Melagienų feisbuke pilna - Vokietija

Ne, Vokietija nesiruošia trauktis iš Europos Sąjungos, bet melagienų kūrėjams faktai – nereikšmingas argumentas - LRT

„Facebook“ paskelbta tariama naujiena apie jau netrukus įvyksiantį Vokietijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos – melas. Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. S. Rakutienė atkreipė dėmesį, kad vokiečiai pasitiki bendrija ir net kraštutinių dešiniųjų partijos lyderė, nors dažnai pasisako euroskeptiškai, pirmiausia kalba ne apie pasitraukimą, o apie reformas. Be to, pabrėžė pašnekovė, pasitraukimo iš ES procesas ilgas, sudarytas iš ne vieno svarbaus etapo, todėl tą padaryti greitai nė nebūtų įmanoma.

Atmintis: kodėl tai, ką prisimename, nebūtinai įvyko?

Mano manymu skeptikams derėtų išmanyti keletą dalykų:

  • mokslo pagrindus
  • supratimą, kaip veikia mokslo procesas
  • logikos, mąstymo klaidas
  • žmogaus proto polinkį daryti sistemines klaidas (cognitive biases).
    • bent šiek tiek išmanyti kaip veikia atmintis, kaip ji gali būti iškraipyta ir įtakota, bei kodėl žmogaus atmintimi (įskaitant ir mūsų pačių) neverta labai pasitikėti.
  • kokias taktikas ir strategijas naudoja melagienų ir dezinformacijos skleidėjai

Tad siūlau paklausyti LRT laidos apie atmintį: Minties eksperimentai. Nepatikimoji atmintis ir smegenų apgaulės: kodėl tai, ką prisimename, nebūtinai įvyko? - 2023.09.26 - Radioteka - LRT

Placebo efektas

Atnaujinimas: Straipsnis papildytas nuorodomis į podcastus

Kiek suprantu, Lietuvoje placebo efekto nesupranta beveik nė vienas žurnalistas, ir net daugeliui skeptikų yra sunku suprasti placebo niuansus.

Plačiojoje visuomenėje/populiarioje spaudoje placebas reiškia viena: protas ir įsitikinimai nugali kūną ir gali įveikti ligą (mind over body).

Tuo tarpu mokslininkams ir medikams placebas reiškia ką kita. Tai yra bet kokie su gydymu tiesiogiai nesusiję efektai įtakojantys tiek paciento savijautą, tiek ir tai, kaip pacientas apibūdina savo būklę.

Paprastai, tiriant gydymo priemonės efektyvumą, mokslininkai lygina kelias pacientų grupes. Vienai grupei taikoma tikra gydymo priemonė, o kitai grupei - neveikli.

Pavyzdžiui:

  • lyginant operacijas vienai grupei, gali būti daroma tikra operacija, o kitai tik įpjaunama oda
  • lyginant akupunktūrą, vienai grupei gali būti praduriama oda, o kitai - ne, arba duriama skirtingose vietose (“tikruose” akupunktūros taškuose, arba “netikruose”).
  • lyginant piliules, viena grupei duodama tikra piliulė, o kitai grupei analogiškai atrodanti cukraus piliulė

Tyrimo eigoje keičiasi abiejų grupių būklė. Nepaisant to, kad viena grupė gauna placebą - netikrą gydymą. Tai yra ne dėl kažkokio stebuklingo “įsitikinimai, gali paveikti ligą” (mind-over-matter), šios grupės būklė keičiasi dėl daugelio paprastų priežasčių, tokių kaip:

  • natūrali ligos eiga (pvz. negydomas peršalimas praeina, nevaisingumas daugeliu atveju diagnuozuojamas tik pagal tai, kad porai nepavyko pastoti per metus, daugeliui tokių “nevaisingų” porų net nedarant nieko papildomai, yra didelė tikimybė pastoti laikui bėgant).
  • bendravimas su gydytojais ir dalyvavimas tyrime (tai gali prisidėti prie to, kad pacientas labiau kreipia dėmesį į savo sveikatą, ar ja labiau rūpinasi kol dalyvauja tyrime)
  • savo būklės apibūdinimas po procedūros kinta dėl įvairių priežasčių (pvz. rimtas savo būklės apgalvojimas, noras nenuvilti tyrėjų, noras jausti geriau, palyginti skausmą praeityje su skausmu dabar yra neįtiktinai sunku).

