Maisto derinimas sveikam gyvenimui ar svorio metimui nereikalingas

  • 2019-08-24
  • Laisvamanis
  • Mityba

Mityba yra pilna dietų ir mitų, kuriuos propaguoja bet kas, kas tik netingi ir bet kas, kas gali iš to pasipelnyti.

TLDR; Maisto derinimas (tikėjimas, kad tam tikrų maisto derinių negalima valgyti vienu metu) neturi jokio pagrindo.

Apie maisto derinimą buvo kalbama jau senovės Indijoje, tačiau Vakaruose ši teorija išpopuliarėjo prieš šimtą metų […] Bet ar išties verta vadovautis maisto derinimo principais?

Maisto derinimo teorijoje sakoma, kad yra tinkami ir netinkami maisto deriniai. Vieni pagrindinių principų yra šie: nevartoti baltymų su angliavandeniais (pvz., mėsos su bulvėmis); nemaišyti skirtingos rūšies baltymų (pvz., žuvies ir grietinėlės) bei saldžių ir rūgščių vaisių (pvz., banano ir kivio); nevalgyti vaisių su daržovėmis ar kitais maisto produktais.

Pagal šią teoriją įvairius maisto produktus (išskyrus vaisius) galima valgyti kartu su daržovėmis, o vaisius tinka derinti tik tarpusavyje pagal jų rūgštingumą.

15min

Skirtingas virškinimo greitis?!

Dietologė E.Saukaitytė-Butvilė patikina, kad maisto derinimo teorija ir jos nauda sveikatai moksliškai nėra įrodyta.

Maisto derinimo šalininkai dažniausiai nurodo du argumentus, kodėl negalima valgyti nesuderinto maisto. Vienas jų sako, kad maisto produktai virškinami skirtingu greičiu, tad jei valgomas greitai virškinamas produktas (pvz., obuolys) kartu su ilgai virškinamu (pvz., mėsa) – greičiau suvirškintas maistas negali pasišalinti iš skrandžio ir ima jame pūti ar rūgti.

„Tačiau skrandžio terpė yra stipriai rūgštinė, o skrandžio rūgštis nužudo su maistu patekusias bakterijas, taip pat ir puvimo, todėl maisto puvimas ar rūgimas skrandyje tiesiog neįmanomas“, – prieštarauja E.Saukaitytė-Butvilė.

Virškinimui reikalingi fermentai veikia skirtingo rūgštingumo terpėse?!

Kitu argumentu yra teigiama, kad skirtingų maisto medžiagų virškinimui reikalingi skirtingi fermentai veikia skirtingo rūgštingumo (pH) terpėse, todėl negali suskaidyti dviejų skirtingų produktų tuo pačiu metu.

„Tiesa, kad skirtingi virškinimo fermentai veikia skirtingo pH terpėse, tačiau žmogaus organizmas yra prisitaikęs skaidyti įvairius maisto produktus ir turi puikiai veikiančią virškinimo sistemą.

Tarkime, baltymai pradedami virškinti skrandyje (rūgštinėje aplinkoje), o tolesniam jų skaidymui plonosiose žarnose reikalinga šarminė aplinka, kuri sukuriama šioje žarnyno dalyje neutralizuojant rūgštis. Tad pats organizmas kontroliuoja skirtingų virškinamojo trakto vietų rūgštingumą, palaikydamas jį tokį, kokio reikia atitinkamam maistui skaidyti“, – paneigia dietologė.

Ji taip pat priduria, kad atidžiai panagrinėję maisto produktų sudedamąsias dalis pamatytume, jog beveik nėra produktų, susidedančių vien tik iš baltymų, riebalų ar angliavandenių. Ir šis faktas, anot medikės, įrodo, kad minėti maisto derinimo principai nėra teisingi.

Virškinimo sutrikimai

Maisto derinimo reikšmė virškinimo sutrikimams Taip pat neretai teigiama, kad netinkamas maisto derinimas gali būti virškinimo sutrikimų ir prastos savijautos priežastis, o pagal maisto derinimo principus sudaryta mityba gali padėti atsikratyti ar net išvengti šių problemų.

E.Saukaitytė-Butvilė ir šiuo aspektu išlieka skeptiška: „Labiau tikėtina, kad virškinimo sutrikimų ir prastos savijautos priežastis bus ne netinkamas maisto derinimas, bet per gausios porcijos ar dažnas užkandžiavimas, o tai trukdo virškinimo sistemai visiškai suvirškinti į ją jau patekusį maistą.“

Kaip sveikai maitintis

Taisyklės gan paprastos: