Jeigu būtų priimtas įstatymas dėl baudos už šeimos niekinimą

• 2015-11-17
• laisvamanis
• Kita

Jis tvirtino padaręs viską kaip Seimo narys, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, kad būtų ginamos šeimos vertybės, kad būtų bent minimali administracinė bauda, kad būtų baudžiami tie, kurie niekina šeimą.

„Aš asmeniškai daugiau nežinau, ką padaryti, nors dar kartą galėčiau teikti Seimo nariams, kad būtų priimtas šis įstatymas, ir tą darysiu, bet mažai vilties turiu, kad jis bus priimtas“, – svarstė P. Gražulis.

Jo nuomone, tai yra globalios politikos pasekmė. „Šeima tapo blogis, homoseksualizmas tapo gėriu, gėriu tapo tai, kas griauna šeimą, ir šiandien tai ginama visuose įstatymuose. (…) Nuolankūs buvome sovietinei diktatūrai, nuolankūs esame ir liberaliai diktatūrai. Priimame įstatymus, kurie griauna mūsų valstybės pagrindus, niekinama šeima“, – apgailestavo P. Gražulis.

(Pagal Respublika.lt – žinių portalas – Naujienos)

Man būtų juokinga, jeigu šis įstatymas būtų priimtas ir tada Gražulis būtų pirmas žmogus nuteistas už šeimos vertybių niekinimą, nes jis išsiskyręs, o įstatyme nenurodoma, kas yra šeimos niekinimas.

• gražulis

Airijoje įsigaliojo vienalytes santuokas įteisinantis įstatymas

• 2015-11-17
• laisvamanis
• Laisvės, LGBT

Airijoje nuo pirmadienio įsigaliojo tos pačios lyties asmenų santuokas įteisinantis įstatymas, praėjus pusei metų nuo istorinio referendumo, kuriame šalies gyventojai pasisakė už tai, kad gėjams būtų leidžiama tuoktis.

Įsigaliojus įstatymui, Airijoje iš karto tapo pripažįstamos kitose šalyse užregistruotos tos pačios lyties asmenų santuokos, o dar nesusituokusios poros dabar gali teikti tuoktuvių prašymus.

(Pagal 15min.lt)

• airija
• lgbt

Kodėl konservatoriai pasisakė prieš Gražulio siūlomą įstatymą

• 2015-11-16
• laisvamanis
• Laisvės, LGBT, Politikieriai

Konservatoriai ir krikščionys demokratai pasisakė prie šitą šūdiną įstatymą ne dėl to, kad įstatymas šūdinas, o dėl to, kad jų planai grandioziškesni – jie nori pakeisti LR Konstituciją, tam, kad nustotų galioti  Konstitucinio Teismo išaiškinimas apie šeimą: „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.“

10.01 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2015 m. lap­kri­čio 12 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pir­ma­sis klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. E. Ma­siu­lis. Pra­šom, ko­le­ga.

