Seimas apsispręs, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos

Seimas apsispręs, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos | KaunoDiena.lt

Teismo būtų prašoma įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Lenkija – religingiausia ir konservatyviausia Europos šalis, bet tai – konflikto, o ne vienybės ženklas

Lenkija – religingiausia ir konservatyviausia Europos šalis, bet tai – konflikto, o ne vienybės ženklas

Nemažai tikinčiųjų nesutinka su viena ar kita oficialia Katalikų bažnyčios pozicija. Viena ryškiausių jų – abortai. Nuo 2020 m. Lenkijoje galioja beveik absoliutus abortų draudimo įstatymas, išskyrus atvejus, kai kyla pavojus moters gyvybei ar sveikatai ir kai nėštumas yra išžaginimo ar incesto rezultatas. Įvairių šaltinių duomenimis, abortų draudimui nepritaria 40 proc. tikinčių lenkų, o norinčių liberalizuoti abortų įstatymą piliečių dalis siekia 70 proc.

2023 Vasaris

  • 2023-02-19
  • Laisvamanis
  • Kita

Politikieriai kovojantys prieš žmonių teises

Vat tokie politikieriai (kandidatas į Vilniaus merus Waldemar Tomaszewski bei visa jo Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga) jau daug metų laikos valdžioje: BNS pranešimas spaudai:

Vaivorykštė, visų iš Šventojo Rašto kilusių religijų, įskaitant krikščionybę, šventasis simbolis, buvo LGBT šalininkų pasisavinta ir yra naudojama puolant Tikėjimą ir tradicinę šeimą.

Gėda! O po to jie demagogiškai/veidmainiškai rašo perfrazavus: “mes skatiname riboti žmonių teises, bet sakome, kad to nedarome net mintyse”

dar kartą būtina pabrėžti, kad mes netgi mintyse nesikišame į kitų žmonių, įskaitant LGBT, intymų gyvenimą, tačiau ir nenorime, kad per viešą demonstravimą, skatinimą ar netgi per savo pasaulėžiūros primetimą būtų demoralizuojami mūsų vaikai.

Sąmokslo teorijų tyrimai

LRT:

Sociologas Karolis Jonutis nagrinėjo populizmo reiškinį, tačiau pastarojo meto realijos paskatino jį imtis sąmokslo teorijų tyrimų. Kas paragino Lietuvos gyventojus manyti, kad išrinkta valdžia dirba ne jų naudai, kaip kalbėtis su konspiracijomis tikinčiais artimaisiais ir ar šios idėjos turės įtakos ateinantiems rinkimams – mokslininko interviu su LRT.lt.

– Kodėl jūs tiriate sąmokslo teorijas, kodėl jos vertos net mokslininkų dėmesio?

– Man tai natūralus perėjimas, mano disertacija buvo apie populizmą. Jos ne visada, bet daugeliu atvejų yra populizmo dalis. Pandemijos metu pamatėme, kad sąmokslo teorijos nėra nereikšmingų, mažų grupių užsiėmimas, o labai didelės visuomenės dalies kasdieninio bendravimo dalis. Kai ekspertai ir mokslininkai turėjo paneigti sąmokslo teorijas viešai, pamatėme, kad jos labai įsišaknijusios visuomenėje.

Jūsų pinigai prietarų sklaidai

<sarkazmas>Jūsų pinigai religijai - nes mūsų švietimo sistema yra per gera, tad mums reikia remti prietarų sklaidą</sarkazmas>

TV3:

Skirtos lėšos tradicinėms religinėms bendrijoms, daugiausia gaus krikščionys katalikai. Devynioms tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms šiems metams skirta 1,687 mln. eurų.

Tradicinės religinės bendruomenės Lietuvoje finansinės paramos sulaukia kasmet.

Prezidentūra ir maldos pusryčiai

Penktadienį (2019-12-06) Prezidentūroje, Baltojoje salėje, buvo atgaivinta Maldos pusryčių tradicija.

Į šį renginį buvo pakviesta daugiau nei šimtas svečių iš visos Lietuvos ir užsienio.

