Sekso vis dar nėra, todėl ir lytinio švietimo nereikia

Bloge „Aš daktaras, aš žinau“ – Sekso vis dar nėra, todėl ir lytinio švietimo nereikia:

Ir štai antakiai kurių neturėtų būti nusprendžia, kad nereikia lytinio švietimo. Kad pasakysi biologinei būtybei, kuri turi tris veikimo režimus – valgyti, saugotis, daugintis – susilaikyk iki vestuvių, ir problema išsispręs savaime. Bet jei esi homoseksualus, tau vestuvių negalima turėti, iki mirties susilaikyk. Ir jokiu būdu garsiai nekalbėk, nes žinai, mes prie homoseksaualius žmones nieko neturime, bet tegu nesidemonstruoja. Dar išmokys, kad abortas žmogžudystė, juk žinote, gemalo teisės svarbiau nei tą gemalą nešiojančios moters (apskritai moteris tik indas vyrams gimdyti). Keista, kad niekam nekeista, jog vienos lobistinės organizacijos nuomonė svarbesnė už augančios kartos interesus.

Daiva Baranauskė: Religinė utopija – valstybė, kurioje nei šešiolikmečiai, nei penkiasdešimtmečiai neturi seksualinių santykių

Kai aš pati prieš keliolika metų dirbau biologijos mokytoja, 5-6 klasių „Pasaulio pažinimo“ vadovėliuose buvo temos, skirtos brendimui, lytiniams santykiams ir reprodukcijos klausimams. Per pamokas su vaikais viską atvirai aptardavome ir diskutuodavome, bet po pamokos beveik kaskart su manimi pasilikdavo po keletą berniukų, kuriems likdavo klausimų (arba buvo drovu net anoniminį raštelį įdėti į dėžutę). Kaip sužinojau, iki manęs šį dalyką dėstęs mokytojas šias nepatogias temas užduodavo pasiskaityti namie. Ir taip vyko daug kur.

Vaikai nori informacijos. Jos nesuteikia nei tėvai, nei mokykla, todėl nekeista, kad žmonių galvos (ir pilnas internetas) prikišti mitų apie lytinius santykius. Ir tie, kas sako, kad lytinio ugdymo nereikia, nes paaugliai viską sužino internete, yra arba kvailiai, arba nusikaltėliai, nes, jei žmonės kurs savo gyvenimus ir ateityje auklės vaikus, remdamiesi interneto folkloru, labai daug tų gyvenimų bus sulaužyta, o vaikus gali ištikti XIX a. veronikų, katrių ir vingių jonų likimas.

(Pagal 15min)

Lytinio švietimo programas Lietuvoje randa kopūstuose

  • 2016-05-06
  • laisvamanis
  • Kita

Viena esminių lytiškumo ugdymo programos nuostatų – susilaikymo iki šeimos sukūrimo skatinimas. Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė Jūratė Juškaitė puikiai pastebėjo, kad šalyje, kurioje moterys tuokiasi maždaug 27-erių, o vyrai 29-erių, tokie mokymai tiesiog absurdiški.

Santuokinis ir nesantuokinis seksas kažkodėl vis dar yra etinės kategorijos, o ne paprasčiausias aplinkybių apibūdinimas.

Ne paslaptis, kad tokias nuostatas lytiškumo ugdymo programai siūlo Katalikų bažnyčia. Pats siūlymas nėra joks blogis. Visiškai teisinga, kad bažnyčia išsako savo poziciją, tačiau religinių dogmų formuojama etika neturėtų tapti sekuliarios valstybės piliečių lytiškumo ugdymo pagrindu.

(Pagal 15min)

Žmogaus teisių aktyvistų raginimas dėl lytinio švietimo

Pasak aktyvistų, tai, kad mokyklose trūksta informacijos su lytiniu švietimu, nekalbama apie saugų seksą, sukelia begalę problemų.

Protestuotojus piktina, kad ir dabar rengiama lytinio švietimo programa siūlo ne kalbėti apie saugius lytinius santykius, kontracepcijos ir kitas apsaugos priemones, bet ragina susilaikymą. Tėvų forumas piestu stoja prieš kalbas apie seksą mokyklose.

(Pagal Alfa.lt)

Lytinis švietimas. Moksleiviai bus vertinami, kaip yra pasirengę santuokai?

Lietuvai yra būdingas būtent pavaldinio mentalitetu, – požiūriu, kad žmogus nėra laisvas savo pasirinkimuose asmuo, – bet valstybės politikos įrankis grįstas požiūris į lytinį ugdymą. Jis atsispindi tiek 2007 m. patvirtintoje „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje“, tiek Konstitucinio Teismo 2011 m. Konstitucijai prieštaraujančia pripažintoje Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (rengtoje tuo pačiu metu, kaip ir ši programa). Visi bandymai koreguoti programą atsiremia būtent į pavaldinio mentaliteto ir požiūrio į asmenį, kaip į „valstybės“ įnorių tenkintoją ugdymą. „Valstybė“, žinoma, čia yra kabutėse, nes realiai už šio termino slypi tam tikros interesų grupės (pirmiausia Katalikų bažnyčia), kurios pasinaudodamos savo įtaka politikams (ypač renkamiems vienmandatėse apygardose) siekia išlaikyti savo moralinių vertybių diegimą arba galios ir pelno generavimo mechanizmą. (Šie siekiai vienas kitam kaip ir neprieštarauja). Pavyzdžiui, dabar galiojančioje programoje, 29.1. punkte kaip viena meilės rūšių išskiriama „meilė Dievui“. Kaip sako viena žymi konservatorė, gal viskas ir gerai, bet mintys kyla įvairios. Visa 2007 m. programa persmelkta nuostatos, kad asmens ugdymo tikslas yra ne laisvas pasirinkimas, kaip kurti savo gyvenimą, bet šeimos (kuri turi būti būtinai santuokinė) kūrimas bei lytiškumo suvedimas į reprodukcinę funkciją.

