvo atlikti ir yra netikėtina, kad jie kels pavojų žmonių sveikatai. Be to, šalių, kuriose jie buvo patvirtinti, gyventojai tokius maisto produktus vartojo be jokio poveikio žmonių sveikatai.
GM maisto produktų saugos užtikrinimo pagrindas turėtų būti nuolatinis saugos vertinimų taikymas ir, tam tikrais atvejais, tinkama stebėsena po pateikimo į rinką.
Kaip GMO gali padėti?
- plačiai naudojamus produktus padaryti maistingesniais, pvz. auksiniai ryžiai praturtinti beta karotinu
- auginti ekonomiškai atsiperkančias žuvis maistui ūkiuose, vietoj to, kad būtų gaudomos laukinės žuvys, pvz. lašišos, atsparesnės pažeidžiamiausiu augimo laikotarpiu ir sunaudojančios mažiau pašaro.
- užauginti didesnį derlių tame pačiame plote per tą patį laiko tarpą, pvz. modifikuojant augalus, kad fotosintezė būtų efektyvesnė
- naudoti mažiau trąšų, pvz. genetiškai modifikuoti augalai “paprašantys” dirvos bakterijų pagaminti trąšų
- naudoti mažiau pesticidų
- auginti sausroms atsparius augalus, kurių mums labai prisireiks, nes kintantis klimatas reiškia dažnesnes sausras daugelyje pasaulio vietų, pvz. sausroms atsparūs kviečiai
- sumažinti gyvulių bezdalų ir riaugėjimų kiekį, pvz. žolė, kurią ėdantys gyvuliai išskiria 23% mažiau metano
- žmonėms mėgstantiems mėsą, padėti pereiti prie augalinio maisto, pvz. genetiškai modifikuotų bakterijų išskirtas leghemoglobinas Impossible Foods “mėsoje”.