Placebo efektas
- 2023-09-10
- Laisvamanis
- Mitų sklaidymas
Atnaujinimas: Straipsnis papildytas nuorodomis į podcastus
Kiek suprantu, Lietuvoje placebo efekto nesupranta beveik nė vienas žurnalistas, ir net daugeliui skeptikų yra sunku suprasti placebo niuansus.
Plačiojoje visuomenėje/populiarioje spaudoje placebas reiškia viena: protas ir įsitikinimai nugali kūną ir gali įveikti ligą (mind over body).
Tuo tarpu mokslininkams ir medikams placebas reiškia ką kita. Tai yra bet kokie su gydymu tiesiogiai nesusiję efektai įtakojantys tiek paciento savijautą, tiek ir tai, kaip pacientas apibūdina savo būklę.
Paprastai, tiriant gydymo priemonės efektyvumą, mokslininkai lygina kelias pacientų grupes. Vienai grupei taikoma tikra gydymo priemonė, o kitai grupei - neveikli.
Pavyzdžiui:
- lyginant operacijas vienai grupei, gali būti daroma tikra operacija, o kitai tik įpjaunama oda
- lyginant akupunktūrą, vienai grupei gali būti praduriama oda, o kitai - ne, arba duriama skirtingose vietose (“tikruose” akupunktūros taškuose, arba “netikruose”).
- lyginant piliules, viena grupei duodama tikra piliulė, o kitai grupei analogiškai atrodanti cukraus piliulė
Tyrimo eigoje keičiasi abiejų grupių būklė. Nepaisant to, kad viena grupė gauna placebą - netikrą gydymą. Tai yra ne dėl kažkokio stebuklingo “įsitikinimai, gali paveikti ligą” (mind-over-matter), šios grupės būklė keičiasi dėl daugelio paprastų priežasčių, tokių kaip:
- natūrali ligos eiga (pvz. negydomas peršalimas praeina, nevaisingumas daugeliu atveju diagnuozuojamas tik pagal tai, kad porai nepavyko pastoti per metus, daugeliui tokių “nevaisingų” porų net nedarant nieko papildomai, yra didelė tikimybė pastoti laikui bėgant).
- bendravimas su gydytojais ir dalyvavimas tyrime (tai gali prisidėti prie to, kad pacientas labiau kreipia dėmesį į savo sveikatą, ar ja labiau rūpinasi kol dalyvauja tyrime)
- savo būklės apibūdinimas po procedūros kinta dėl įvairių priežasčių (pvz. rimtas savo būklės apgalvojimas, noras nenuvilti tyrėjų, noras jausti geriau, palyginti skausmą praeityje su skausmu dabar yra neįtiktinai sunku).
Lyginant rezultatus tarp šių grupių, efekto skirtumas yra laikomas gydymo efektu. Placebo grupės būklės pasikeitimas nėra dėl kažokio galingo placebo efekto, o tik padeda atmesti su gydymu nesusijusius jau anksčiau paminėtus dalykus.
Jeigu rezultatai tarp tiriamų grupių nesiskiria, tai daroma išvada, kad tiriamas gydymo metodas yra neefektyvus, o ne tai, kad placebo efektas yra toks pats efektyvus, kaip gydymas.
Kitur apie tai
Skeptics with a K podcaste neretai kalbama apie placebo tyrimus:
- Episode #355 | Skeptics with a K | Merseyside Skeptics Society: Mike looks at how science communicators can get the placebo effect wrong
- Episode #252 | Skeptics with a K | Merseyside Skeptics Society: panic attack is not nocebo.
- Episode #187 | Skeptics with a K | Merseyside Skeptics Society: about placebo pills
- Episode #199 | Skeptics with a K | Merseyside Skeptics Society: colour and strength of placebo effect
- Episode #188 | Skeptics with a K | Merseyside Skeptics Society: branding and strength of placebo effect.
- Episode #361 | Skeptics with a K | Merseyside Skeptics Society: Mike looks at the recent 82 minute video from the YouTuber Medlife Crisis about the amazing power of the placebo effect.
- Episode #186 | Skeptics with a K | Merseyside Skeptics Society: placebo surgery
Taip pat apie placebo efektą pasakoja ir Dr. Steven Novella podcast’e Skeptics Guide to the Universe:
- Episode #935 | The Skeptics Guide to the Universe: apie placebo efektą nuo 1 val 11 min.
Taip pat science based medicine:
- Placebo Effect Revisited | Science-Based Medicine: “Apparent improvements may not be real. They may entirely be illusions of how health outcomes are being measured.”
Įvairūs: beverčiai kraujo tyrimai, vitaminas D, ar tikrai kanapės gydo?
- 2019-11-14
- Laisvamanis
- Kita
Gydytojas Morozovas apie beprasmius tyrimus ir vitaminą D
Gydytojas Morozovas: nusprendėte išsitirti? Aš jau dabar žinau atsakymo rezultatus
Silpnumas, prakaitavimas, dažnos infekcijos, negyjančios žaizdos, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, raumenų ir kaulų skausmai, šlapimo pakitimai, inkstų ir kepenų veikla – viskas susiję arba su pertekliumi, arba su trūkumu šio stebuklingo vitamino. Ir koks geras būdas būti geru gydytoju – padaryti vieną vienintelį tyrimą ir surasti priežastį iš pirmo karto!
O kuo čia dėtas vitamino tyrimas? Ogi tuo, kad nesvarbu, kam jį atliksi, 95 procentams šalies suaugusiųjų jo trūks, o didžiajai daliai kūdikių bus perteklius. Nes taip yra mūsų Lietuvoje. Nes nėra galimybių vitamino D kiekiui padidinti mūsų mylimuosiuose organizmuose. Galime jį gaminti kaip medžiai deguonį – padedant saulei.
– Delfi
Kanapės - daugeliu atvejų irgi placebas
Gydytojai, kalbėdami apie medicinines kanapes, labai dažnai mini vieną žodį – „placebas“.
„Northwestern“ universiteto vėžinio skausmo programos vadovė Judith Paice prisiminė vieną atvejį, kai pacientas naudojo minėtus vaistus su kanabinoliu (CBD) – nepsichoaktyvia chemine medžiaga, randama marihuanoje. Jis bandė prisiekti, kad medžiaga tikrai padeda. Tada gydytoja paprašė jo tą vaistą atsinešti.
Pasižiūrėjusi į produktą ji įsitikino, kad jame iš tiesų yra CBD, tačiau jo sudėtyje buvo 5 proc. mentolio, kuris sukeldavo šaltį. Labai tikėtina, kad tai ir suteikė įsivaizduojamą palengvėjimo pojūtį.
Klinikiniai testai, ypač rengiami atsitiktine tvarka, suteiktų daugiau aiškumo dėl vaistų poveikio organizmui, tačiau šiuo metu jų vis dar nėra pakankamai. Viena to priežasčių – medicininių kanapių legalizavimo banga pasaulyje vis dar palyginti naujas reiškinys. JAV, viena iš labiausiai pažengusių šioje tyrimų srityje, daugumoje valstijų kanapes legalizavo tik prieš 3 metus. Federaliniu lygmeniu ši medžiaga vis dar draudžiama.
Taigi, kol nėra daugiau informacijos, gydytojų teigimu, valstybės turėtų būti atsargesnės, įvesdamos kokias nors medicininės marihuanos programas. Patys gydytojai yra linkę pripažinti šios medžiagos vartojimą kaip paskutinę priemonę, dažniausiai tiems, kuriems nebepadeda tradiciniai vaistai.
Problema kyla dėl to, kad patys pacientai nori naudoti šią medžiagą ir kitais tikslais. 2019 m. „Tilray“ apklausė daugiau nei 2 tūkst. kanadiečių, kokiems simptomams malšinti pacientai naudoja medicininę marihuaną. Dažniausias atsakymas buvo lėtinis skausmas, kitos įvardytos priežastys buvo nemiga, stresas ir depresija. Ir dauguma pacientų yra įsitikinę, kad ši priemonė puikiai veikia.
