Aktinidijos (kivi uogos) - ne supermaistas

  • 2023-09-07
  • Laisvamanis
  • Mityba

Vienas prekybos tinklas ėmėsi reklamuoti aktinidijas (kivi uogas): Kas nutiktų organizmui, jeigu reguliariai valgytumėte aktinidijų? Dabar – geriausia jų ir kaina, ir skonis | BNS Spaudos centras:

„Visų pirma, jose gausu imunitetą stiprinančio vitamino C, vitamino E, saugančio jaunystę, gyvybingumą ir vaisingumą, taip pat liuteino, kuris yra neįkainojamas akių sveikatai. Aktinidijose yra ir daugybė polifenolių. Toks antioksidantų paketas suteikia mažiems vaisiams didelį potencialą absorbuoti reaktyviąsias deguonies rūšis, t. y. laisvuosius radikalus, kurie yra toksiški mūsų sveikatai. Reguliariai valgomos kivi uogos gali prisidėti prie tokių ligų kaip diabeto, aterosklerozės, hipertenzijos ir vėžio prevencijos“, – sako J. Sabaitienė.*

Nepaisant mažo aktinidijų dydžio, kiekviename vaisiuje yra nemažai skaidulų, kurios, skatindamos žarnyno darbą, neleidžia užkietėti viduriams, palengvina organizmo valymąsi nuo toksinų ir yra veiksminga apsauga nuo storosios žarnos vėžio išsivystymo.

Susidūrus su tokiais teiginiais visuomet kyla klausimai:

  • Ar tikrai tipinėmis porcijomis vartojamos uogos suteiks praktiškai reikšmingus skaidulų kiekius? Kokiais tyrimais remiamasi skleidžiant tokią informacija?
  • Organizmo valymasis nuo toksinų per išmatas tinkamas apibūdinti praktiškai visam maistui. Kodėl gi būtent tai priskiriama aktindijoms?
  • Jei jau nurodoma tariama aktinidijų nauda sveikatai, tai būtų atsakinga ir pateikti informaciją apie tai, kiek sveikatai žalingo cukraus žmogus gautų tas pats žmogus.
  • Kodėl skatinamas mitas, kad vitaminas C skatina imunitetą?
  • Antioksidantai - ne stebuklas, jie gali turėti ir neigiamų pasekmių sveikatai.

Ką daryti?

  • Prekybos centrams - reklamuojant produktus vengtumti teiginių, kurie gali sudaryti nepagrįstai išpūstą maisto produktų poveikį sveikatai.

Mitybos patarimas

Dešimtmečiai tyrimų apie mitybą ir sveikatą daro gana paprastą išvadą - valgykite įvairų maistą, daug vaisių ir daržovių, nevartokite per daug kalorijų ir viską valgykite saikingai. Daugeliui sveikų žmonių, jei laikotės šios pagrindinės rekomendacijos, jūs jau maitinsitės beveik optimaliai sveikatos atžvilgiu.

Mityba ir mėsos dieta

  • 2023-05-10
  • Laisvamanis
  • Mityba

Liūdnas žmogeliukas valgo didelį mėsos kepsnį

Pasak Skeptical of the Carnivore Diet | Science-Based Medicine (išversta):

Dešimtmečiai tyrimų apie mitybą ir sveikatą palaiko gana paprastą išvadą - valgykite įvairų maistą, daug vaisių ir daržovių, nevartokite per daug kalorijų ir viską valgykite saikingai. Daugeliui sveikų žmonių, jei laikotės šios pagrindinės rekomendacijos, jūs jau maitinsitės beveik optimaliai sveikatos atžvilgiu.

Bet tokie patarimai nesukurs kartu ir bevertės, ir daugiamilijardinės mitybos patarimų industrijos.

Viena iš tokių prastų idėjų - mėsos arba mėsėdžių dieta.