Kartu pasimelsti ir pasiklausyti tikėjimo liudijimų susirinko dvasininkai, politikai, visuomenininkai, žurnalistai, žmonės, kurių gyvenimuose dėl tikėjimo įvyko didelių pokyčių.

Maldą pradėjo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas svečius, sakė, kad bendra malda šiandien yra itin svarbi ir kaip dvasinė praktika, ir kaip tautą vienijantis veiksnys.

Savo tikėjimo liudijimais pasidalijo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir priklausomybes įveikęs bei kitiems padedantis Žanas Talandis.

Baigiantis Maldos pusryčiams arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo apie bendros maldos svarbą tautos ir kiekvieno mūsų gyvenime.

LR Prezidentūra

Pastebėjimai

  • Valstybinės institucijos ir organizacijos neturėtų užsiimti prietarų sklaida.
  • Baisu, kad prezidentas religinį ritualą - maldą - vadina tautą vienijančiu veiksniu.

Kodėl ateistams rūpi tikėjimas?

(Įrašas pirmą kartą skelbtas 2008-aisiais, ir deja niekas daug nepasikeitė)

Neretai man tenka susidurti su klausimais „Jeigu tu netiki Dievu, tai kodėl tau jis taip rūpi? Ar tai nėra įrodymas, kad tu visgi tiki Dievu?“

Taigi, į antrąjį klausimą žinoma atsakysiu – ne, tai nėra įrodymas, kad aš tikiu Dievu. Tai tik reiškia, jog man rūpi religijos keliamos problemos ir jų sprendimas.

Mes visi gyvename visuomenėje, tad bet kokie mūsų veiksmai, kuriais nors kiek paveikiame visuomenę bent šiek tiek rūpi visiems visuomenės nariams. Tikintieji dalyvauja visuomeninėje veikloje, bendrauja su netikinčiaisiais,  balsuoja rinkimuose ir referendumuose, yra išrenkami į Seimą, dalyvauja įstatymų priėmime.

Visi šie dalykai įtakoja netikinčiuosius, tokius, kaip aš. Jeigu balsuodami ar priimdami įstatymą žmonės remiasi pramanais (dievo egzistavimas, sielos nemirtingumas, sielos atsiradimas apvaisinimo momentu, pragaras, iš aukščiau nuleistos nekintančios moralės normos), tai natūralu, kad jie priims neefektyvius ar neoptimalius sprendimus (išrinks netinkamus Seimo narius, priims prastesnius įstatymus).

Keletas konkrečių pavyzdžių:

  • LGBT+ diskriminavimas (draudžiamos vienos lyties asmenų santuokos, draudžiamos lyties keitimo operacijos)
  • Mokslo ir medicinos pažangos stabdymas (priešinimasis kamieninių ląstelių tyrimams)
  • Socialinių problemų kėlimas (Priešinimasis kontracepcijai, lytinis švietimas pristatantis praktiškai neveikiančią lytinę abstinenciją, kaip vienintelį būdą išvengti nėštumo ir lytiškai plintančių ligų, dezinfomacijos apie modernų lytinį švietimą sklaida)
  • Priešinimasis moterų teisėms (abortų draudimas, priešinimasis Stambulo konvencijos ratifikavimui, priešinimasis vaiko teisių apsaugos įstatymui)
  • Žmonių kankinimas (eutanazijos draudimas)
  • Trukdymas mokslui (ribotų mokslui skirtų resursų naudojimas kovai prieš kreacionizmą)
  • Kenkimas sveikatai (egzorcizmo naudojimas vietoj to, kad būtų suteikiama psichiatrų pagalba, atsisakymas perpilti kraują (Jehovos liudytojai)).

O ką jau bekalbėti apie tokį sunkiai išmatuojamą dalyką, kaip bažnyčios įtaka trukdant racionalaus/kritinio mąstymo vystymui visuomenėje? O mokesčių pinigų naudojimas socialiniam kunigų draudimui, bažnyčių remontų finansavimui, tikybos pamokoms?

Milda Ališauskienė – Dievas Lietuvos politikoje

Kovo pradžioje Seime vyko konferencija apie Lietuvos gyventojų emigracijos problemą, jos organizatoriai – Seimo migracijos komisija – nusprendė pasikviesti invokacijos tarti Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą. Žiniasklaida pranešė, kad prieš keletą savaičių premjeras Seime kolegoms prisipažino esantis „tikintis, todėl nemeluojantis“.