Lyginant rezultatus tarp šių grupių, efekto skirtumas yra laikomas gydymo efektu. Placebo grupės būklės pasikeitimas nėra dėl kažokio galingo placebo efekto, o tik padeda atmesti su gydymu nesusijusius jau anksčiau paminėtus dalykus.

Jeigu rezultatai tarp tiriamų grupių nesiskiria, tai daroma išvada, kad tiriamas gydymo metodas yra neefektyvus, o ne tai, kad placebo efektas yra toks pats efektyvus, kaip gydymas.

Kitur apie tai

Skeptics with a K podcaste neretai kalbama apie placebo tyrimus:

Taip pat apie placebo efektą pasakoja ir Dr. Steven Novella podcast’e Skeptics Guide to the Universe:

Taip pat science based medicine:

Seni geri laikai - saviapgaulė

Įvairios ideologijos grindžiamos mitu, kad anksčiau žmonės buvo geresni, vertybės buvo tvirtesnės ir pan.

Kaip pamaitinti žmoniją? Genetiškai modifikuoti organizmai yra didelė atsakymo dalis

Mūsų užduotis: pamaitinti visą augančią žmoniją, bei nesunaikinti dar likusios ekosistemos.

  • žmonių skaičius žemėje didėja
  • maisto daliai žmonių trūksta jau dabar, bet mums reikia pamaitinti vis daugiau žmonių
  • praktiškai visa žemdirbystei tinkama žemė jau yra naudojama
  • mes norime nenaikinti išlikusių miškų
  • mes norime išsaugoti ir jei įmanoma, išplėsti išlikusias laukinės gamtos teritorijas
  • mes žinome, kad taip vadinama “ekologinė žemdirbystė” yra neefektyvi ir naudoja 5-40% daugiau žemės, nei moderni mokslu grįsta žemdirbystė. Tad “ekologinė žemdirbystė” tikrai - ne sprendimas, ji yra labiau problemos dalis.

Šią problemą reikia spręsti įvairiais būdais:

  • Plačiai naudojant genetiškai modifikuotus organizmus žemdirbystėje
  • Naudojant daugiaaukščius ir hidroponinius ūkius
  • Po truputį pereinant prie daugiau augalinio maisto vartojimo
  • Pereinant prie kitų proteinų šaltinių (miltai iš vabalų)

Kodėl nereikia bijoti valgyti GMO

Genetiškai modifikuoti organizmai yra tokie pat organizmai kaip ir kiti, jie sudaryti iš tų pačių maistinių medžiagų, kaip ir kiti organizmai. Maisto gamybos procesas bei mūsų virškinimas juos (įskaitant ir jų DNR) suskaldo į mažesnes sudedamąsias dalis. Tas dalis mūsų kūnas sunaudoja mūsų pačių baltymams ir genams pasigaminti.

Pasaulio sveikatos organizacija sako:

Ar GMO maistas yra saugus?

Skirtingi GM organizmai apima skirtingus genus, įterptus skirtingais būdais. Tai reiškia, kad atskiri GM maisto produktai ir jų sauga turėtų būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju ir negalima pateikti bendrų teiginių apie visų genetiškai modifikuotų maisto produktų saugą.

Šiuo metu tarptautinėje rinkoje parduodamų GM maisto produktų saugos vertinimai buvo atlikti ir yra netikėtina, kad jie kels pavojų žmonių sveikatai. Be to, šalių, kuriose jie buvo patvirtinti, gyventojai tokius maisto produktus vartojo be jokio poveikio žmonių sveikatai.

GM maisto produktų saugos užtikrinimo pagrindas turėtų būti nuolatinis saugos vertinimų taikymas ir, tam tikrais atvejais, tinkama stebėsena po pateikimo į rinką.

Kaip GMO gali padėti?

Vandens filtravimas - tik pinigų švaistymas

Klausimas vienoje Facebook grupėje:

Sveiki. Pasidalinkite kaip valote vandenį. Kokius vandens distiliatorius naudojate. :)

Aš nenaudoju jokių filtrų, nes praktiškai visame išsivysčiusiame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, vandens kokybė yra puiki.

Jeigu nėra konkrečių tyrimų/perspėjimų iš savivaldybės ar vandentiekio tarnybos kad iš jūsų čiaupo bėga daug prastesnis vanduo nei kitur Lietuvoje, tai filtruodami tik švaistysit pinigus ir laiką.