E. MASIULIS (LSF). La­bai ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du siū­lau iš dar­bo­tvarkės iš­brauk­ti 1-2 klau­si­mą, t. y. įsta­ty­mo pro­je­k­tą. Ma­no­me, kad šis įsta­ty­mas vi­siš­kai ne­de­ra su de­mo­kra­tines ver­ty­bes ger­bian­čia vals­tybe, vi­siš­kai ne­aiš­ku, kaip jis bus įgy­ven­di­na­mas prak­ti­ko­je, nes pa­lie­ka la­bai daug erd­vės in­ter­pre­ta­ci­joms. Man at­ro­do, kad to­kie įsta­ty­mai yra bū­din­gi tik dik­ta­to­ri­nių re­ži­mų vals­ty­bėms, jie ri­bo­ja kon­sti­tu­ci­nes pa­ma­ti­nes žmo­gaus lais­ves į jo gy­ve­ni­mo bū­dą, į jo min­čių raiš­ką ir t. t.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis Eli­gi­jau, su­pra­to­me jū­sų nuo­mo­nę. To­liau – P. Gra­žu­lis, ma­čiau, jis ant­ras prie mik­ro­fo­no at­si­sto­jo.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš pra­šy­čiau šio įsta­ty­mo ne­iš­brauk­ti, jį pri­im­ti. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo ren­gia­mas, ma­nau, ne vie­ną ka­den­ci­ją, bu­vo ko­kių de­šimt va­rian­tų – to­bu­lin­tas, per­to­bu­lin­tas, vėl to­bu­lin­tas. Aš pra­šau jū­sų pa­lai­ky­ti. Nė­ra ko bi­jo­ti. Šian­dien A. Ku­bi­lius gąs­di­no ame­ri­ko­nais, kad nu­trauks Lie­tu­vos vals­ty­bės gy­ny­bą, jei mes pri­im­si­me šį įsta­ty­mą, gąs­di­no ru­sais, vis­kuo gąs­di­na. Anks­čiau bi­jo­jo­me ru­sų, da­bar bi­jo­me ame­ri­ko­nų. Gerb­ki­me Lie­tu­vą, Lie­tu­vos vals­ty­bę, Lie­tu­vos žmo­nes ir sa­vo tra­di­ci­jas. Aš pra­šy­čiau tik­rai bal­suo­ti, jei siū­lo­ma bal­suo­ti, ir ne­iš­brauk­ti šio klau­si­mo iš dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Pet­rai, su­pra­to­me. Ger­bia­ma­sis J. Raz­ma, pa­ste­bė­jau, jis tre­čias at­ėjo prie mik­ro­fo­no, po to – K. Dauk­šys.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Pet­rai ir ki­ti en­tu­zias­tai, aš siū­ly­čiau vis­ką da­ry­ti nuo­sek­liau. Kaip ži­no­te, šian­dien eg­zis­tuo­ja Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mas dėl šei­mos sam­pra­tos. Kol mes ne­pa­da­rė­me Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos, rei­kė­tų su­si­lai­ky­ti nuo to­kių ini­cia­ty­vų, nes ne­aiš­ku, ką to­kia pa­tai­sa gin­tų pa­gal da­bar­ti­nį Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą.

Siū­ly­čiau val­dan­tie­siems, ku­rie stab­do tos Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos pri­ėmi­mą ko­mi­te­tuo­se, pa­si­steng­ti, kad dėl tos pa­tai­sos grei­čiau bū­tų ju­da­ma į prie­kį, o ta­da jau bū­tų ga­li­ma teik­ti to­kius pa­siū­ly­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. K. Dauk­šys. Pra­šom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jau. Aš no­rė­čiau jū­sų pa­pra­šy­ti. Gal leis­tu­mė­te jūs ger­bia­ma­jam E. Ma­siu­liui iš­aiš­kin­ti, kuo ši ne­kal­ta pa­tai­sa ken­kia de­mo­kra­tijai ir ko­kie čia tie re­ži­mai ga­li ją pri­im­ti? Aš ją per­skai­čiau ir su­pra­tau gal kaip nors ki­taip? Ma­no gal­va, ten vi­sai nie­kam ne­ken­kia, net ir tiems žmo­nėms, ku­rie iš­gy­ve­na, kad jiems pa­kenks.

PIRMININKAS. P. Gra­žu­lis no­ri dar pa­pil­dy­ti. Pra­šom. Dėl dar­bo­tvarkės kal­bė­ki­me.

