Paulius Ambrazevičius – apie antivakserius be humoro

Socialinės grupės „Viskas apie vakcinas“ iniciatoriai sukūrė projektą „Skiepų propaguotojai“, kur klausia žinomų Lietuvos žmonių nuomonės apie skiepus ir jų poveikį. Gydytoja Darja Krupina ir medicinos studentė Vesta Kubiliūtė šį kartą dalijasi interviu su „Humoro klubo“ komiku Pauliumi Ambrazevičiumi.

[…]

– Ar jums yra tekę girdėti iš senelių istorijų apie vakcinomis valdomas ligas iki visuotinio skiepijimo?

– Neteko. Tik žinau, kad mano žmonos močiutė buvo iš šeimos, kurioje augo gal dešimt vaikų, iš kurių paauglystės sulaukė tik maža dalis. Kokie du, na, tai 20 procentų. Net tritaškius gėda tokiu procentu mesti, ką jau kalbėti apie išgyvenusius vaikus. Tai daug ką pasako apie tų laikų mediciną.

Delfi

Papildomos nuorodos

Statistika - kiek lietuvių ketina skiepytis nuo covid-19 (Spalio duomenimis)

Tyrimas rodo, kad skiepytis žada 39% lietuvių, nesiskiepyti ketina trečdalis (30%) ir 31% atsakė „nežinau“.

Apklausą „Rait“ atliko 2020 m. spalį. Internetu buvo apklausti 18-65 m. amžiaus respondentai.

Lietuvoje apklausti 1.006 respondentai, Latvijoje – 1.001, Estijoje – 1.038.

Verslo žinios

Aš pats skiepysiuos nuo covid-19, kai tik gausiu progą…

Ir kaip buvo diskutuojama Skeptics Guide To The Universe podcast’o 803 serijoje: laukti kol vakcina pasiskiepys daugiau žmonių ir rizikuoti susirgti covid-19 yra gerokai pavojingiau nei pasiskiepyti vakcina, kurios efektyvumas ir saugumas jau patvirtintas tyrimais su dešimtimis tūkstančių dalyvių.

Kontekstas

Apklausa atlikta spalį, kiek suprantu prieš didelį naujų covid-19 atvejų šuolį Lietuvoje ir prieš tai, kai buvo paskelbta apie 3-jų vakcinų testų rezultatus.

Kiti tyrimai

Rugsėjį atlikti tyrimai rodo panašius skaičius:

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) atliktas tyrimas rodo, kad šiuo metu atsiradus skiepams nuo koronaviruso infekcijos, skiepytis ketintų 36 proc. apklaustųjų.

Kiti 36 proc. respondentų neturi aiškios nuostatos skiepų nuo COVID-19 atžvilgiu, o 26 proc. teigia neketinantys skiepytis. – LRT

Ką daryti?

Skiepytis! Kolektyviniam imunitetui (Herd imunity) įgyto reikia, kad pasiskiepytų apie 60-70% visuomenės.

Nebijokite medicinos

Nebijokite skiepų

„Vakcinos nebuvo tirtos dėl saugumo“. O dėl ko jos buvo tirtos? Kodėl vis dar nėra saugios COVID’o vakcinos? Nes tiriama dėl saugumo. Kai tik tokie tyrimai „pagreitinami“ – turime problemų su vakcinų pašaliniais reiškiniais. Vakcinos nuolat stebimos, visi jų pašaliniai reiškiniai registruojami, visos būklės suvedamos į bendras šalių sistemas. Tai nuolatinis procesas ir būtent saugumo tyrimai niekad nesustoja.

Nebijokite cholesterolį mažinančių vaistų

Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, pranešime žiniasklaidai atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų žmonės prisibijo.

Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema. Ši vaistų grupė apipinta mitais ir baimėmis, pacientai nejaučia motyvacijos imtis prevencijos dėl to, kad perspektyva ateityje apsisaugoti nuo miokardo infarkto ar insulto atrodo miglota.