Mėsos dieta yra dar viena mitybos mada, skirta pašalinti būtent “blogų” maisto rūšių ir apriboti mitybą tik “gero” maisto rūšimis. Šio požiūrio teorinis pagrindas yra klaidingas, ir nėra jokių empirinių įrodymų, kad jis būtų teisingas. Be to, yra daugybė įrodymų, kad mitybos apribojimas tik mėsa ir kiaušiniais yra žalingas sveikatai.

Ar saugu gerti ūkininkų dalijamą pieną?

  • 2023-03-05
  • Laisvamanis
  • Mityba

Atsako gydytojas. Ar saugu gerti ūkininkų dalijamą pieną? - LRT

„Karvės natūraliai nešioja tam tikras ligas sukeliančias bakterijas, kurios melžimo metu gali patekti į jų gaminamą pieną. Šios bakterijos gyvuliui dažniausiai nėra kenksmingos, tačiau žmonės, vartojantys nepasterizuotą pieną, gali užsikrėsti sunkiomis ligomis. Visos šios ligos susijusios su žalio pieno vartojimu: tai campylobacter infekcija, salmoneliozė, jersiniozė, listerijozė, tuberkuliozė, bruceliozė, apsinuodijimas stafikokų enterotoksinu, streptokokinė infekcija, E. coli O157:H7, toksoplazmozė, gastroenteritas, meningitas, encefalitas“, – portalui LRT.lt sakė VMVT veterinarijos inspektorė.

Žalias pienas sudaro idealią aplinką bakterijoms daugintis. Be pasterizavimo žaliame piene gali augti kenksmingos bakterijos ir tai gali kelti pavojų žmonėms, kurie jį geria, t. y. gali kelti pavojų sveikatai. Todėl VMVT specialistai dar kartą primena, kad žalio pieno vartoti nevirinto – nerekomenduojama“, – teigia VMVT atstovė.

Dieta pagal kraujo grupę

  • 2022-07-03
  • Laisvamanis
  • Mityba

Drabužių dizainerės Audronės Bunikienės patirtis:

Prieš dešimt metų ji bandė maitintis produktais, kurie esą jai tinkami pagal kraujo grupę.

„Su sąrašu produktų, kurių man galima ir kurių negalima, nuėjau į parduotuvę. Ten sugaišau dvi valandas viską tyrinėdama.

Buvo negalima valgyti česnako, o aš be jo gyventi negaliu. Česnaką valgau kaip obuolį. Jei įtrinu keptą duoną česnaku, man skonio per mažai, aš jo dar atsikandu.

Po mėnesio nuo to „galima“ ir „negalima“ pradėjo suktis galva, pajutau silpnumą.

lrytas.lt

Priminimai

  • Dieta pagal kraujo grupę neveikia ir neturi pagrindo, kodėl galėtų veikti
  • Produktų eliminavimas iš dietos dažniausiai yra žalingas organizmui (yra išimčių žmonėms su tikromis alergijomis ar netolerancijomis)
  • Svoriui įtaką daro skirtumas tarp suvartotų ir įvairiai veiklai panaudotų kalorijų skaičiaus
  • Valgykite įvairų maistą, nepersivalgykite, venkite užkandžių ir sportuokite

Supermaistas neatskiriamas nuo maisto

  • 2022-01-22
  • Laisvamanis
  • Mityba

Lietuvos rytas rašo:

Pandemija ne vieną paskatino peržiūrėti savo mitybos racioną ir jį papildyti sveikesniais produktais, valgyti daugiau daržovių ir atrasti supermaistu vadinamus produktus.

Panašu, kad šie įpročiai niekur nedings ir taps dar ryškesne maisto tendencija šiemet

Wikipedia sako Supermaistas yra rinkodaros/marketingo, o ne mokslininkų ar dietologų terminas.

