Kokliušas Čekijoje

Čekijoje spartėja kokliušo plitimas, trys žmonės mirė

Čekijoje smarkiai padaugėjo kokliušo atvejų, o nuo sparčiai plintančio protrūkio mirė trys žmonės, pirmadienį pranešė šalies sveikatos priežiūros institucijos.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vakcinų ir imunizacijos skyriaus vadovė Kate O’Brien praėjusiais metais teigė, kad mažėjantis skiepijimo nuo tokių ligų, kaip kokliušas, tymai ir poliomielitas, mastas „sudaro prielaidas vėl atsirasti kitoms sunkioms ligoms, kurių galima išvengti skiepijant“.

Daugiausiai serga ir miršta neskiepyti, nors jų jau mažuma

Rugpjūčio 26-os duomenimis:

nuo birželio 1 dienos nuo COVID-19 mirė 209 žmonės, iš jų 200 (96 proc.) užsikrėtimo metu buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. Panaši situacija ir tarp hospitalizuojamų žmonių: 94 proc. nuo birželio 1 dienos ligoninėse nuo COVID-19 gydytų asmenų nebuvo paskiepyti pagal visą schemą. 46 proc. sudarė jaunesni nei 60 metų asmenys.

Rugpjūčio 28-osios duomenis:

„Skiepytų žmonių dalis, jeigu taip iš 100 pacientų grubiai skaičiuojant, yra 5–6 pacientai. (…) Kas suserga iš skiepytų žmonių, tai dažniausiai vyresnio amžiaus, kurie turi gretutinių ligų, kaip cukrinis diabetas, kažkokie onkologiniai susirgimai, tai rodo, kad be skiepo tam žmogui būtų žymiai sunkesnė eiga ir mirtingumas didesnis“, – pažymi Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas.

Lietuvoje nuo covid-19 vakcinos nemirė niekas

Birželio 25 duomenimis:

Lietuvoje mirčių, kurių priežastimi būtų patvirtinta ši vakcina, nebuvo užfiksuota.

Kontekstas

Rugsėjo 3: Lietuvoje pasiskiepijo jau apie 70% galinčių skiepytis žmonių.

Papildymai

  • Papildyta rugsėjo 1.
  • Papildyta rugsėjo 9.
  • Papildyta rugsėjo 11.
  • Papildyta rugsėjo 15.

Skiepai nuo Covid-19 - apsaugos ir jus ir visuomenę

Aš norėjau paruošti trumpą tekstuką, kad galėčiau greitai forumuose, facebooke ir pan atsakyti į klausimą - “niekaip neapsisprendžiu, ar skiepytis, ką patarsite?”

Į klausimą ar verta skiepytis nuo covid-19 yra vienas teisingas atsakymas - TAIP, be abejo. Nesiskiepyti yra neetiška. Nesiskiepijimas kelia riziką jums patiems ir kenkia visuomenei.

Kodėl verta skiepytis nuo Covid-19?

Neužsikrėsite. Ko gero pagrindinė savanaudiška priežastis - moksliniai tyrimai rodo, kad visi Europos Sąjungoje patvirtinti skiepai nuo Covid-19 apsaugo nuo užsikrėtimo. Skirtingų vakcinų efektyvumas svyruoja nuo 60% iki 95%. Šiose ribose svyruoja visi vakcinos efektyvumo matavimo rodikliai - užsikrėtimai, hospitalizacijos, mirties nuo covid-19 tikimybė.

Panašiai kaip saugos diržai - visų gyvybių patekus į avariją neišgelbsti, bet daug kartų sumažina mirties tikimybę.

Vakcina yra saugi Šalutinių poveikių pasitaiko labai retai (daug daug daug rečiau, nei susirgimai ir net mirtys nuo covid-19). Saugumą rodo ne tik ankstesni tyrimai, bet ir tai, kad jau 4.9 milijardo dozių suskiepyta (rugpjūčio 21 duomenimis), o šalutinių poveikių būna labai retai.

Neužkrėsite kitų. vienas svarbiausių dalykų - tai kad pasiskiepiję žmonės turi mažesnę tikimybę užkrėsti kitus. Tai labai svarbu, kad liga neplistų visuomenėje ir kad būtų apsaugoti tie, kuriems vakcina nesuveikė, tie, kuriems negali skiepytis (pvz. imunitetą slopinančius vaistus vartojantys žmonės, vaikai), tie, kurie tiesiog dar nespėjo pasiskiepyti.

