Covid-19 naujienos, mitai ir melai
- 2020-10-31
- Laisvamanis
- Medicina
Vienu metu sirgti ir gripu, ir COVID-19 įmanoma
Šeimos gydytoja pabrėžia, kad gripas ir COVID-19 – daug sveikatos problemų sukeliančios ligos, tačiau reikia naudotis galimybe, kad nuo vienos iš jų galima apsisaugoti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta, kad veiksmingiausia gripo specifinė profilaktikos priemonė yra skiepai – jie apsaugo ir nuo paties viruso, ir nuo galimų sudėtingų komplikacijų.
„Žmogus pratęs nuo gripo saugotis dažnu rankų plovimu, kontakto su sergančiais vengimu, patalpų vėdinimu, tačiau visa tai neužtikrina, kad gripo virusas mus aplenks. Šio viruso galima išvengti pasiskiepijus – atvirkščiai nei COVID-19 viruso, nuo kurio vakcinos dar nėra. Pasiskiepijus nuo gripo, ženkliai padidinamas žmogaus atsparumas tą sezoną plintančiam gripo virusui bei sumažinama komplikacijų rizika“, – pasakoja B. Ratkūnienė.
– Delfi
Apklausa parodė – nuo koronaviruso skiepytųsi tik kas antras lietuvis
Atsiradus vakcinai, nuo koronaviruso skiepytųsi kas antras Lietuvos gyventojas, tiek pat lietuvių vakcinos atsisakytų, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, kaip jie elgtųsi, jei bus sukurta ir prieinama vakcina nuo koronaviruso.
42,9 proc. apklaustųjų teigė, kad skiepytųsi, 42,5 proc. sakė, kad nesiskiepytų, o 14,7 proc. neturėjo nuomonės.
– LRT
70 procentų – neįveikiama riba
Infektologas, Vilniaus universiteto profesorius Arvydas Ambrozaitis sako, kad su dabartiniu visuomenės nusiteikimu bus sudėtinga pasiekti Lietuvos Vyriausybė keliamą tikslą paskiepyti bent 70 proc. šalies gyventojų.
„Manau, vargiai ar įmanoma, kad 70 procentų pasiskiepytų žmonių, aš skeptiškai žiūriu į tą tikslą. Minimum, kaip specialistai teigia, turi bent jau 60 procentų pasiskiepyti, tuomet būtų ramu: negrėstų mums jokios bangos, karantinai, mažiau reikėtų saugotis“, – teigė jis.
Pasak profesoriaus, į skiepus reikia žiūrėti kaip į pilietinio solidarumo veiksmą, nes jis svarbus ne tik konkrečiam žmogui, bet visai visuomenei.
– Alfa
Kelia paniką dėl vakcinų sudėties, remdamiesi populiariausiu skiepų priešininkų mitu apie aliuminį
„Facebook“ socialiniame tinkle vienas pilietis susirūpino vakcinų žala mūsų organizmams ir pasidalijo vaizdo įrašu, neva pagrindžiančiu šias įžvalgas. Pasak jo, vakcinose esantis aliuminis prasiskverbia į žmogaus smegenis ir sukelia neurologines ligas. Tad jo teigimu, smūgiai į galvą kur kas mažiau kenksmingi, nei vakcinos ir neva egzistuoja tyrimai, įrodantys šią didžiulę žalą žmogaus smegenims. Tai netiesa.
Kodėl vakcinose randamas aliuminis?
Pirmiausia svarbu išmanyti, kodėl vakcinose randamas aliuminis. Viena iš vakcinų sudedamųjų dalių yra adjuvantai. Jie vakcinose naudojami siekiant užtikrinti, kad organizmo imuninė sistema efektyviai reaguotų į ligos sukėlėją.
[..]
Derėtų priminti, kad tokie kiekiai, kokie dedami į vakcinas netgi yra kur kas mažesni, nei natūraliai gaunami šio elemento kiekiai, kasdien vartojant maistą. Daugelis antivakserių siekia pagrįsti, kad aliuminis yra toksiškas mūsų smegenims. Tokios įžvalgos niekuo nepagrįstos.
