Vilniuje paroda „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“

Kaip virusas plintančios sąmokslo teorijos neaplenkia ir Lietuvos: čia gimė pramanas, tebeaudrinantis protus ir šiandien | Kultūra | 15min.lt. Tarptautinėje parodoje „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“ trečiadienį duris atvėrusioje Istorijų namuose Vilniuje keliami klausimai apie įvairiais sąmokslo teorijas, pvz.:

Ar tikrai žmonės buvo nusileidę Mėnulyje? Kuo dėtas kolorado vabalas ir Šaltasis karas? Kas bendro tarp Rugsėjo 11-osios teroristinių atakų ir 20 dolerių banknoto? Ar serialo „Simpsonai“ kūrėjai galėjo žinoti apie pasaulį ištiksiančią pandemiją?

Paroda „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“ bus atvira lankytojams nuo 2023 metų rugsėjo 21 dienos iki 2024 metų gegužės 16 dienos Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3, Vilniuje. Darbo laikas: antradienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį 10–18 val., trečiadienį 10–20 val.

Parodos “Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos” reklama. Joje raudonai stilizuotai nupiešti, 14 amžiaus durklas, Alisa iš knygos “Alisa stebuklų šalyje”, piramidė su akimi, kolorado vabalas ir raganos šluota.

Daugiau informacijos čia:

2016-ųjų „Kino pavasaryje“ filmas „Apostatas“

Kovo 31 dieną Vilniuje, o balandžio 1 dieną – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje prasidėsiančiame 21-ajame „Kino pavasaryje“ bus parodyta 200 filmų kiek daugiau nei tūkstantyje seansų.

Festivalyje svečiuosis ir katalikų tikėjimo bandęs atsisakyti ispanas Alvaras Ogalla, suvaidinęs savo prototipą komiškoje dramoje „Apostatas“.

(Pagal 2016-ųjų „Kino pavasaris“: mažiau filmų, bet daugiau seansų)

Jeigu ateistai norėtų padiskutuoti su katalikais penktadienį vasario 26 d. 12:00 Vilniuje

Vasario 26 d. (penktadienį) 12 val. konferencijų salėje 5.1 žymaus anglų rašytojo G. K. Chestertono romano „Rutulys ir kryžius“ pristatymas: dvikova už pasaulį, kuriame išlieka sveikas protas.

Priminsime, kad šis G. K. Chestertono romanas parašytas 1909 m. Kartais jis įvardijamas kaip trileris, kaip satyra ar net nuotykių apysaka jaunimui, ir iki šių dienų vis pasirodo naujų jo leidimų. Paradoksalu, tačiau XX a. pradžioje rašyta knyga visiškai nepraranda aktualumo, kaip ir pagrindinis joje gvildenamas klausimas – vertybių vaidmuo mūsų gyvenime. Kataliko ir ateisto „dvikovoje“ veriasi dabartinio pasaulio alegorija, šmaikštūs veikėjų pokalbiai kviečia susimąstyti, nelikti abejingiems.

Romanas vienu metu yra komedija ir tragedija, fantastinė apysaka ir trikdančiai tiksli mūsų laikų diagnozė, aistringas tiesos siekis, o kartu aiškus skirties tarp fanatizmo ir ortodoksijos išryškinimas. Perfrazuojant vieną iš knygos „Kryžius ir rutulys“ herojų, galima sakyti, kad Čestertonas šiame romane pasakoja tokius neįtikėtinus dalykus, jog negali jais netikėti. Kryžiaus ir rutulio ginče rašytojas neabejotinai yra kryžiaus pusėje. Tačiau kaip renkantis kryžių nepasiduoti pagundai pačiam tapti tuo, kuris ne tiek seka Nukryžiuotoju, kiek tampa inkvizitoriumi, pasiryžusiu kitus nukryžiuoti?

Du pagrindiniai knygos herojai – iš skirtingų Škotijos vietų kilę aukštas juodaplaukis Makienas, katalikas, kuris lieka ištikimas seniai nuo politinės scenos pasitraukusiai karališkajai Stiuartų dinastijai, ir nedidelio ūgio raudonplaukis, raudonbarzdis laikraščio „Ateistas“ redaktorius, kasdien žmonėms, kuriems tai visai nerūpi, bandantis įrodyti, kad Dievo nėra.

Renginio metu ir bandysime klausti – ar dar svarbios vertybės mūsų laikais? Dalyvauja knygos vertėjas A. Navickas, knygos dailininkė O. Kvašytė, kunigas K. Dvareckas. Renginį ves Bernardinai.lt vyr. redaktorius Donatas Puslys.

(Pagal Bernardinai.lt)

Kaip ir visada, krikščionys bandys nuduoti, kad vien krikščioniškos vertybės yra vertybės. Tad būtų gerai, jeigu ten sudalyvautų ir savo vertybes galėtų išsakyti ir ateistai, kuriems rūpi žmogaus teisės, žmonių lygybė. galimybė priimti savo sprendimus dėl savo kūno ir gyvybės ir kuriems rūpi tai, kad žmonėms nebūtų skleidžiama netiesa.