Bažnyčios neteikia visuotinės svarbos paslaugų
Gruodžio 20-ą Seimo posėdyje Seimo narys Česlav Olševski skatino Seimą finansuoti bažnyčių šildymą ir priskirti bažnyčias subjektais teikiančiais visuotinės svarbos paslaugas.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, už lango jau seniai žiemiški orai, šildymo sezonas vyksta visu tempu, o išaugusios šildymo kainos skaudžiai smogia ne tik žmonėms, bet ir Lietuvoje veikiančioms bažnyčioms. Apie tai, kad bažnyčios baiminasi ateinančios brangios žiemos, žiniasklaidos atstovai rašo jau nuo rugpjūčio mėnesio. O gruodžio 2 dieną, pavyzdžiui, LRT portale pasirodė straipsnis lyg pavojaus varpas skambančiu pavadinimu „Šalies bažnyčios taupo, neišgali susimokėti už šilumą, kai kur nebevyksta mišios“. Dėl išaugusių energijos kainų Lietuvos garsiosios šventovės, bažnyčios ir maldos namai itin taupo. Patalpos menkai šildomos, o elektra įjungiama tik per pamaldas. Bažnyčių klebonai sako, kad pandemijos atbaidyti, infliacijos ir aukštų energijos kainų prislėgti žmonės aukoja mažiau. Ypač sudėtinga situacija kaimuose. Kai kuriuose mišios jau nebevyksta kiekvieną sekmadienį.
Dar šiemet birželio mėnesį Seime įvyko Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1436 ir Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1437 pateikimas, jais siekiama sumažinti Lietuvoje veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų energetinių išteklių išlaidas priskiriant jas prie buitinių elektros energijos ir dujų vartotojų. Per projektų pristatymą atkreipiau dėmesį, kad istoriniuose pastatuose svarbu palaikyti pastovią temperatūrą. Menkai šildomi pastatai neigiamai veikia ten susibūrusių žmonių sveikatą, o maldos namų uždarymas dėl lėšų stokos sunkiai suvokiamas šiuolaikiškai veikiančioje ir laisvoje valstybėje, kokią žadėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai savo rinkimų programoje.
Tam, kad vyktų projektų svarstymas, reikalingos Vyriausybės išvados. Pasinaudodamas proga du kartus Vyriausybės valandos metu klausiau apie galimybes sumažinti Lietuvoje veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų išlaidas energetiniams ištekliams. Gavau atsakymą, kad neva Vyriausybės išvada jau yra parengta ir bus pateikta Seimui. Praėjo savaitė, o jos vis dar nėra, nors įstatymų projektai pateikti, kaip minėjau, prieš pusę metų. Esu įsitikinęs, kad tikrai tokių teisinių galimybių yra, tai greičiausiai politinės valios trūkumas.
Galima pasinaudoti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, kuri bažnyčias ir religines organizacijas priskyrė prie visuotinės svarbos paslaugas teikiančių subjektų, kuriems nustatoma maksimali leistina energijos kaina už tam tikrą kiekį sunaudotos energijos ir papildomai kompensuojama už nustatyto kiekio viršijimą. Taip pat tokie subjektai gali mokėti už sunaudotą energiją dalimis ir teikti prašymus dėl avanso sumokėti už energijos išteklius.
Kilo retorinis klausimas, ar Vyriausybei tikrai nerūpi tikinčių šalies piliečių gerovė ir istorinių šventovių išlaikymas? Arba ji nesupranta dvasinio gyvenimo svarbos visuomenei, kad taip delsiama su išvadomis, ir neaišku, kada galima jų tikėtis. Kodėl konservatorių valdžia, kurios gretose yra krikščionių demokratų atstovų, lieka abejinga Bažnyčios ir tikinčiųjų poreikiams, atsainiai vykdo savo pareigas ir nesilaiko duoto žodžio?
Bažnyčios ir kitos netiesą skleidžiančios organizacijos tikrai nėra visuotinės svarbos paslaugas teikiantys subjektai.