– Delfi
Sunku suprasti, kodėl žmonės skleidžia melą
Daugiau nei 2 tūkst. lietuvių peržiūrėję vaizdo įrašą, kuriame pateikiama melaginga informacija apie COVID-19, nusprendė juo pasidalinti su savo „Facebook“ draugais. Melaginga žinutė sparčiai plinta ir atsiranda tikimybė, kad vis daugiau žmonių ja patiki. Vaizdo įraše teigiama, kad COVID-19 tėra sezoninis susirgimas ir mums visai nereikia saviizoliacijos, kaukių, saugaus atstumo laikymosi ar karantino.
– Delfi
Socialiniuose tinkluose neva tai klinikose dirbanti moteris tikina, kad COVID-19 testai žmones užkrečia COVID-19 liga. „Sveiki žmonės darosi testus,kad galėtų dirbti,bet jie apkrečiami. Sveiki žmonės nešioja kaukes. Kam? Tam kad susirgtų?Aš sakau NE covid 19“, – tikina moteris, kalba neredaguota. Jos melagingu įrašu spėjo patikėti ir pasidalinti 1,3 tūkst. lietuvių.
– Delfi svd
Galvojate, kad šalies ligoninės tuščios, o medikai nedirba? Koronaviruso skeptikams atsako medikas
„Tuščios ligoninės“ – turbūt girdėjote tokią repliką apie pandemijos mastą Lietuvoje ar gal ir patys taip manote, tačiau ši mintis nėra tokia originali.
Pavasarį buvo padaryta klaidų, kai stengtasi nufotografuoti skyriaus darbą, bet pacientai nepateko į kadrą, tada ir prasidėjo – ką jie ten dirba, kad tuščios lovos?“, – apie tai, kad dezinformacijos paneigti kartais neįmanoma, pasakoja medikas. Jis atkreipia dėmesį, kad informacijos viešinimą, pacientų atvejų aptarimą ar dalijimąsi vaizdine informacija apriboja ir įstatymai.
– LRT
Paulius Gritėnas. Plandemija
Plandemija. Tai sąmokslų kūrėjų sugalvotas ir išpopuliarintas terminas, leidžiantis suprasti, kad pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija yra kažkieno suplanuotas aktas. Kodėl svarbu kovoti su tokiomis sąmokslinėmis koncepcijomis ir plėtoti mokslinį pasaulio suvokimą? – Apie tais skaitykite Delfi
Covid-19: Ko siekiama judėjimo ir susibūrimų kontrole?
Prieš porą dienų atradau puikų Washington Post straipsnį apie tai, ko siekiama judėjimo ir susibūrimų ribojimu: Why outbreaks like coronavirus spread exponentially, and how to “flatten the curve”
Taip pat filmukas:
Apie naują tvarką dėl kompensuojamųjų vaistų
- 2019-03-11
- Laisvamanis
- Medicina, Žiniasklaidos neatsakingumas
– Ministre, rytoj keičiasi tvarka. Pacientams, kuriems vaistas išrašytas pirmą kartą ar po ilgesnės nei 6 mėn. pertraukos, bus išduodamas kainos konkursą laimėjęs vaistas. Kitaip sakant, pacientas turės pirkti pigiausią jam pasiūlytą vaistą. Gal galite pasakyti šios tvarkos naudą?
– Nauda pirmiausia bus finansinė tiek pacientams, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Mes nesame kažkokie pionieriai šioje srityje, tikrai ne viena šalis panašias priemones turi.
Tikslas yra paskatinti parduoti vaistą, kuris niekuo iš esmės nesiskiria ir nepermokėti už generinius vaistus – tokius, kurie yra gaminami daugelio gamintojų. Ir pačius gamintojus paskatinti konkuruoti kaina.
(Pagal lrytas)
Puiki tvarka!
Nepermokėti už vaistus - svarbu, ypač tada, kai vaistai kompensuojami iš bendro katilo, kuris yra ribotas.