Jeigu valgote “supermaistą” (kakavą, grikius, pomidorus, ramunėles, pienes, žiedinius kopūstus, spanguoles, ciberžolę, obuolius, graikinius riešutus, moliūgus, moliūgų sėklas, ispaninių šalavijų (čija) sėklas, bananų miltus, bananų žievę, avokadus, dygliuotojo ožerškio (angl. Goji) uogas, linų sėmenis, juodgrūdės sėklas, liesą ir riebią žuvį, liesą mėsą, lašišą, laboratorijoje sukurtas baltymų ir energijos praturtintas brioche bandeles, kefyrą, šaltalankius, šermukšnius, mėlynes, aronijas, špinatus, lapinius kopūstus, granatus, bolivines balandas, šilauoges, batatus, jūros dumblius, avižas, kokosų aliejų, morkas, česnakus, burokėlius, mėlynes, migdolus, lazdynų riešutus, juodąjį šokoladą, kriaušes, vyšnias, abrikosus, braškes, jogurtą, brokolius, šparagus, vištieną, lęšius, pupeles, kiaušinius, žalumynų daigus, sėlenas) - tai puiku, jeigu jums skanu, egzotiška ar praplečia jūsų maisto įvairovę, bet nesitikėkite nuo šių produktų tapti sveikesniais.

Šį “supermaisto” sąrašą surinkau iš kokių 20 straipsnių Delfio skyrelyje “supermaistas” ir jo neatskiriu nuo bet kokio kito maisto.

Priminimas

Sveikos mitybos principai nesikeičia:

  • Valgykite įvairų maistą
  • Nepersivalgykite

Jeigu nepatinka spirulinos skonis, tai nevartokite jos

  • 2019-08-25
  • Laisvamanis
  • Mityba

Patarkit kaip pasigaminti smoothie su spirulina, kad nebūtų baisiai šlykštus, būtų įmanoma gerti etc etc

– klausimas vienoje Facebook grupėje

Atsakymas:

Jeigu neskanu, tai nevalgyk spirulinos.

Taip pat derėtų žinoti, kad spirulina pardavinėjama kaip papildas niekuo nenaudinga.

Visų pirma, nėra pagrindo manyti, kad spirulina būtų kuo nors labai jau išsiskiriantis maistas, o antra, įvairūs tyrimai rodo, kad spirulina niekuo nenaudinga.

Tingiu versti iš anglų kalbos, tad tiesiog pacituosiu Vikipediją:

Research

According to the U.S. National Institutes of Health, scientific evidence is insufficient to recommend spirulina supplementation for any human condition, and more research is needed to clarify whether consumption yields any benefits.

Administration of spirulina has been investigated as a way to control glucose in people with diabetes, but the European Food Safety Authority rejected those claims in 2013. Spirulina has been studied as a potential nutritional supplement for adults and children affected by HIV, but there was no conclusive effect on risk of death, body weight, or immune response.

Maisto derinimas sveikam gyvenimui ar svorio metimui nereikalingas

  • 2019-08-24
  • Laisvamanis
  • Mityba

Mityba yra pilna dietų ir mitų, kuriuos propaguoja bet kas, kas tik netingi ir bet kas, kas gali iš to pasipelnyti.

TLDR; Maisto derinimas (tikėjimas, kad tam tikrų maisto derinių negalima valgyti vienu metu) neturi jokio pagrindo.

Apie maisto derinimą buvo kalbama jau senovės Indijoje, tačiau Vakaruose ši teorija išpopuliarėjo prieš šimtą metų […] Bet ar išties verta vadovautis maisto derinimo principais?

Maisto derinimo teorijoje sakoma, kad yra tinkami ir netinkami maisto deriniai. Vieni pagrindinių principų yra šie: nevartoti baltymų su angliavandeniais (pvz., mėsos su bulvėmis); nemaišyti skirtingos rūšies baltymų (pvz., žuvies ir grietinėlės) bei saldžių ir rūgščių vaisių (pvz., banano ir kivio); nevalgyti vaisių su daržovėmis ar kitais maisto produktais.

