Už neapykantos kurstymą yra baudžiama

2017 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl 2016 m. balandžio 12 d.  Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 ir 3 dalį – už tai, kad viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės, bei, kad viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl tautybės (rusų).

Dar 2015 m. Europos žmogaus teisių fondo (toliau – EFHR) atstovas kreipėsi į prokuratūrą dėl R. P. viešai parašytų komentarų. Ikiteisminį tyrimą atlikusi policija nustatė, kad R. P. įvairiuose naujienų portaluose parašė net penkiolika baudžiamąją atsakomybė užtraukiančių komentarų.

[…]

Teismas akcentavo ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis internete savo komentarus paskleidė net 15 kartų, todėl tokių jo veiksmų negalima vertinti kaip atsitiktinių ar neapgalvotų. Juo labiau įvertinus tai, kad tokios informacijos (komentarų) paskelbimas internete, remiantis EŽTT praktika, dėl savo apimties, greičio ir kartą atskleistos informacijos nuolatinio pobūdžio, neabejotinai padidina veikos pavojingumą, gali sukelti ir atitinkamus ilgalaikius neigiamus padarinius.

Per šešerius Fondo gyvavimo metus, organizacija pateikė 578 pareiškimus prokuratūrai dėl neapykantos ir diskriminacijos kurstymo, iš kurių jau 50 baudžiamosios bylos yra laimėtos.

(Pagal BNS)

Nuoroda

Pirminis šaltinis: Kauno apygardos teismo nutartis byloje 1A-9-594/2017

Buitinis rasizmas

Pasak K. Normantaitės, jeigu R. Juknevičienė prieš skelbdama komentarą būtų pasidomėjusi viešai prieinamais tyrimais, žmogaus teisių organizacijų išvadomis, ji būtų sužinojusi, kad nors 45 proc. benamių JAV yra juodaodžiai ar ispanų kilmės asmenys, tai yra ne asmeninio pasirinkimo, o skurdo padarinys. Rasinė segregacija, diskriminacija darbo rinkoje ir kitose gyvenimo srityse užkerta kelią nemažai daliai amerikiečių siekti išsilavinimo ar gauti gerai apmokamą darbą bei socialines garantijas. Negana to, didelė benamių dalis yra karo veteranai, kuriems sugrįžus iš tarnybos nebuvo suteiktos socialinės garantijos, ir jie iki šiol kenčia nuo potrauminio streso sindromo.

„Tai yra ne „politkorektiškumo“ trūkumo, o neįsigilinimo į rimtas žmogaus teisių problemas atvejis. Benamystės įvardijimas gyvenimo būdu, kuris „patinka“ ir bendresne prasme kalbant apie rimtas socialines ir žmogaus teisių buvo neapgalvotas ir nejautrus, todėl ir sulaukė atitinkamos visuomenės reakcijos“, – dėstė K. Normantaitė.

Tas pats, jos aiškinimu, pasakytina ir apie A. Tapino minėtą Briuselio atvejį: atlikti tyrimai rodo, kad integracijos strategijų trūkumas veda prie padidinto jaunimo, ypač priklausančio etninėms mažumoms, marginalizavimo ir radikalizavimo. K. Normantaitės aiškinimu, tai yra realios problemos, prie kurių sprendimo nuomonės formuotojai ir sprendimų priėmėjai galėtų realiai prisidėti. Būtent to, o ne naujų rasizmo apraiškų, visuomenė iš jų tikisi.

(Pagal delfi)

Veidotyra – pseudomokslas skatinantis diskriminaciją

Trumpai: Veidotyra yra pseudomokslas, o įmonės įtraukiančios veidotyrą į personalo atrankos procesą užsiima diskriminacija

Gerbiami „Personalo atranka kitaip“ klientai, tikiuosi, kad jūs samdydami šią įmonę, į savo rizikos registrą įtraukiate ir galimybę būti patampytais po teismus dėl žmonių diskriminacijos!