Jeigu neiššvaistysime pinigų tokiems patiems, bet brangesniems vaistams, tai liks daugiau lėšų paskirstyti ten, kur alternatyvų nėra.
Papildyta kovo 11 komentaru, kurį skaitytojas qwer parašė po Verslo Žinių straipsniu
Vaistas, kurio gamintojas daugiausia investuoja į reklamą ir tiekimo grandinę, visada gydo geriausiai. O koks dar pagrįstas šv.“teisės rinktis” šalininkų argumentas, jei pacientas niekuo daugiau argumentuoti negali?
Gydytojas VZ redakcijai dar kartą paaiškintų, kad gydo ne vaistas, o jame esanti (cheminė) veiklioji medžiaga, kuri yra apskaičiuojama. Jei Veryga pasižiūrėjęs į mūsų išleidžiamas vaistams sumas bando tas išlaidas mažinti, raginimai “duoti” kiekvienam vaisto vartotojui po krepšelį gina aukštesnes kainas ir didžiųjų gamintojų verslo pajamas. Gąsdinimai “neduosit, tai nemokėsim mokesčių” jau kvepia problemom su galva, nes absoliučią daugumą vaistų sunaudoja pensininkai, kurie jau mokėjo mokesčius anksčiau, dabar už juos moka tie, kam vaistų laimei dar tiek nereikia. Taigi, palikti pensininkams teisę spręsti galima tik įrodžius, kad originalaus vaisto poveikis konkrečiam asmeniui lyginant su generiniu yra objektyviai geresnis, nes pataikauti jų norui matyti tą patį prekės ženklą pritaria tik uždirbantys iš jo tiekimo grandinės.
O šiaip atsakymas į visus su mokesčių paskirstymu išlaidoms nepasitenkinimus vienas - esam po Rumunijos ir Bulgarijos nuo galo pagal biudžeto dydį lyginant su BVP ES. https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/9409920/2-28112018-AP-EN.pdf/54409e5e-6800-4019-b7c1-580797a67001
Todėl arba teks nuolat taupyti ir negauti tiek ir tokių kokybiškų viešų paslaugų, kaip norėtųsi, arba spausti politikus protingai didinti mokesčius, pirmiausia turtui ir kapitalui.
Man asmeniškai gaila, kad Veryga taip puolamas. Gerai, kad jo pusėje mokslas, o blogai, kad visi žurnalistpalaikiai ignoruoja mokslą ir vaikosi pigių sensacijų.
Tiek generiniuose, tiek patentiniuose vaistuose gydo veiklioji medžiaga
- 2018-11-01
- laisvamanis
- Medicina, Mitų sklaidymas
Kaip teigia šeimos medicinos rezidentė, Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos narė Kristina Grigaliūnaitė, gydytojai esminių skirtumų tarp generinių ir patentinių vaistų nemato. „Nežymiai skirtis gali net to paties vaisto skirtingos partijos. Bet ar tai iš esmės pakeičia paciento ligos eigą, turi įtakos jo gyvenimo kokybei? Ne, nes gydo veiklioji medžiaga. Medicina šiandien jau nebeįsivaizduojama be generinių vaistinių preparatų. Daugybė vaistų, kuriuos pacientai vartoja, ypač gulėdami ligoninėse, jau seniai yra tik generiniai“, – teigia JGA atstovė. Anot jos, faktą, kodėl dalis visuomenės tiki, jog generiniai vaistai gydo prasčiau, nors visi farmakologiniai vadovėliai vieningai tvirtina, kad tiek originalūs, tiek generiniai vaistai nesiskiria, galima paaiškinti nocebo efektu.
…
Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistų, nepasitikėjimas generiniais vaistais yra keliamas dirbtinai. Viešai skatinamas nerimas ir tvirtinimai, kad generiniai vaistai sukelia daugiau nepageidaujamų reakcijų ar yra mažiau efektyvūs, yra nepagrįstas. Nėra jokių tokias kalbas patvirtinančių mokslinių įrodymų. Ligą gydo vaisto veiklioji medžiaga, o ne jo pavadinimas ar pakuotė.
(Pagal ELTA)