„Iki 2015 metų statinų prieinamumas buvo gana ribotas, tačiau nuo 2016 metų jų kompensavimo sąlygos ženkliai pagerėjo, šeimos gydytojams atsirado galimybė juos paskirti ir, atrodytų, neliko didelių kliūčių juos vartoti. Tačiau pacientams labai smarkiai pervertinant galimą statinų šalutinį poveikį bei nepaisant objektyvių, mokslu pagrįstų įrodymų, vis dar neišnaudojamas šių medikamentų potencialas.

„Iki“ nuo gripo paskiepys visus darbuotojus

Lietuvoje yra oganizacijų, kurios sveikatos atžvilgiu elgiasi atsakingai:

Pasak Editos Jakučionytės-Lukšės, „Iki“ personalo direktorės, šalyje augant koronaviruso infekcijos atvejų skaičiui, būtina nepamiršti ir gripo grėsmės.

„Sveiki darbuotojai – mūsų didžiausias turtas. Suprantame, kad šiuo metu kylant įvairioms rizikoms visi jaučiamės labiau pažeidžiami. Dėl to siekiame užtikrinti, kad „Iki“ parduotuvių darbuotojai turėtų galimybę išvengti susirgimo gripu nuo jo nemokamai pasiskiepydami“, – sako E. Jakučionytė-Lukšė.

Anot jos, sprendimas skiepytis ar ne yra kiekvieno darbuotojo individualus pasirinkimas. Visgi „Iki“ personalo direktorė pastebi, kad tie, kas pasinaudoja nemokamais skiepais, vėliau – rudens ir žiemos sezonų metu – mažiau serga gripu nei tie, kas skiepų atsisako. Panašios pozicijos laikosi ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

BNS

Tymų infekcijos protrūkis – skiepai tapo savo sėkmės įkaitu

Specialistai konstatuoja: pernai fiksuotas sergamumo tymais protrūkis – palaipsniui mažėjusių vakcinacijos apimčių rezultatas. Išsigandusi užmirštos ligos visuomenė suskubo skiepytis ir situacija stabilizavosi, vis dėlto medikai kol kas negali prognozuoti, koks sergamumas bus ateityje. Nors Seime visai neseniai netilo klausimas, ar skiepai nuo šios ligos (kartu su raudonuke ir kiaulyte) vaikams neturėtų būti privalomi, statistika rodo, kad didžiausias sergamumas tymais buvo tarp suaugusiųjų.

Visose industrinėse valstybėse viena dozė yra įskiepijama antrais gyvenimo metais, kita dozė – dažniausiai prieš mokyklą ir viskas tada būna tvarkoje.

„Kalbant apie praėjusių metų ligos protrūkį, iš sirgusiųjų buvo ir vienas kitas skiepytas, bet išimtinai viena doze, taigi, kitaip sakant, negavę to antro signalo. Kadangi sergamumas visuomenėje tymais buvo labai sumažėjęs, galimybės gauti tą antrą signalą visuomenei nebuvo. Tad tai paaiškina, kodėl tiek daug sirgusiųjų buvo suaugusiame amžiuje.

tv3

Klastingas pandemijos efektas: sukruto vakcinų priešininkai

Vakcinų priešininkai – santykinai nedidelė, bet labai triukšmingai savo nuomonę skelbianti žmonių grupė, netikinti skiepų nauda – pandemijos sąlygomis pasinaudojo stiprindami dezinformacijos sklaidą socialiniuose tinkluose.

Skiepų priešininkų retorika – toli gražu ne naujiena, tačiau pandemijos sąlygomis ji labai smarkiai išbujojo, teigė su AFP žurnalistais kalbėję eskspertai.

Skiepų priešininkų judėjimas yra senesnis ne tik už COVID-19 krizę, bet ir už patį internetą. Tačiau socialiniai tinklai sukūrė itin efektyvius „aido kambarius“ vienminčiams asmenims, tvirtina Renso universiteto (Prancūzija) socialinės psichologijos tyrėjas Sylvainas Delouvee.