Žmonių diskriminaciją draudžia Lietuvos įstatymai. Tad jau vien tai, kad jums personalą atrinkti padeda ši įmonė, gali užtraukti jums teisinių nemalonumų.

Žinoma, yra tyrimų ir rodančių, kad žmonės sugeba atspėti tam tikras būdo savybes vien iš žmogaus išvaizdos kiek geriau, nei atsitiktinumas. Bet ar tas mokslinis „kiek geriau“ ir psudomokslinis „užtikrintas“ įvertinimas tikrai vertas rizikos būti tampomiems po teismus? Ar tikrai tai verta psudomokslais paskliaunančios ir neracionaliais sprendimais besivadovaujančios įmonės reputacijos? Ar tikrai verta prarasti darbščius, protingus ir gabius darbuotojus dėl tokio pseudomokslo?

Ramunė Vaičiulienė, bendrovės „Personalo atrankos kitaip“ vadovė, sako, kad žmogaus veido analizės darbdaviai užsako keliais atvejais. „Gana dažnai tirti žmonių veidus tenka vykdant personalo atranką pirminiame (iš prie CV prisegtų nuotraukų) arba galutiniame atrankų etape stebint pokalbį dėl darbo. Taip pat neretai darbdaviai užsako jau esamų darbuotojų veidotyrą tam, kad vadovai geriau pažintų savo darbuotojus ir jiems galėtų parinkti tinkamą darbo pobūdį, efektyvias motyvavimo priemones ir pan.“, – sako p. Vaičiulienė.

Jeigu šiuo metu aš būčiau kandidatė į laisvą darbo vietą arba mano darbdavys pas veidotyros specialistą užsakytų mano kaip darbuotojo charakteristiką, jam užtektų turėti kelias mano nuotraukas, kurias lengvai galėtų rasti mano socialiniame tinkle: portretinę tiesiu veidu, profiliu ir visu ūgiu. Ir jau po kelių dienų gautų trijų puslapių ataskaitą apie mano būdą, bendravimo pobūdį, konfliktiškumą, toleranciją, diplomatiją, rizikingumą, streso valdymą, atsakomybės pojūtį, motyvaciją, valdingumą, savarankiškumą, gebėjimą planuoti, atidumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, dėmesio valdymą, kruopštumą, adaptaciją, moralines vertybes ir net polinkį į neigiamus įpročius.

Labai dažnai atrankų metu yra naudojama situacijų praktika, kuomet kandidatai provokuojami pasielgti taip, kaip jie galbūt elgtųsi realioje darbinėje situacijoje. Tačiau p. Vaičiulienė sako, kad tiriant kandidatą iš jo veido, gestų, balso, laikysenos galima sužinoti tą patį nepastatant žmogaus į nemalonią padėtį.

Pagal vz.lt

Teisinė informacija

Įstatymuose nėra minima diskriminacija dėl veido. Bet veidotyra yra ne kas kita kaip „nepriėmiau tavęs dirbti, nes man nepatinka tavo veidas“ tipo diskriminacija, kuri kuo puikiausiai papuola į šį Lygių galimybių įstatyme naudojamą apibrėžimą:

Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Nuorodos apie veidotyros pseudomokslą

Jeigu nukentėjote dėl veidotyrininkų

Jeigu nukentėjote nuo veidotyrininkų, tai manau, jog turite neblogą galimybę paduoti skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Atvirojo kodo bendruomenė ir (ko gero) moterų diskriminacija

Solyent news rašo apie tyrimą, kuris rodo, kad atvirojo kodo bendruomenėse, moterų sukurti programų patobulinimai ir klaidų ištaisymai (angl. pull request) į projektus priimami kiek dažniau, nei vyrų (78.6% moterims, 74,6% vyrams), išskyrus tada, kai žinoma patobulinimą sukūrusio asmens lytis.