P. GRAŽULIS (TTF). No­riu re­a­guo­ti į J. Raz­mos siū­ly­mą. Ma­ny­čiau, kad mes pri­im­ki­me šian­dien šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir jei­gu Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ne­svars­to, ati­duo­ki­me So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ar ki­tam ko­mi­te­tui šį klau­si­mą, ap­svars­ty­ki­me ir pa­keis­ki­me Kon­sti­tu­ci­ją, jei to rei­kia. Tik­rai ne­vil­kin­ki­me. Mes pa­lai­ky­si­me jus, Jur­gi Raz­ma. Pri­im­ki­me nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, kad bū­tų pa­skir­tas ki­tas ko­mi­te­tas, ir ta­da mes svars­ty­si­me šį klau­si­mą. O Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą, jo pir­mi­nin­ką dar kar­tą ra­gi­nu tik­rai vi­są ka­den­ci­ją ne­vil­kin­ti šio įsta­ty­mo, ap­svars­ty­ti ir pri­im­ti nu­ta­ri­mą.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis V. A. Ma­tu­le­vi­čius. Pra­šom.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad di­džiau­si šio pro­jek­to ger­bė­jai yra tie Sei­mo na­riai, ku­rie yra iš­si­sky­rę su žmo­no­mis. Po­nai, su­grįž­ki­te pas sa­vo vai­kus ir žmo­nas, o ta­da gin­ki­te šei­mos ver­ty­bes! Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­rė­čiau jū­sų tie­siog pa­pra­šy­ti kaip po­sė­džio pir­mi­nin­kas, mes kal­bė­ki­me dėl dar­bo­tvarkės, ar­ba įtrau­ki­me, ar­ba ne­įtrau­ki­me. Bū­ki­me ge­ri, ne­mo­ra­li­zuo­ki­me vie­ni ki­tų. A. Ku­bi­lius. Pra­šom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tik no­riu dar kar­tą pa­kar­to­ti tai, ką sa­kė J. Raz­ma. Kaž­ko­dėl taip iš­ei­na, kad P. Gra­žu­lis pa­tei­kia to­kias ini­cia­ty­vas, ku­rios ga­lų ga­le pa­si­ro­do, kad yra nau­din­giau­sios sek­su­a­li­nėms ma­žu­moms. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, kas yra šei­ma pa­gal da­bar­ti­nį mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos api­brė­ži­mą, kad šei­ma yra bet kas, kas gy­ve­na kar­tu. Be­veik taip iš­ei­na. Jei da­bar mes pa­sa­ky­si­me, kad ei­na­me gin­ti su Ad­mi­nist­ra­ci­niu ko­dek­su to­kių ver­ty­bių, tai P. Gra­žu­lis mums nu­ro­do gin­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą, kad bet kas ga­li su­da­ry­ti šei­mą. Aš tik­rai ne­ma­nau, kad rei­kė­tų ki­taip gal­vo­jan­čius baus­ti. Aš tik­rai gal­vo­ju, kad P. Gra­žu­lis tu­rė­tų pa­ga­liau pa­gal­vo­ti, ko­dėl jam vis iš­ei­na pa­siū­ly­ti to­kias pa­tai­sas, ku­rios yra nau­din­gos bū­tent toms pa­čioms sek­su­a­li­nėms ma­žu­moms ar­ba kon­kre­čiai V. Si­mon­ko.

Ir ant­ras da­ly­kas, į ku­rį ir­gi rei­kė­tų P. Gra­žu­liui pa­ga­liau at­sa­ky­ti. Ko­dėl jo ini­cia­ty­vos šiais klau­si­mais la­bai daž­nai su­tam­pa su to­kio­mis ini­cia­ty­vo­mis, ku­rios jau bū­na pri­im­tos Ru­si­jos Dū­mos ir dėl ku­rių Ru­si­ja yra smer­kia­ma dau­ge­lio Va­ka­rų pa­sau­lio vals­ty­bių? P. Gra­žu­lis no­ri, kad ir Lie­tu­va bū­tų smer­kia­ma. Aš su tuo ne­su­tin­ku. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dar R. J. Da­gys no­ri kaž­ką pa­pil­dy­ti? Dėl dar­bo­tvarkės, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kal­bė­ki­me, ge­rai?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tik dėl dar­bo­tvarkės. Tur­būt šis klau­si­mas yra ak­tu­a­lus, šei­mos ver­ty­bių gy­ni­mas tu­ri bū­ti nuo­sek­lus ir aiš­kus. Aš tik­rai ape­liuo­ju į P. Gra­žu­lį ir vi­są val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą. Kai mes pri­ima­me įsta­ty­mą, ku­ris len­kia Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos pri­ėmi­mą, tai mes ne pa­de­da­me spręs­ti pro­ble­mos, o ją pa­gi­li­na­me ir su­ke­lia­me di­des­nį cha­o­są, dar di­des­nį ne­aiš­ku­mą. Tik­rai nie­ko ne­at­si­tiks, jei mes su­kei­si­me tą svars­ty­mo lai­ką. Pir­miau­sia ap­si­sprę­si­me, ką Sei­mas gal­vo­ja dėl kon­sti­tu­ci­nės pa­tai­sos, o ta­da nag­ri­nė­si­me ir ki­tus klau­si­mus. Ar­ba ta­da rei­kė­jo ei­ti per tam tik­rus įsta­ty­mus ir teik­ti nau­ją api­brė­ži­mą. Da­bar yra tam tik­ra pro­ble­ma, tai yra aki­vaiz­du. Mes, kaip įsta­ty­mo lei­dė­jai, tu­ri­me elg­tis so­li­džiai pri­tar­da­mi tam, ką Pet­ras sa­ko, iš prin­ci­po, bet jo re­zul­ta­tas bus vi­siš­kai ki­toks, nei jis ti­ki­si.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau pa­pra­šy­ti, gal dėl ki­tų dar­bo­tvarkės klau­si­mų yra ko­kių nors pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų? Ger­bia­ma­sis J. Ole­kas, ma­čiau, sto­vė­jo prie mik­ro­fo­no.