Programoje ignoruojama tikrovė, kad lytiniai santykiai yra pradedami prieš santuoką ir dauguma žmonių iki santuokos nei vienoje istorijos epochoje nesusilaikė nuo lytinių santykių, nesusilaiko ir dabar ir nesusilaikys ateityje. Ir šio fakto nepajėgios pakeisti jokios indoktrinavimo priemonės. Susilaikymo nuo lytinių santykių iki santuokos idėjos absurdiškumą liudija jau tai, kad vidutinis santuokinis amžius Lietuvoje yra 24 metai moterims ir 29 metai vyrams.

Antra: rengiant programą turi būti vadovaujamasi ne negaliojančia Valstybine šeimos politikos koncepcija, bet seksualinių asmens teisių apibrėžtų Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose užtikrinimu.

Šios teisės apima diskriminacijos nebuvimą, seksualinės sveikatos ir jos paslaugų prieinamumo užtikrinimą (švietimo atveju suteikia žinių apie seksualinę sveikatą ir paslaugų prieinamumą); moksliškai pagrįstos ir neklaidinančios informacijos apie seksualumą gavimą; asmens kūno vientisumo gerbimą; asmens teisės rinktis partnerį, užsiimti ar ne seksualine veikla, planuoti tuoktis ar nesituokti, planuoti turėti vaikų ar ne gerbimą; sąlygų įgyti įgūdžius gyventi pasitenkinimą teikiantį ir saugų seksualinį gyvenimą sudarymą.

Šių gairių visiškai pakanka,kokybiškam lytiniam ugdymui užtikrinti.

(Pagal 15min.lt)

Lytinio švietimo Lietuvoje trūksta

Demografės Vaidos Tretjakovos teigimu, tam tikra demografinė statistika rodo, kad Lietuvoje trūksta visaverčio lytinio švietimo, kuriame būtų teikiama informacija apie kontraceptines priemones. Du pagrindiniai rodikliai, galintys bent iš dalies nusakyti lytinio ugdymo situaciją, yra gimdymų ir abortų ankstyvame – 15-19 metų – rodikliai. Atsižvelgiant į tai, kad jauno amžiaus žmonių skaičius mažėja, bet atliekamų abortų skaičius išlieka panašus, tendencijos neramina. „Apie aborto žalą, ypač ankstyvame amžiuje, yra žinoma, todėl turbūt nereikia plačiau aiškinti, kodėl vienas iš lytinio ugdymo tikslų turėtų būti abortų ankstyvame amžiuje mažinimas. Kitas svarbus rodiklis – vaikų susilaukimas paauglystėje: gimdymas paauglystėje yra problematiškas, nes dažniausiai reiškia merginos iškritimą iš ugdymo sistemos ir išsilavinimo neįgijimą. Kokybiško išsilavinimo neturėjimas užprogramuoja ekonominius ir socialinius sunkumus tiek paauglei motinai, tiek jos vaikui ateityje“, – sakė V.Tretjakova.

2014 m. užregistruoti 43 gimdymai jaunesnioms nei 16 metų gimdyvėms ir 1115 gimdymų 18-19 metų amžiaus grupėje. Dar svarbiau tai, kad kai kuriais atvejais jaunos mamos susilaukė jau ne pirmo vaiko – 100 susilaukė antrojo vaiko ir 10 – trečiojo.

(Pagal 15min.lt)

Apie lytinį ugdymą mokyklose – prieštaringai

Praėjusiais metais parlamentarės prof. Marijos Aušrinės Pavilionienės parengto ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistruoto Švietimo įstatymo projekto dėl lytinio ugdymo mokyklose nė neleista pristatyti.

Pagal Seimo narės projektą, lytinis ugdymas – asmens teisės į galimybę pasiruošti savarankiškam gyvenimui realizavimas, suteikiant moksleiviui žinių apie lytiškumą, lytiškumo ir asmenybės formavimosi ryšį, lyčių bendravimą, lytinio smurto prevenciją, lytinę sveikatą, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas.

Profesorės teigimu, susidaroma neteisinga nuomonė, jeigu mokyklose bus įvestas lytinis ugdymas, vaikai esą taps amoralūs ir pradės ankstyvą lytinį gyvenimą.

„Tyrimai rodo, jog kuo anksčiau, atsižvelgiant į amžių, vaikui pradedama aiškinti apie lytiškumą, tuo vėliau jis pradės gyventi lytinį gyvenimą ir bus atsakingesnis“, – sako politikė, pridėdama, kad lytinis ugdymas inicijuotų savisaugą prieš lytiškai plintančias ligas, infekcijas ir lytinę prievartą.

Profesorės manymu, lytinio ugdymo ignoravimas mokyklose byloja apie šalies atsilikimą, o vaikams daroma žala: mokyklose neaiškinama, kad merginos neturėtų lipti į nepažįstamų jaunuolių mašinas, vaikai – neimti iš nepažįstamų žmonių saldainių.

<

p style=“text-align: right;“>(Pagal lrytas.lt)