Valstybės ir religijos neatskyrimas

JAV

Ar tikrai JAV buvo atidarytas paminklas šėtonui? | 15min.lt

Iš tiesų nuotraukoje užfiksuotas ne oficialus paminklo šėtonui atidengimas, o savotiška protesto akcija, 2018 m. surengta Arkanzaso valstijos sostinėje Litl Roke, kurią inicijavo ateistai ir organizacija „Šėtono šventykla“.

Lietuva

Kodėl Daušiškių kapines šventino tik katalikų vyskupas? | Šiaulių kraštas

Paskutinę spalio dieną Šiauliuose atidarytos naujos Daušiškių kapinės. Paskelbus informaciją apie vykusias kapinių atidarymo iškilmes, istorikas ir archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, atkreipdamas dėmesį, kad civilinių kapinių atidarymo ceremonijoje dalyvavo tik katalikų vyskupas, nors šalyje yra 9 pripažintos religinės bendruomenės. Tarnyba tyrimo nepradėjo.

Bažnyčios neteikia visuotinės svarbos paslaugų

Gruodžio 20-ą Seimo posėdyje Seimo narys Česlav Olševski skatino Seimą finansuoti bažnyčių šildymą ir priskirti bažnyčias subjektais teikiančiais visuotinės svarbos paslaugas.

Č. OLŠEVSKI (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, už lango jau seniai žiemiški orai, šildymo sezonas vyksta visu tempu, o išaugusios šildymo kainos skaudžiai smogia ne tik žmonėms, bet ir Lietuvoje veikiančioms bažnyčioms. Apie tai, kad bažnyčios baiminasi ateinančios brangios žiemos, žiniasklaidos atstovai rašo jau nuo rugpjūčio mėnesio. O gruodžio 2 dieną, pavyzdžiui, LRT portale pasirodė straipsnis lyg pavojaus varpas skambančiu pavadinimu „Šalies bažnyčios taupo, neišgali susimokėti už šilumą, kai kur nebevyksta mišios“. Dėl išaugusių energijos kainų Lietuvos garsiosios šventovės, bažnyčios ir maldos namai itin taupo. Patalpos menkai šildomos, o elektra įjungiama tik per pamaldas. Bažnyčių klebonai sako, kad pandemijos atbaidyti, infliacijos ir aukštų energijos kainų prislėgti žmonės aukoja mažiau. Ypač sudėtinga situacija kaimuose. Kai kuriuose mišios jau nebevyksta kiekvieną sekmadienį.

Dar šiemet birželio mėnesį Seime įvyko Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1436 ir Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1437 pateikimas, jais siekiama sumažinti Lietuvoje veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų energetinių išteklių išlaidas priskiriant jas prie buitinių elektros energijos ir dujų vartotojų. Per projektų pristatymą atkreipiau dėmesį, kad istoriniuose pastatuose svarbu palaikyti pastovią temperatūrą. Menkai šildomi pastatai neigiamai veikia ten susibūrusių žmonių sveikatą, o maldos namų uždarymas dėl lėšų stokos sunkiai suvokiamas šiuolaikiškai veikiančioje ir laisvoje valstybėje, kokią žadėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai savo rinkimų programoje.

Tam, kad vyktų projektų svarstymas, reikalingos Vyriausybės išvados. Pasinaudodamas proga du kartus Vyriausybės valandos metu klausiau apie galimybes sumažinti Lietuvoje veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų išlaidas energetiniams ištekliams. Gavau atsakymą, kad neva Vyriausybės išvada jau yra parengta ir bus pateikta Seimui. Praėjo savaitė, o jos vis dar nėra, nors įstatymų projektai pateikti, kaip minėjau, prieš pusę metų. Esu įsitikinęs, kad tikrai tokių teisinių galimybių yra, tai greičiausiai politinės valios trūkumas.

Galima pasinaudoti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, kuri bažnyčias ir religines organizacijas priskyrė prie visuotinės svarbos paslaugas teikiančių subjektų, kuriems nustatoma maksimali leistina energijos kaina už tam tikrą kiekį sunaudotos energijos ir papildomai kompensuojama už nustatyto kiekio viršijimą. Taip pat tokie subjektai gali mokėti už sunaudotą energiją dalimis ir teikti prašymus dėl avanso sumokėti už energijos išteklius.

Kilo retorinis klausimas, ar Vyriausybei tikrai nerūpi tikinčių šalies piliečių gerovė ir istorinių šventovių išlaikymas? Arba ji nesupranta dvasinio gyvenimo svarbos visuomenei, kad taip delsiama su išvadomis, ir neaišku, kada galima jų tikėtis. Kodėl konservatorių valdžia, kurios gretose yra krikščionių demokratų atstovų, lieka abejinga Bažnyčios ir tikinčiųjų poreikiams, atsainiai vykdo savo pareigas ir nesilaiko duoto žodžio?

Bažnyčios ir kitos netiesą skleidžiančios organizacijos tikrai nėra visuotinės svarbos paslaugas teikiantys subjektai.

1,7 mln eurų ateinančių metų biudžete skirta religijai

Prieš porą dienų patvirtintas ateinančių metų biudžetas.