(Pagal LRS – Seimo posėdžio stenograma)

• gražulis
• jurgis razma
• laisvės diskriminacija
• lgbt
• politikieriai
• rimantas jonas dagys
• santuoka
• šeima

Pirmadienį lapkričio 16 d. spaudos konferencija Seime: Kuriant tolerantišką Lietuvą: pasiekimai ir kliūtys

• 2015-11-13
• laisvamanis
• Laisvės

Renginio tipas: Spaudos konferencija

Renginio data: 2015-11-16, pirmadienis

Renginio pradžia: 10:00

Renginio vieta: Seimo Spaudos konferencijų salėje

Pirmadienį įvyks Seimo narės, socialdemokratės Giedrės Purvaneckienės spaudos konferencija „Kuriant tolerantišką Lietuvą: pasiekimai ir kliūtys“. DalyvausSeimo narė prof. Marija Aušrinė Pavilionienė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačiovskytė, Tolerantiško jaunimo asociacijos patarėjas teisės ir politikos klausimais Mindaugas Kluonis.

Spaudos konferencijos tiesiogiai transliuojamos internetu. Stebintiems transliacijas yra galimybė užduoti klausimus prelegentams. Nuoroda į klausimų uždavimo sistemą bus Seimo internetinėje svetainėje prie nuorodos į tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją. Klausimai bus priimami ir į juos atsakoma spaudos konferencijos metu. Esant galimybei į nespėtus atsakyti klausimus parlamentarai atsakys el. paštu po spaudos konferencijos.

Internete galima bus rasti ir spaudos konferencijų garso įrašus.

(Pagal BNS)

• lygių galimybių kontrolierius
• marija aušrinė pavilionienė
• renginiai
• tolerancija
• tolerantiško jaunimo asociacija

Konferencija „Eutanazija Lietuvoje: ar esame tam pasiruošę” (pokalbis studijoje)

• 2015-11-13
• laisvamanis
• Laisvės

Lapkričio 16 d., pirmadienį, 12 val. LR Sveikatos apsaugos ministerijoje vyks konferencija „Eutanazija Lietuvoje: ar esame tam pasiruošę?”, kurią organizuoja studentų teisininkų asociacija ELSA Lietuva. Įvairių sričių pranešėjai – teisės, politikos, medicinos bei katalikų Bažnyčios atstovai – pateiks skirtingus požiūrius į eutanaziją ir jos reikšmę Lietuvai. Po teisininkų, Seimo narės, gydytojo bei kunigo pranešimų vyks gyva diskusija, kurioje kiekvienas dalyvis galės pareikšti savo nuomonę bei sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus. Konferencija skirta ne tik studentams, bet visiems besidomintiems šia tema.

Kai kurie žmonės tiesiog nenori kankintis. Labai apmaudu, kad dalis visuomenės yra pasirengusi kankinti žmones prieš jų norą, vien tam, kad išsaugotų gyvybę, kurios patys žmonės nenori.