Pagal šią teoriją įvairius maisto produktus (išskyrus vaisius) galima valgyti kartu su daržovėmis, o vaisius tinka derinti tik tarpusavyje pagal jų rūgštingumą.

15min

Skirtingas virškinimo greitis?!

Dietologė E.Saukaitytė-Butvilė patikina, kad maisto derinimo teorija ir jos nauda sveikatai moksliškai nėra įrodyta.

Maisto derinimo šalininkai dažniausiai nurodo du argumentus, kodėl negalima valgyti nesuderinto maisto. Vienas jų sako, kad maisto produktai virškinami skirtingu greičiu, tad jei valgomas greitai virškinamas produktas (pvz., obuolys) kartu su ilgai virškinamu (pvz., mėsa) – greičiau suvirškintas maistas negali pasišalinti iš skrandžio ir ima jame pūti ar rūgti.

„Tačiau skrandžio terpė yra stipriai rūgštinė, o skrandžio rūgštis nužudo su maistu patekusias bakterijas, taip pat ir puvimo, todėl maisto puvimas ar rūgimas skrandyje tiesiog neįmanomas“, – prieštarauja E.Saukaitytė-Butvilė.

Virškinimui reikalingi fermentai veikia skirtingo rūgštingumo terpėse?!

Kitu argumentu yra teigiama, kad skirtingų maisto medžiagų virškinimui reikalingi skirtingi fermentai veikia skirtingo rūgštingumo (pH) terpėse, todėl negali suskaidyti dviejų skirtingų produktų tuo pačiu metu.

„Tiesa, kad skirtingi virškinimo fermentai veikia skirtingo pH terpėse, tačiau žmogaus organizmas yra prisitaikęs skaidyti įvairius maisto produktus ir turi puikiai veikiančią virškinimo sistemą.

Tarkime, baltymai pradedami virškinti skrandyje (rūgštinėje aplinkoje), o tolesniam jų skaidymui plonosiose žarnose reikalinga šarminė aplinka, kuri sukuriama šioje žarnyno dalyje neutralizuojant rūgštis. Tad pats organizmas kontroliuoja skirtingų virškinamojo trakto vietų rūgštingumą, palaikydamas jį tokį, kokio reikia atitinkamam maistui skaidyti“, – paneigia dietologė.

Ji taip pat priduria, kad atidžiai panagrinėję maisto produktų sudedamąsias dalis pamatytume, jog beveik nėra produktų, susidedančių vien tik iš baltymų, riebalų ar angliavandenių. Ir šis faktas, anot medikės, įrodo, kad minėti maisto derinimo principai nėra teisingi.

Virškinimo sutrikimai

Maisto derinimo reikšmė virškinimo sutrikimams Taip pat neretai teigiama, kad netinkamas maisto derinimas gali būti virškinimo sutrikimų ir prastos savijautos priežastis, o pagal maisto derinimo principus sudaryta mityba gali padėti atsikratyti ar net išvengti šių problemų.

E.Saukaitytė-Butvilė ir šiuo aspektu išlieka skeptiška: „Labiau tikėtina, kad virškinimo sutrikimų ir prastos savijautos priežastis bus ne netinkamas maisto derinimas, bet per gausios porcijos ar dažnas užkandžiavimas, o tai trukdo virškinimo sistemai visiškai suvirškinti į ją jau patekusį maistą.“

Kaip sveikai maitintis

Taisyklės gan paprastos:

Gerkite vandenį, kai esate ištroškę

  • 2019-05-27
  • Laisvamanis
  • Mityba

Tai, kad žmogui per dieną reikia išgerti 2 litrus vandens yra mitas.