Jame “Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms” skirta 1,687,000 eurų.

Kai pinigų trūksta visose srityse, pvz. kad ir mokyklose veikiančioms maitinimo įstaigoms yra neatsakinga švaistyti pinigus prietarų sklaidai.

Romuva

LRT rašo, kad Seimas Romuvos pagonių nepripažino valstybine religija

  1. Gerai - Romuvos / pagonių nepripažino valstybine religija, nereikia mums veltėdžių skleidžiančių tikėjimą pramanais
  2. Blogai - dalis Seimo narių balsuodami rėmėsi savo krikščionišku tikėjimu:

    Kad būtent religija neleido parlamentarams įgyvendinti EŽTT sprendimo ir suteikti „Romuvai“ pripažinimo, buvo girdėti ir Seimo salėje. „Daugelis čia deklaravo, kad yra katalikai ir tikrai balsavo prieš dėl to, kad neturi kitų dievų, tik vieną. Toks yra Dievo įsakymas“, – po balsavimo teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

Ką daryti?

  • Nerinkti į Seimą tipų, kurie sprendimus priima remdamiesi prietarais
  • Keisti įstatymus, kad jokios religijos nebūtų diskriminuojamos Lietuvoje - kad visos jos vienodai negalėtų melžti valstybės biudžeto savo prietarų sklaidai

Privilegijos dvasininkams

Peržvelgiau savo senesnes nuorodas ir radau šį 2016-ųjų straipsnį apie privilegijas dvasininkams:

Šiuo metu Lietuvoje yra keliasdešimt asmenų, kurie laikomi labai svarbiais ir kuriems keliaujant lėktuvu taikomos privilegijos - lėktuvo laukimas VIP salėje, kurioje būtinai turi būti parduotuvė, atskira aikštelė transporto priemonėms statyti ir t.t. Šių žmonių ratą ketinama praplėsti.

Šiuo metu labai svarbiais asmenimis, kuriems taikomos privilegijos skrendant lėktuvu, yra šalies prezidentas, Seimo pirmininkas ir vicepirmininkai, visi Vyriausybės nariai, Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismų pirmininkai, Konstitucinio Teismo teisėjai, kadenciją baigę Lietuvos prezidentai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas bei visų jų sutuoktiniai, vykstantys kartu, taip pat Lietuvos kariuomenės vadas, valstybės kontrolierius, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kardinolai, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas ir kitų tradicinių Lietuvoje registruotų konfesijų aukščiausiojo rango dvasininkai.

– Respublika

Ką daryti?

  • Valstybė, organizacijoms skleidžiančioms netiesą, turėtų taikyti baudas ar papildomus mokesčius, o ne privilegijas.

Prezidentūra ir maldos pusryčiai

Penktadienį (2019-12-06) Prezidentūroje, Baltojoje salėje, buvo atgaivinta Maldos pusryčių tradicija.

Į šį renginį buvo pakviesta daugiau nei šimtas svečių iš visos Lietuvos ir užsienio.

Kartu pasimelsti ir pasiklausyti tikėjimo liudijimų susirinko dvasininkai, politikai, visuomenininkai, žurnalistai, žmonės, kurių gyvenimuose dėl tikėjimo įvyko didelių pokyčių.

Maldą pradėjo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas svečius, sakė, kad bendra malda šiandien yra itin svarbi ir kaip dvasinė praktika, ir kaip tautą vienijantis veiksnys.

…

Savo tikėjimo liudijimais pasidalijo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir priklausomybes įveikęs bei kitiems padedantis Žanas Talandis.

Baigiantis Maldos pusryčiams arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo apie bendros maldos svarbą tautos ir kiekvieno mūsų gyvenime.

– LR Prezidentūra

Pastebėjimai

  • Valstybinės institucijos ir organizacijos neturėtų užsiimti prietarų sklaida.
  • Baisu, kad prezidentas religinį ritualą - maldą - vadina tautą vienijančiu veiksniu.

Katalikus piktina Konstitucinio Teismo sprendimas dėl atleidimo nuo karinės tarnybos

Romos katalikų tikėjimą išpažįstantys dvasininkai piktinasi Konstitucinio Teismo sprendimu, jog tradicinių religinių bendruomenių dvasininkai nepagrįstai atleidžiami nuo karo arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos.

Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius BNS sakė, jog karinė tarnyba prieštarauja dvasininko pašaukimui.

„Dvasininkas, grynai dėl savo pašaukimo, jis negali pralieti kraujo. Jis kitaip tarnauja žmonėms ir negali būti su ginklu. Tai yra neįmanoma“, – teigė kunigas.

Kunigo teigimu, dvasininkams negali atlikti ir alternatyvios karinės tarnybos, net jeigu ji būtų civilinė.