• eutanazija

Seimo kėslai pakvipo putinizmu

• 2015-11-12
• laisvamanis
• Laisvės, LGBT, Politikieriai

Žinomumo pagerinimui Lietuvai nereikia net keisti šalies pavadinimo – apie Lietuvą vėl išgirdo tarptautinė bendruomenė. Ši su pasibaisėjimu seka, kaip Seimas žengia paskutinius žingsnius įvesdamas baudas „už šeimos vertybinių niekinimą“. Tokius veiksmus žmogaus teisių gynėjai prilygina Rusijoje vykdomai politikai.

Antradienį Seimas vėl grįžo prie „tvarkiečio“ Petro Gražulio inicijuotos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos. Pagal ją būtų baudžiama už „Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – šeimos – viešą niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais“. Tokie veiksmai užtrauktų baudą nuo 290 iki 869 eurų, už pakartotinius veiksmus grėstų 869-1739 EUR bauda.

Liberalų Sąjūdžio iniciatyva Seimas antradienį iki ketvirtadienio nukėlė balsavimą dėl įstatymo pataisų. Iki pataisos priėmimo liko vienintelis balsavimas.

(Pagal Delfi)

Apie tai 15min kalba ir Dalia Kuodytė:

Ištikimybę tradicinei šeimai išpažįstantys, bet patys išsituokę arba mainais savo asmenines padėjėjas pasirinkę kai kurie Seimo nariai Lietuvoje norėtų įtvirtinti naują baudimo sistemą – visiems tiems, kurie, kaip skelbiama, galėtų viešai niekinti šeimą kalbomis, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais.

Sunku būtų sugalvoti patogesnį ir į diskriminaciją labiau orientuotą žmonių baudimo būdą. Juk daugelis puikiai supranta, kas slypi po šiuo gražulišku pataisų projektu, kuris aiškiai sudurstytas iš homofobiškų paskatų.

O štai ir pats įstatymo projekto tekstas:

188 straipsnis. Šeimos niekinimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – šeimos viešas niekinimas kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais

veiksmais – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti pakartotinai, – užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.“

• laisvės

Lytinis švietimas. Moksleiviai bus vertinami, kaip yra pasirengę santuokai?

• 2015-11-11
• laisvamanis
• Švietimas

Lietuvai yra būdingas būtent pavaldinio mentalitetu, – požiūriu, kad žmogus nėra laisvas savo pasirinkimuose asmuo, – bet valstybės politikos įrankis grįstas požiūris į lytinį ugdymą. Jis atsispindi tiek 2007 m. patvirtintoje „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje“, tiek Konstitucinio Teismo 2011 m. Konstitucijai prieštaraujančia pripažintoje Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (rengtoje tuo pačiu metu, kaip ir ši programa). Visi bandymai koreguoti programą atsiremia būtent į pavaldinio mentaliteto ir požiūrio į asmenį, kaip į „valstybės“ įnorių tenkintoją ugdymą. „Valstybė“, žinoma, čia yra kabutėse, nes realiai už šio termino slypi tam tikros interesų grupės (pirmiausia Katalikų bažnyčia), kurios pasinaudodamos savo įtaka politikams (ypač renkamiems vienmandatėse apygardose) siekia išlaikyti savo moralinių vertybių diegimą arba galios ir pelno generavimo mechanizmą. (Šie siekiai vienas kitam kaip ir neprieštarauja). Pavyzdžiui, dabar galiojančioje programoje, 29.1. punkte kaip viena meilės rūšių išskiriama „meilė Dievui“. Kaip sako viena žymi konservatorė, gal viskas ir gerai, bet mintys kyla įvairios. Visa 2007 m. programa persmelkta nuostatos, kad asmens ugdymo tikslas yra ne laisvas pasirinkimas, kaip kurti savo gyvenimą, bet šeimos (kuri turi būti būtinai santuokinė) kūrimas bei lytiškumo suvedimas į reprodukcinę funkciją.