Mažiau atviro kodo bendruomenėse žinomų žmonių patobulinimų ir klaidų ištaisymų priėmimas kito priklausomai nuo to, ar iš naudojamo pseudonimo lengva nustatyti  lytį. Moterų, kurių pseudonimas neatskleidė jų lyties pataisymų priėmimas buvo 71,8%, o moterų, kurių pseudonimas leido lengvai nustatyti, kad jos moterys – tik 62.5%. Vyrams šis efektas taip egzistavo, bet buvo mažesnis (krito nuo maždaug 68% iki 63,5%).

1733

Nuorodos

  • Tyrimas: Gender Bias in Open Source: Pull Request Acceptance of Women Versus Men

Papildomas komentaras

  1. Tyrimas dar nebuvo įvertinas kitų mokslininkų.
  2. Efektas nėra labai didelis, bet jis iš esmės sutampa ir su įvairiais kitais statistikos rodikliais – mažesniais atlyginimais, mažesne tikimybe gauti gerą tyrimų vadovą ir kt.

Reikėtų pabrėžti

  • Diskriminacija gali pasireikšti ne dėl piktų kėslų, o dėl visuomenės įtakos, iš anksto suformuotų stereotipų.
  • Tai nėra vien vyrų keliama problema. Analogiškais stereotipais vadovaujasi ir kai kurios moterys.
  • Nepriimkite to kaip asmeninio puolimo, tokį efektą gali paaiškinti visuomenė, kurioje yra ir mažuma  žmonių su atbuleiviškomis nuostatomis, ir dauguma geraširdžių žmonių, kuriuos nesąmoningai labiau ar mažiau įtakoja realybės neatitinkantys stereotipai, ir dalies žmonių, suprantančių apie pasamoningą stereotipų įtaką, bei besistengiančių tą įtaką įveikti sąmoningai.

 

Lietuva raginama nesirinkti pabėgėlių pagal šeimą ar religiją

Teisininkai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kritikuoja Lietuvoje ir kitose Europos šalyse numatomus pabėgėlių atrankos prioritetus, sakydami, kad asmenų išskyrimas pagal religiją arba šeiminę padėtį gali būti diskriminacinis bei negarantuos integracijos sėkmės.

Ketvirtadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje apie pabėgėlių priėmimo iššūkius Lietuvoje Mykolo Romerio universiteto profesorė, prieglobsčio teisės specialistė Lyra Jakulevičienė tvirtino, kad nėra moksliškai įrodytas ryšys tarp išsilavinimo ar religijos bei sėkmės integruojantis kitoje kultūrinėje aplinkoje.

„Net ir žinant visas kvalifikacijas, motyvaciją ir visus kitus dalykus, nusakyti jo (pabėgėlio) integracijos sėkmę praktiškai yra neįmanoma. Tai įrodyta moksliškai, kad koreliacijos yra labai neryškios, neaiškios: tikrai niekas negali garantuoti, kad krikščionys geriau integruosis Lietuvoje nei musulmonas ar asmuo su aukštuoju išsilavinimu lengviau susiras darbą Lietuvoje nei asmuo, kuris bus pasiruošęs bet kokio darbo imtis ir lengviau įsilies į darbo rinką. Tie reikalavimai yra gana stipriai kritikuojami“, – sakė L.Jakulevičienė.

(Pagal Balsas.lt)

Kiekvieną kartą kalbant apie pabėgėlius teks priminti kone tobulą „Buržujaus rašinėlių“ įrašą Lietuvos pabėgėliai 2021-aisiais.