Taip pat nepamirškite, kad vandens filtrų pardavėjai, gali naudoti paprasčiausius pseudomokslinius triukus “įrodyti”, kad jūsų vanduo nešvarus. Neklausykite žmonių/organizacijų, kurie suinteresuoti parduoti jums nereikalingus prietaisus.

Jeigu trūksta pinigų

  • Nešvaistykite pinigų nereikalingiems prietaisams, tokiems kaip vandens filtrai.

Placebas ir homeopatija šunims

Netikrų gydymo būdų propapguotojai neretai pasitelkia argumentą: “jeigu gydymo būdas x yra placebas, tai kodėl jis veikia gyvūnams? Gyvūnai juk nesitiki gydymo galių iš piliulės!”

Tad pradžiai rekomenduoju perskaityti ankstesnį įrašą apie tai, kas yra placebo efektas.

O toliau pacituosiu straipsnį iš 15 Min apie placebo poveikį tiek gyvūnams, tiek ir jų savininkams:

Slaugytojo placebo efektas nuramina šeimininkus, o pacientai – mūsų gyvūnai – ir toliau kenčia tiek pat, kiek kentėjo iki gydymo.

Tokį stebėjimų rezultatą gali paaiškinti nemažas mechanizmų kiekis – kai kurie iš jų sutampa ir su žmogaus reakcija į placebą. Vienas iš galimų paaiškinimų yra paprasčiausia regresija link vidurkio – gali būti, kad gyvūno būklė pagerėtų nepriklausomai nuo gydymo. Lėtinės ligos, tokios kaip epilepsija, tai paūmėja, tai aprimsta, ir gyvūnų šeimininkai gali būti linkę įtraukti savo šunis į naujausių vaistų klinikinius tyrimus tuo metu, kai gyvūnų būklė yra pati sunkiausia. Daugeliu atveju bėgant laikui priepuolių dažnis ir savaime sumažėtų – tokia yra natūrali šios ligos eiga.

Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad žmonės dažnai keičia savo elgesį, jeigu žino, kad yra stebimi. Tai yra vadinamasis Hawthorne’o efektas, galintis iš dalies paaiškinti K.Munanos tyrimo rezultatus. Visi tyrime dalyvavę šunys be levetiracetamo vartojo ir dar bent po vieną vaistą nuo epilepsijos, o tų šunų šeimininkai, žinodami, kad dalyvauja kontroliuojamame klinikiniame tyrime, galėjo atsakingiau suduoti šuniui įprastinius vaistus, geriau laikėsi jų vartojimo režimo.

„Kadangi jie dalyvauja tyrime – o šeimininkai žino, kad jų šunys yra kruopščiai stebimi ir jų medicininiai įrašai yra kontroliuojami – galbūt jie labiau linkę sugirdyti vaistus reguliaresniais tarpais“, – sakė veterinarė.

15min

Tiek generiniuose, tiek patentiniuose vaistuose gydo veiklioji medžiaga

Kaip teigia šeimos medicinos rezidentė, Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos narė Kristina Grigaliūnaitė, gydytojai esminių skirtumų tarp generinių ir patentinių vaistų nemato. „Nežymiai skirtis gali net to paties vaisto skirtingos partijos. Bet ar tai iš esmės pakeičia paciento ligos eigą, turi įtakos jo gyvenimo kokybei? Ne, nes gydo veiklioji medžiaga. Medicina šiandien jau nebeįsivaizduojama be generinių vaistinių preparatų. Daugybė vaistų, kuriuos pacientai vartoja, ypač gulėdami ligoninėse, jau seniai yra tik generiniai“, – teigia JGA atstovė. Anot jos, faktą, kodėl dalis visuomenės tiki, jog generiniai vaistai gydo prasčiau, nors visi farmakologiniai vadovėliai vieningai tvirtina, kad tiek originalūs, tiek generiniai vaistai nesiskiria, galima paaiškinti nocebo efektu.

Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistų, nepasitikėjimas generiniais vaistais yra keliamas dirbtinai. Viešai skatinamas nerimas ir tvirtinimai, kad generiniai vaistai sukelia daugiau nepageidaujamų reakcijų ar yra mažiau efektyvūs, yra nepagrįstas. Nėra jokių tokias kalbas patvirtinančių mokslinių įrodymų. Ligą gydo vaisto veiklioji medžiaga, o ne jo pavadinimas ar pakuotė. 

(Pagal ELTA)