Lytinis švietimas. Moksleiviai bus vertinami, kaip yra pasirengę santuokai?
Lietuvai yra būdingas būtent pavaldinio mentalitetu, – požiūriu, kad žmogus nėra laisvas savo pasirinkimuose asmuo, – bet valstybės politikos įrankis grįstas požiūris į lytinį ugdymą. Jis atsispindi tiek 2007 m. patvirtintoje „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje“, tiek Konstitucinio Teismo 2011 m. Konstitucijai prieštaraujančia pripažintoje Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (rengtoje tuo pačiu metu, kaip ir ši programa). Visi bandymai koreguoti programą atsiremia būtent į pavaldinio mentaliteto ir požiūrio į asmenį, kaip į „valstybės“ įnorių tenkintoją ugdymą. „Valstybė“, žinoma, čia yra kabutėse, nes realiai už šio termino slypi tam tikros interesų grupės (pirmiausia Katalikų bažnyčia), kurios pasinaudodamos savo įtaka politikams (ypač renkamiems vienmandatėse apygardose) siekia išlaikyti savo moralinių vertybių diegimą arba galios ir pelno generavimo mechanizmą. (Šie siekiai vienas kitam kaip ir neprieštarauja). Pavyzdžiui, dabar galiojančioje programoje, 29.1. punkte kaip viena meilės rūšių išskiriama „meilė Dievui“. Kaip sako viena žymi konservatorė, gal viskas ir gerai, bet mintys kyla įvairios. Visa 2007 m. programa persmelkta nuostatos, kad asmens ugdymo tikslas yra ne laisvas pasirinkimas, kaip kurti savo gyvenimą, bet šeimos (kuri turi būti būtinai santuokinė) kūrimas bei lytiškumo suvedimas į reprodukcinę funkciją.
Programoje ignoruojama tikrovė, kad lytiniai santykiai yra pradedami prieš santuoką ir dauguma žmonių iki santuokos nei vienoje istorijos epochoje nesusilaikė nuo lytinių santykių, nesusilaiko ir dabar ir nesusilaikys ateityje. Ir šio fakto nepajėgios pakeisti jokios indoktrinavimo priemonės. Susilaikymo nuo lytinių santykių iki santuokos idėjos absurdiškumą liudija jau tai, kad vidutinis santuokinis amžius Lietuvoje yra 24 metai moterims ir 29 metai vyrams.
…
Antra: rengiant programą turi būti vadovaujamasi ne negaliojančia Valstybine šeimos politikos koncepcija, bet seksualinių asmens teisių apibrėžtų Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose užtikrinimu.
Šios teisės apima diskriminacijos nebuvimą, seksualinės sveikatos ir jos paslaugų prieinamumo užtikrinimą (švietimo atveju suteikia žinių apie seksualinę sveikatą ir paslaugų prieinamumą); moksliškai pagrįstos ir neklaidinančios informacijos apie seksualumą gavimą; asmens kūno vientisumo gerbimą; asmens teisės rinktis partnerį, užsiimti ar ne seksualine veikla, planuoti tuoktis ar nesituokti, planuoti turėti vaikų ar ne gerbimą; sąlygų įgyti įgūdžius gyventi pasitenkinimą teikiantį ir saugų seksualinį gyvenimą sudarymą.
Šių gairių visiškai pakanka,kokybiškam lytiniam ugdymui užtikrinti.
(Pagal 15min.lt)