„Civilinė tarnyba nėra niekas kita, kaip tiktai karinės tarnybos pakaitalas, bet iš esmės tai yra ta pati karinė tarnyba“, – kalbėjo K.Smilgevičius.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja įstatymo nuostata, jog nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

(Pagal delfi)

Tad nuo šiol 3-io straipsnio 7-as punktas nebegalioja ir įstatymo dalis skamba taip:

3 straipsnis. Atleidimas nuo karo prievolės

Nuo karo prievolės atleidžiami:

  1. asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;

  2. neįgalieji;

  3. asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai;

  4. asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją;

  5. pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 60 metų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-380, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09161

  1. moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas;

  2. valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
    TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (2011 m. birželio 23 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 86-4150) 3 straipsnio 7 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 139 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. KT9-N7/2017, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11471

Mano nuomonė

  1. Privaloma karinė tarnyba yra pasityčiojimas iš žmonių
  2. Privilegijų suteikimas dvasininkams yra pasityčiojimas iš žmonių

Iš dalies džiaugiuosi KT išaiškinimu, o iš dalies nedžiugu, kad dar daugiau žmonių teks susidurti su tokia prievole.

Pirminiai šaltiniai:

Teismas: jeigu kunigas, tai galima vairuoti neblaiviam

Prie vairo neblaivus sučiuptas Nidos ir Juodkrantės evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Jonas Liorančas galės vairuoti ir toliau.

Klaipėdos apylinkės teismas antradienį paskelbė sprendimą – kunigui skyrė 289 eurų baudą, tačiau teisės vairuoti neatėmė.

Teisėja atsižvelgė į Neringos mero Dariaus Jasaičio ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio prašymus nenuskriausti parapijiečių, nes atsiųsti kito Dievo tarno nėra galimybių.

Be to, J.Liorančas savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir prašė teismo vieno – kaip galima trumpesniam laikui atimti teisę vairuoti, nes tuomet negalėtų eiti tarnystės.

Teisme ši administracinė byla, kurioje atsakomybėn buvo patrauktas keturiasdešimtmetis kunigas J.Liorančas, buvo išnagrinėta per keliolika minučių.

(Pagal lrytas.lt)

Parkavimo rinkliavos Kaune ir tikinčiųjų reikalavimai

Po 2015 m. savivaldybių rinkimų, pasikeitus Miesto valdžiai, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu „buvo išskirtinai apmokestintas transporto priemonių statymas Kauno Rotušės aikštėje“, rašoma peticijoje.

Sprendimu nurodyta, kad „(…)rinkliava renkama darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos, išskyrus Rotušės aikštę, kurioje rinkliava renkama visomis dienomis nuo 8 iki 24 valandos“. 2015 m. gruodžio 29 d. Tarybos sprendimu Nr. T-743 ankstesnis sprendimas pakoreguotas, tačiau nauji Vietinės rinkliavos nuostatai paliko galioti tą pačią tvarką Rotušės aikštėje.

„Atkreipiame dėmesį, kad Rotušės aikštės prieigose veikia penkias dideles bendruomenes vienijančios Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų), Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų), Kauno Šv.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) ir Šv.Trejybės (Seminarijos) bažnyčios, todėl sekmadieniais į Šv. Mišias susirenka labai daug miestiečių. Nuo tada, kai 2015 m. apmokestintas parkavimas Rotušės aikštėje sekmadieniais, miestiečiai patiria daug nepatogumų švęsdami sekmadienius, lankydamiesi šeimomis šiose bažnyčiose ir Santakos parke“, teigia peticijos rengėjai.

„Manome, kad miestiečių galimybių patenkinti dvasinius poreikius apribojimas dėl galimai didesnio mokesčių surinkimo yra nepagrįsta strategija, liudijanti apie išskaičiavimu paremtus ją priėmusiųjų prioritetus.

Atsižvelgiant į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, Kauno miesto savivaldybės tarybos ir jos mero, prašome atsižvelgti į miestiečių lūkesčius, pakeisti Miesto tarybos sprendimą ir vietinės rinkliavos Rotušės aikštėje sekmadieniais nerinkti“.

(Pagal Bernardinai)

Nežinau tiksliai, kokiu tikslu Kaune buvo nustatytas tas automobilio statymo mokestis, tačiau paprastai tas apmokestinimas skirtas tam, kad žmonės be reikalo neužgrūstų miesto gatvių ir stovėjimo aikštelių.

Keletas klausimų apie kuriuos vertėtų pamąstyti prieš keliant tokius reikalavimus:

  • Ar tikrai melstis būtina bažnyčioj, o ne namie?
  • Ar tikrai tikintiesiems taip svarbu į bažnyčią atkeliauti automobiliu, o ne viešuoju transportu ar pėstute?
  • Jeigu jau keliaujate automobiliu, tai gal vertėtų sudalyvauti mišiose, kokioje nors kitoje bažnyčioje, prie kurios mašinos stovėjimas neapmokestintas? Lietuvoje gi bažnyčių kone ant kiekvieno kampo surasi.
  • Ar tos konkrečios bažnyčios teikia kažkokias būtinas paslaugas, kurių kunigai nesugeba teikti kitose bažnyčiose? Kiek suprantu gi tą patį „visur esantį“ ir „viską žinantį“ dievą garbinant.
  • Ar tikrai jūsų keistiems, su prietarų sklaida susijusiems, poreikiams turėtų būti suteikiamas prioritetas palyginus su kitų žmonių automobiliais?
Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e