Ilgas ir vingiuotas klinikinių testų kelias
Gydytojai nori klinikinių testų, tačiau puikiai žino, kad duomenų rinkimas reikalauja laiko. Ir pinigų.
Kai kurioms kanapių kompanijoms žymiai paprasčiau tiesiog gaminti CBD aliejų ir pardavinėti jį kaip papildus. Ir uždirbti milžiniškus pinigus, nesivarginant šios medžiagos išbandyti.
Miuncheno technikos universiteto psichosomatinės medicinos profesorius Winfriedas Hauseris teigia, kad su kolegomis labai dažnai susiduria su medicininių kanapių apžvalgomis, kurios iš esmės yra jau atliktų tyrimų perpasakojimas.
Tokio tipo tyrimai dažniausiai susideda iš plataus spektro tyrimų, kurie labai dažnai parodydavo skirtingus rezultatus – priklausomai nuo to, ką tų tyrimų autoriai pasirinko apžvelgti. Pavyzdžiui, W. Hauseris per pastaruosius 4 metus pateikė 4 skirtingus tyrimus, kuriuos atliekant buvo analizuojamas medicininių kanapių poveikis malšinant lėtinį skausmą. Visuose 4 tyrimuose buvo prieita prie skirtingų išvadų.
Prastesniuose tyrimuose, pasak mokslininko, tyrėjai „galimai pervertina teigiamą kanapių preparatų poveikį“.
Placebas ir homeopatija šunims
- 2019-11-13
- Laisvamanis
- Mitų sklaidymas, Netikras gydymas
Netikrų gydymo būdų propapguotojai neretai pasitelkia argumentą: “jeigu gydymo būdas x yra placebas, tai kodėl jis veikia gyvūnams? Gyvūnai juk nesitiki gydymo galių iš piliulės!”
Tad pradžiai rekomenduoju perskaityti ankstesnį įrašą apie tai, kas yra placebo efektas.
O toliau pacituosiu straipsnį iš 15 Min apie placebo poveikį tiek gyvūnams, tiek ir jų savininkams:
Slaugytojo placebo efektas nuramina šeimininkus, o pacientai – mūsų gyvūnai – ir toliau kenčia tiek pat, kiek kentėjo iki gydymo.
…
Tokį stebėjimų rezultatą gali paaiškinti nemažas mechanizmų kiekis – kai kurie iš jų sutampa ir su žmogaus reakcija į placebą. Vienas iš galimų paaiškinimų yra paprasčiausia regresija link vidurkio – gali būti, kad gyvūno būklė pagerėtų nepriklausomai nuo gydymo. Lėtinės ligos, tokios kaip epilepsija, tai paūmėja, tai aprimsta, ir gyvūnų šeimininkai gali būti linkę įtraukti savo šunis į naujausių vaistų klinikinius tyrimus tuo metu, kai gyvūnų būklė yra pati sunkiausia. Daugeliu atveju bėgant laikui priepuolių dažnis ir savaime sumažėtų – tokia yra natūrali šios ligos eiga.
Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad žmonės dažnai keičia savo elgesį, jeigu žino, kad yra stebimi. Tai yra vadinamasis Hawthorne’o efektas, galintis iš dalies paaiškinti K.Munanos tyrimo rezultatus. Visi tyrime dalyvavę šunys be levetiracetamo vartojo ir dar bent po vieną vaistą nuo epilepsijos, o tų šunų šeimininkai, žinodami, kad dalyvauja kontroliuojamame klinikiniame tyrime, galėjo atsakingiau suduoti šuniui įprastinius vaistus, geriau laikėsi jų vartojimo režimo.
„Kadangi jie dalyvauja tyrime – o šeimininkai žino, kad jų šunys yra kruopščiai stebimi ir jų medicininiai įrašai yra kontroliuojami – galbūt jie labiau linkę sugirdyti vaistus reguliaresniais tarpais“, – sakė veterinarė.
– 15min