Ar tai sutapimas, kad Lietuvos politikos padangėje vis dažniau minimas Dievo vardas, o Katalikų bažnyčios hierarchai kviečiami į politines diskusijas? Sakyčiau, kad ne ir galima prognozuoti, kad dar ne kartą šiais metais viešai politikai minės Dievą, kviesis į renginius Katalikų bažnyčios atstovus ir mielai patys lankysis parapijų bažnyčiose, nes jau rudenį vyks rinkimai, kuriuose tikimasi, jei ne Bažnyčios užtarimo, tai bent Dievo pagalbos tikrai.

Tuo metu kritikai piktinsis religijos buvimu viešoje erdvėje, o religingieji džiaugsis, kad galbūt bus pagaliau išklausytos jų maldos ir su Bažnyčios bei politikų pagalba Lietuvoje nebeliks homoseksualių žmonių ir išsiskyrusių šeimų. Ir taip kiekvieno naujo politinio sezono pradžioje.

Kaip, pavyzdžiui, visuomenė turėtų vertinti faktą, kad vienos ar kitos religinės organizacijos vadovas lankosi valstybės institucijoje, laimina ir dalyvauja politinėse diskusijose?

(Pagal 15min)

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos – smūgis vėžiu sergantiems vaikams ir paaugliams (papildyta)

Antradienį Seime vėl bus svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Įstatymo, kurio projektas Lietuvoje rengiamas jau kone 15 metų, pagrindinis tikslas turėtų būti padėti žmonėms susilaukti palikuonių, tačiau dalis jo nuostatų ne tik neatsižvelgia į šiuolaikinės medicinos pažangą, bet ir diskriminuoja onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.

„Šiuo metu svarstomo pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos skaudžiai nulems onkologine liga sergančių vaikų ir paauglių ateitį. Dabar svarstomame įstatymo projekte 14–17 metų paaugliams neleidžiama išsaugoti jų lytinių ląstelių prieš nevaisingumą sukeliančias medicinines procedūras, pavyzdžiui, chemoterapiją, o tai atima iš jų bet kokią viltį ateityje turėti savo biologinių vaikų.

Taip pat, yra numatytas lytinių ląstelių saugojimo ribojimas – trumpas 5 metų laikotarpis, kuris užkirs kelią pacientams pasinaudoti onkologinės ligos metu užšaldytomis savomis lytinėmis ląstelėmis“, – sakė Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ direktorė Daiva Žaromskienė.

(Pagal 15min.lt)

O krikščioniškos Bažnyčios, kaip ir visada, kovoja už viduramžiškų nuostatų išsaugojimą:

Krikščioniškų Bažnyčių vyskupai išreiškė solidarumą su nevaisingais sutuoktiniais ir priminė, kad pagalba nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų.

Krikščioniškoji etika atliepia šiandienos medicinos mokslo įrodytą tiesą, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento. Jau nuo zigotos susidarymo savo egzistavimą pradėjusiam unikaliam asmeniui privalo būti užtikrinta prigimtinė teisė į gyvybę.

Raginame nepritarti siūlomam perteklinių embrionų sukūrimui, jų šaldymui ir – prisidengiant „išėmimo iš apyvartos“ terminu – jų sunaikinimui, pasibaigus saugojimo užšaldžius laikui, – rašo krikščioniškų Bažnyčių vadovai.

Nuostabus solidarumas su nevaisingais žmonėm! Mes lyg net ir terminą tokiam solidarumui lietuvių kalboje turime… Kaip ten? Veidmainystė? Išdavystė? Smūgis iš pasalų?

Papildyta gruodžio 16, 12:38

Seimas vieno balso persvara antradienį ėmėsi siūlymo dirbtinį apvaisinimą teisiškai įtvirtinti keičiant Civilinį kodeksą. Grupės Seimo narių inicijuotoms pataisoms po pateikimo pritarta už balsavus 49 Seimo nariams, 21 buvus prieš ir 27 susilaikius. Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai.

Pagal tv3.lt