Programoje ignoruojama tikrovė, kad lytiniai santykiai yra pradedami prieš santuoką ir dauguma žmonių iki santuokos nei vienoje istorijos epochoje nesusilaikė nuo lytinių santykių, nesusilaiko ir dabar ir nesusilaikys ateityje. Ir šio fakto nepajėgios pakeisti jokios indoktrinavimo priemonės. Susilaikymo nuo lytinių santykių iki santuokos idėjos absurdiškumą liudija jau tai, kad vidutinis santuokinis amžius Lietuvoje yra 24 metai moterims ir 29 metai vyrams.

…

Antra: rengiant programą turi būti vadovaujamasi ne negaliojančia Valstybine šeimos politikos koncepcija, bet seksualinių asmens teisių apibrėžtų Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose užtikrinimu.

Šios teisės apima diskriminacijos nebuvimą, seksualinės sveikatos ir jos paslaugų prieinamumo užtikrinimą (švietimo atveju suteikia žinių apie seksualinę sveikatą ir paslaugų prieinamumą); moksliškai pagrįstos ir neklaidinančios informacijos apie seksualumą gavimą; asmens kūno vientisumo gerbimą; asmens teisės rinktis partnerį, užsiimti ar ne seksualine veikla, planuoti tuoktis ar nesituokti, planuoti turėti vaikų ar ne gerbimą; sąlygų įgyti įgūdžius gyventi pasitenkinimą teikiantį ir saugų seksualinį gyvenimą sudarymą.

Šių gairių visiškai pakanka,kokybiškam lytiniam ugdymui užtikrinti.

(Pagal 15min.lt)

• lytinis švietimas

Politikierė: Dalia Teišerskytė – nonpology

• 2015-11-11
• laisvamanis
• Politikieriai

Tai įdomi istorija, kurioje pilna rasizmo, atsikalbinėjimo, nesugebėjimo atsiprašyti ir veidmainiavimo.

Pilna tikra Dalios Teišerskytės citata:

„Kai skridau iš pasaulio parlamentarų kongreso ir kitų šalių parlamentarai skrido kaip priklauso, kaip žmonės, o man teko sėdėti tarp negro ir klozeto, tai yra afroamerikiečio, ir abu jie kvepėjo vienodai. Kitų šalių parlamentarai praeidami klausė manęs, kodėl aš čia sėdžiu, gal man bloga, man buvo gėda už mūsų valstybę“, – antradienį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdyje Lietuvos parlamente skundėsi D.Teišerskytė.

Apie žodį „negras“ daug nediskutuosiu, tiesiog patarsiu turistaujant užsienyje ir kalbant lietuviškai geriau vartoti žodį „juodaodis“, kad tai nenuskambėtų kaip įžeidimas.

Kita vertus gėdytis Lietuvos dėl to, kad teko sėdėti prie juodaodžio, lyginti juodaodį su tualetu, aiškinti, kad Lietuva turėtų jai pirkti verslo klasės bilietus – yra ir rasistiška, ir žema ir pasipūtėliška.

Taip pat, Dalia nesugebėjo atsiprašyti:

15min.lt paklausta, ar neįžvelgia savo pasisakyme rasistinės gaidos, parlamentarė griežtai tai paneigė. Anot jos, Harrietos Beecher-Stowe knygoje „Dėdės Tomo trobelė“ naudojami dar ne tokie žodžiai.

„Baikit, nejuokaukit. Koks čia rasistinis? Kodėl mes nepykstame, kai mus lietuviais pavadina? Ar jūs atsimenate „Dėdės Tomo trobelę“? Kokiais ten žodžiais buvo apie afroamerikiečius parašyta?

O, kai atsiprašė, tai tikrai nenuoširdžiai:

Atgailauja ir D.Teišerskytė. Tuoj po savo monologo Seimo narė žurnalistams išdidžiai pasakojo čia nematanti jokio rasizmo. Tačiau trečiadienį vakare ji per „Facebook“ paskelbė kitokią poziciją:

„Šiandien kalbėdama apie vieną nemalonų įvykį savo gyvenime, apie nutikimą keliaujant lėktuvu, panaudojau netinkamus žodžius. Dėl to nuoširdžiai gailiuosi ir visų atsiprašau.

