Kodėl ateistams rūpi tikėjimas?

(Įrašas pirmą kartą skelbtas 2008-aisiais, ir deja niekas daug nepasikeitė)

Neretai man tenka susidurti su klausimais „Jeigu tu netiki Dievu, tai kodėl tau jis taip rūpi? Ar tai nėra įrodymas, kad tu visgi tiki Dievu?“

Taigi, į antrąjį klausimą žinoma atsakysiu – ne, tai nėra įrodymas, kad aš tikiu Dievu. Tai tik reiškia, jog man rūpi religijos keliamos problemos ir jų sprendimas.

Mes visi gyvename visuomenėje, tad bet kokie mūsų veiksmai, kuriais nors kiek paveikiame visuomenę bent šiek tiek rūpi visiems visuomenės nariams. Tikintieji dalyvauja visuomeninėje veikloje, bendrauja su netikinčiaisiais,  balsuoja rinkimuose ir referendumuose, yra išrenkami į Seimą, dalyvauja įstatymų priėmime.

Visi šie dalykai įtakoja netikinčiuosius, tokius, kaip aš. Jeigu balsuodami ar priimdami įstatymą žmonės remiasi pramanais (dievo egzistavimas, sielos nemirtingumas, sielos atsiradimas apvaisinimo momentu, pragaras, iš aukščiau nuleistos nekintančios moralės normos), tai natūralu, kad jie priims neefektyvius ar neoptimalius sprendimus (išrinks netinkamus Seimo narius, priims prastesnius įstatymus).

Keletas konkrečių pavyzdžių:

  • LGBT+ diskriminavimas (draudžiamos vienos lyties asmenų santuokos, draudžiamos lyties keitimo operacijos)
  • Mokslo ir medicinos pažangos stabdymas (priešinimasis kamieninių ląstelių tyrimams)
  • Socialinių problemų kėlimas (Priešinimasis kontracepcijai, lytinis švietimas pristatantis praktiškai neveikiančią lytinę abstinenciją, kaip vienintelį būdą išvengti nėštumo ir lytiškai plintančių ligų, dezinfomacijos apie modernų lytinį švietimą sklaida)
  • Priešinimasis moterų teisėms (abortų draudimas, priešinimasis Stambulo konvencijos ratifikavimui, priešinimasis vaiko teisių apsaugos įstatymui)
  • Žmonių kankinimas (eutanazijos draudimas)
  • Trukdymas mokslui (ribotų mokslui skirtų resursų naudojimas kovai prieš kreacionizmą)
  • Kenkimas sveikatai (egzorcizmo naudojimas vietoj to, kad būtų suteikiama psichiatrų pagalba, atsisakymas perpilti kraują (Jehovos liudytojai)).

O ką jau bekalbėti apie tokį sunkiai išmatuojamą dalyką, kaip bažnyčios įtaka trukdant racionalaus/kritinio mąstymo vystymui visuomenėje? O mokesčių pinigų naudojimas socialiniam kunigų draudimui, bažnyčių remontų finansavimui, tikybos pamokoms?