Nepaisant to, kad didžiųjų socialinių platformų valdytojai aiškina, kad ribos virusinį antimoksliškos dezinformacijos plitimą, vakcinų priešininkų skleidžiamas melas ir toliau sėkmingai sklinda, teigė mokslininkas.

15min

Džokovičius - yra antivakseris ir jam gali už tai tekti susimokėti

Pasaulio teniso reitingo lyderis patvirtino, kad nėra skiepų šalininkas. „Nenoriu, kad kas nors verstų mane skiepytis“, – sakė jis baimindamasis, kad jei skiepas nuo koronaviruso bus privalomas, jis turės priimti sunkų sprendimą.

Teniso funkcionieriai tvirtino, kad visi žaidėjai turės būti paskiepyti, kai varžybos vėl prasidės. Mat tuo metu, kaip spėjama, jau bus sukurtas skiepas nuo COVID-19.

Kalbėdamas su kitais serbų atletais N. Džokovičius buvo paskendęs dvejonėse: „Asmeniškai aš esu skiepų priešininkas ir nenoriu, kad mane kas nors verstų skiepytis, kad galėčiau keliauti. Tačiau jei tai bus privaloma, turėsiu priimti sprendimą. Turiu savo minčių apie tai, o ar jos pasikeis tuo metu, negaliu pasakyti. Jei sezonas būtų atnaujintas liepą, rugpjūtį ar rugsėjį, gali būti, kad to skiepo dar nebus“.

Delfi

Ką daryti?

Visos sporto ir renginių organizacijos galėtų imtis griežčiau kontroliuoti, kad jų dalyviai neskleistų infekcijų.

Vyriausybė pateikė nutarimą dėl priverstinių skiepų - neprivaloma

[Sausio 22-ąją] Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nuomonei, kad vaikų profilaktinis skiepijimas neturėtų būti privalomas, ką pateiktais įstatymų projektais siekia įteisinti Seimo narių grupė. Dėl skiepijimo, kaip ir iki šiol, turėtų spręsti tėvai, o skatinti skiepyti vaikus svarbu kitomis priemonėmis, be prievartos.

TV3

Morozovas apie skiepus

– Kaip vertinate tėvus, nusprendusius neskiepyti savo vaikų, kuo jie rizikuoja?

– Stengiamės, kad tokių tėvų būtų kuo mažiau. Ligos, apie kurias mes kalbame, nėra dažnos, žmonės realybėje jas mato retai ir mažai bijo. O apie šalutinį skiepo poveikį kalbama už kiekvieno kampo. Temperatūros pakilimas, skaudanti vaiko rankytė ar skiepo vieta tėvams atrodo labai grėsminga ir tai pasitaiko dažniau, negu susirgimas mirtina liga. Bet jeigu tavo vaikas miršta, pradedi galvoti jau kitaip. Pavyzdžiui, prieš kelis metus buvo kūdikio mirtis nuo kokliušo, nes tėvai atsisakė skiepytis, būtų keista, jei jų nuomonė nepasikeistų.

Neskiepydami nuo ligos tėvai rizikuoja tuo, kad jeigu vaikas susirgs, jam gali pasireikšti įvairios komplikacijos. Šansas numirti nuo vėjaraupių nėra toks didelis, bet praleisti savaitę ligoninėje – ne pats maloniausias užsiėmimas.

Delfi

Siūlau perskaityti visą straipsnį.

Baisi statistika: Nuo gripo nėščiosiosios, medikai ir slaugos įstaigų gyventojai beveik nesiskiepija

[Nuo gripo] 2017-2018 m. paskiepyta rizikos grupei priklausančių asmenų: 58,2 % 65 m. ir vyresnių asmenų (n=71 392), 27,2 % asmenų iki 65 m. sergančių lėtinėmis ligomis (n=33 391), 10,4 % sveikatos priežiūros darbuotojų (n=12 730). Mažiausiai iš rizikos grupių paskiepyta asmenų iki 65 m., gyvenančių socialinės globos ir slaugos įstaigose – 3,4 % (n=4216) ir nėščiųjų – 0,8 % (n=988) (8 pav.).

(Pagal ULAC)