Tiesiog kartais dėl tam tikrų situacijų apima žmogiškas pyktis ir nusivylimas. Tikrai nesu niekaip nusiteikusi prieš juodaodžius arba prieš kitos rasės žmones. Atsiprašau, jei kam nors galėjo susidaryti toks įspūdis“, – atgailauja Seimo narė.

Sakau nenuoširdžiai, nes neatsiprašė už įžeidimą, o tik apkaltino kitus tuo, kad jos žodžius neteisingai interpretuoja. Taip pat po to atsiprašymo pažadėjo ginti savo garbę:

Nors politinės atsakomybės už savo pareiškimus D. Teišerskytė prisiimti nemato prasmės, ji dėl viešoje erdvėje pareikštų ją įžeidžių komentarų žadėjo kreiptis į žurnalistų Etikos komisiją ir apginti savo garbę.

Patarimai ir kt.

Neoficialioje anglų kalboje yra nuostabus terminas nonpology. Lietuviškai tai būtų „netsiprašymas“.

Pharyngula prieš keletą metų parašė puikų straipsnelį apie tai, kaip atsiprašyti. Pvz. tuo konkrečiu atveju tai daroma taip:

• Atsiprašome, mes priėmėme blogą sprendimą.
• Mes patvirtinome taisykles, kurios užkirs kelią tokių dalykų pasikartojimui.

• dalia teišerskytė

Ekstrasensai švaisto teisėsaugininkų ir žmonių laiką ir resursus

• 2015-11-11
• laisvamanis
• Kuo kenkia?

Ekstrasensai švaisto teisėsaugininkų ir žmonių laiką ir resursus:

Praradę viltį, kad policija suras nužudytos 86 metų kaunietės Valerijos Urmonienės kūną, jos artimieji iš Kauno žemėtvarkininkų gavo vietovės, kurią nurodė Rusijos ekstrasensė, planus ir leidosi į paieškas.

[…]

Šias vietas nurodė Maskvoje gyvenanti žinoma ekstrasensė.

Anot jos, prieš V.Urmonienę buvo panaudotas smurtas.

Kūną nusikaltėlis esą suvyniojo į drobulę ir paslėpė Vaišvydavoje arba jos apylinkėse, greičiausiai kanalizacijos vamzdynų trasose.

[…]

„Lietuvos ryto“ žiniomis, su ekstrasensais anksčiau bendravo ir Kauno policijos pareigūnai, tiriantys V.Urmonienės ir N.Vaškevičienės nužudymo bylą.

(Pagal lrytas.lt)

• šarlatanai

Dar trys tūkstančiai šauktinių

• 2015-11-11
• laisvamanis
• Laisvės

Netrukus nuvilnys antroji šauktinių banga – jau sausio pradžioje kerziniais batais vėl apsiaus dar trys tūkstančiai jaunuolių. Nuspręsta, jog antroji privalomosios tarnybos banga kils po trijų mėnesių, kitų metų sausio pradžioje. Kaip ir šiemet prievolininkų sąrašai bus sudaromi atsitiktine tvarka, o skelbiami sausio 11 dieną.

Karininkai neslepia – naujiems kariams tenka kelis sykius kartoti, net pirštu parodyti, ko iš jų reikalaujama. Neretai prireikia ir balsą pakelti. „Nuo to disciplina ir išsiugdo. Jei dabar šauktiniams griežčiau pasakysime – čia nerūkyk, nesispjaudyk, padėk savo kolegai, tai civiliniam gyvenime, aš manau, garbaus amžiaus moteriškei jis užleis kėdę. Viskas nuo to ir prasideda“, – aiškino grandinis Audrius Dilius.

(Pagal balsas)

Neįtikinamai skamba argumentas, kad karininko apšaukimas, darytų kokią nors teigiamą įtaką vėlesniam civiliniam gyvenimui.

Užjaučiu tūkstančius žmonių, kurie turės tarnauti prieš savo norą.

• šauktiniai