Lietuva raginama nesirinkti pabėgėlių pagal šeimą ar religiją
Visą straipsnį galite rasti http://balsas.tv3.lt/naujiena/849965/lietuva-raginama-nesirinkti-pabegeliu-pagal-seima-ar-religija

Baikeriai – buduliai

  • 2015-09-19
  • laisvamanis
  • LGBT

Lietuvos gėjų akiratyje atsidūrė baikeriai. Motociklininkų klubų taisyklėse nurodoma, kad jie į savo gretas nepriims moterų, homoseksualų ir iškrypėlių. Lygių galimybių kontrolierė sako, kad privačių klubų veiklos tirti negali. Tuo metu baikeriai dėl draudimų nemato nieko bloga, anot jų, kiekvienas klubas kuria savo taisykles. Jei gėjams nepatinka – tegul steigia savus klubus, šeštadienio vakarą pranešė LNK „Žinios“.

Homoseksualus diskriminuojančias taisykles Lietuvos gėjų lygos nariai aptiko viename baikerius vienijančiame interneto tinklapyje – jas apskundė lygių galimybių kontrolierei.

(Pagal 15min.lt)

Mane neramina tai, kad:

  • Skundą išnagrinėjusi lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė tyrimą žada nutraukti, mat privačių klubų veiklos diskriminacijos atžvilgiu įstaiga tirti negali.
  • Kad tokių buduliškų klubų nariai turi narių, kurie sutinka su tokiomis idiotiškomis taisyklėmis

Lietuvos moksleivių sąjunga diskutavo apie žmonių teises

Siekdami paskatinti žmogaus teisių suvokimą moksleivių tarpe, forumo organizatoriai (Lietuvos moksleivių sąjunga) surengė diskusiją, kurios tikslas – aptarti diskriminacijos bei socialinės atskirties situaciją mokyklose, ar su šia problema yra susiduriama Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenėse.

Moksleiviai buvo skatinami suvokti savo teises ir pareigas bei pažvelgti į diskriminaciją visuomenėje iš kitos – jaunuolio, sėdinčio mokyklos suole – perspektyvos. Kelias valandas trukusi diskusija negailėjo rezultatų – renginio dalyviai gebėjo kritiškai pažvelgti į diskriminacijos problemą bei išskirti keliasdešimt idėjų, kaip įmanoma su ja kovoti jau dabar.

Pagal 15min.lt

Nesubrendusi visuomenė

Respublika.lt skelbia, kad mūsų Seimo pirmininkė tėškė: jūs lietuviai esate nesubrendėliai, dėl to mes ir toliau diskriminuosime LGBT žmones.

Loreta Graužinienė, Seimo pirmininkė:

Lietuvos visuomenė kol kas nėra pasiruošusi homoseksualistų partnerystės įteisinimui. „Mūsų visuomenė dar nėra pribrendusi tokiam veiksmui“, – vakar per Žinių radiją sakė parlamento vadovė.

Pasak L.Graužinienės, tokius sprendimus bus galima priimti, kai subręs tolerantiškesnė nauja karta. „Manau, kad ir mūsų garbūs senjorai, kurie nesupranta šitų dalykų, verti pagarbos, ir nemanau, kad dėl to reikia erzinti mūsų visuomenę“, – kalbėjo Seimo pirmininkė, atstovaujanti Darbo partijai. Lietuvoje atgarsio sulaukė užvakar paskelbtas Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimas, kad Italija esą pažeidė Europos Žmogaus Teisių konvenciją, nesuteikdama jokio teisinio pripažinimo tos pačios lyties asmenų poroms.

L.Graužinienė sakė mananti, kad teismų sprendimai neturi būti prievartine forma taikomi valstybėse, kurios yra nepasiruošusios. Įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę siūlo grupė socialdemokratų ir liberalų, tačiau apžvalgininkai prognozuoja, kad tokia iniciatyva nesulauks daugumos paramos Seime, nes Lietuvos visuomenė vis dar mąsto sveikai.

Mano manymu, LGBT teisių problema yra išskirtinė iš kitų problemų tuo, kad ją neįtikėtinai lengva išspręsti – realiai užtektų kokios valandos Seimo darbo tam, kad būtų įteisintos santuokos ir tiek.

Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e