Visame maiste yra vandens. Žinoma, šviežiuose vaisiuose yra daugiau vandens, nei džiovintuose. Tad galima sakyti, kad įprastai maitindamiesi, išgerdami puodelį kavos, stiklinę sulčių ar kažko kito, jūs gausite 2 litrus skysčių per dieną papildomai nieko negerdami. Na, o jeigu jūsų organizmui pritrūks vandens – jis leis jums apie tai žinoti: jūs pajusite troškulį.

Jeigu pajutote troškulį, gerkite vandens. O jeigu troškulio nejaučiate, jūs neprivalote gerti 6-8 stiklinių vandens per dieną – kadangi jo pakankamai gaunate iš suvartojamo maisto. Žinoma, reikėtų turėti omenyje, kad karštą vasaros dieną jūs labiau prakaituojate, todėl jeigu planuojate leisti laiką lauke, reikėtų su savimi turėti vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos ar insulto.

Tiesa, gausesniame vandens gėrime nėra jokių privalumų. Kai kurie žmonės mano, kad didesnis vandens kiekis padeda išplauti toksinus ar padeda inkstams, tačiau tai nėra tiesa. Kasdien jūsų inkstai perfiltruoja apie 180 litrų kraujo. Žmogaus kūne yra 5 litrai kraujo, tad inkstai kraują kasdien perfiltruoja apie 36 kartus. Tad papildomai išgertas vanduo neturi jums jokios įtakos.

Tad apibendrinant galima daryti išvadą, kad papildomai išgertas vanduo neišplauna toksinų, taip pat nepadeda ir inkstams. Vienintelis skirtumas, kurį jūs pamatysite – jūsų šlapimas vietoje sodriai geltonos spalvos taps skaidriu – tačiau tai neturi jokios įtakos jūsų sveikatai. Todėl neverta jaudintis dėl privalomų 6-8 vandens stiklinių per dieną – jūs ir taip suvartojate pakankamai vandens, to nė nepajusdami.

(Pagal Lietuvos rytas)

Sveikuoliškas, bet nesveikuoliškas maistas

  • 2018-11-12
  • laisvamanis
  • Mityba

Paprastą tinginį keičia sveikuoliškas tinginys, kur vietoj sausainių naudojami lazdyno ir graikiniai riešutai bei gojų uogos, iš natūralios kakavos gaminamas rankų darbo šokoladas, kad būtų be pieno miltelių ir sojos lecitino. Toks pyragas yra be gliuteno, be pieno, be kiaušinių, be konservantų, be pridėtinio cukraus. Vietoj cukraus naudojamas ekologiškas kokoso žiedų nektaras. Toks gabalėlis tinginio prekyvietėse kainuos – 2,30 euro.

(Pagal Delfi apie Baltijos maisto ir gėrimų parodą BAF 2018)

Milžiniški kiekiai cukraus, kokiu pavidalu tas cukurus bebūtų pateikiamas nėra sveikuoliška. Cukrus, kokoso žiedų nektaras, datlulių sirupas, guavos sirupas, medus – visa tai yra tas pats cukrus.

Jeigu tokį desertą valgote dėl skonio, tai puiku!!! Bet jeigu mėgstamą desertą pakeisite nelabai mėgstamu „sveikuolišku“, tai jau bus jūsų problema.

Taip pat, tik labai retam kuriam žmogui Lietuvoje gliuteno, pieno ar kiaušinių reikia vengti dėl sveikatos priežasčių. Didesnė dalis šių dalykų vengia dėl nesusigaudymo, mados ir etinių priežasčių. Tad ir šiuo atžvilgiu tokius pyragus vadinti sveikuoliškais yra labai klaidinga.

Ką daryti?

Genetiškai modifikuotos lašišos

JAV Maisto ir Vaistų Administracija (FDA) pirmą kartą (2015 pabaigoje) patvirtino pirmą genetikšai modifikuotą gyvūną – lašišą – tinkamu vartoti žmonėms. Prieš šį sprendimą nukreipta kampanija buvo grįsta gasdinimu, o ne faktais.

(Pagal Slate)