Štai JAV Ligų valdymo centrų (CDC) pateikiamas apibendrinimas:

Augantis įrodymų kiekis rodo, kad pilnai paskiepyti žmonės rečiau suserga besimptome forma bei rečiau užkrečia kitus žmones. 1

Nuorodos į šaltinius

Kitos nuorodos


  1. A growing body of evidence indicates that people fully vaccinated with an mRNA vaccine (Pfizer-BioNTech and Moderna) are less likely to have asymptomatic infection or to transmit SARS-CoV-2 to others. ↩︎

Paulius Ambrazevičius – apie antivakserius be humoro

Socialinės grupės „Viskas apie vakcinas“ iniciatoriai sukūrė projektą „Skiepų propaguotojai“, kur klausia žinomų Lietuvos žmonių nuomonės apie skiepus ir jų poveikį. Gydytoja Darja Krupina ir medicinos studentė Vesta Kubiliūtė šį kartą dalijasi interviu su „Humoro klubo“ komiku Pauliumi Ambrazevičiumi.

[…]

– Ar jums yra tekę girdėti iš senelių istorijų apie vakcinomis valdomas ligas iki visuotinio skiepijimo?

– Neteko. Tik žinau, kad mano žmonos močiutė buvo iš šeimos, kurioje augo gal dešimt vaikų, iš kurių paauglystės sulaukė tik maža dalis. Kokie du, na, tai 20 procentų. Net tritaškius gėda tokiu procentu mesti, ką jau kalbėti apie išgyvenusius vaikus. Tai daug ką pasako apie tų laikų mediciną.

Delfi

Papildomos nuorodos

Vaistininkas JAV sugadino virš 500 vakcinų nuo COVID-19, nes tiki sąmokslo teorijomis

Viskonsino valstijoje JAV dirbantis vaistininkas prisipažino, kad darbe iš šaldiklių pašalino 57 buteliukus (kiekviename iš jų yra apie 10 dozių) „Moderna“ vakcinos nuo COVID-19. Jis vakcinas sugadino dėl to, kad tikėjo niekuo nepagrįstomis sąmokslo teorijomis apie skiepų žalą, rašo agentūra AFP.

LRT

Statistika - kiek lietuvių ketina skiepytis nuo covid-19 (Spalio duomenimis)

Tyrimas rodo, kad skiepytis žada 39% lietuvių, nesiskiepyti ketina trečdalis (30%) ir 31% atsakė „nežinau“.

Apklausą „Rait“ atliko 2020 m. spalį. Internetu buvo apklausti 18-65 m. amžiaus respondentai.

Lietuvoje apklausti 1.006 respondentai, Latvijoje – 1.001, Estijoje – 1.038.

Verslo žinios

Aš pats skiepysiuos nuo covid-19, kai tik gausiu progą…

Ir kaip buvo diskutuojama Skeptics Guide To The Universe podcast’o 803 serijoje: laukti kol vakcina pasiskiepys daugiau žmonių ir rizikuoti susirgti covid-19 yra gerokai pavojingiau nei pasiskiepyti vakcina, kurios efektyvumas ir saugumas jau patvirtintas tyrimais su dešimtimis tūkstančių dalyvių.

Kontekstas

Apklausa atlikta spalį, kiek suprantu prieš didelį naujų covid-19 atvejų šuolį Lietuvoje ir prieš tai, kai buvo paskelbta apie 3-jų vakcinų testų rezultatus.

Kiti tyrimai

Rugsėjį atlikti tyrimai rodo panašius skaičius:

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) atliktas tyrimas rodo, kad šiuo metu atsiradus skiepams nuo koronaviruso infekcijos, skiepytis ketintų 36 proc. apklaustųjų.

Kiti 36 proc. respondentų neturi aiškios nuostatos skiepų nuo COVID-19 atžvilgiu, o 26 proc. teigia neketinantys skiepytis. – LRT

Ką daryti?

Skiepytis! Kolektyviniam imunitetui (Herd imunity) įgyto reikia, kad pasiskiepytų apie 60-70% visuomenės.

Gripas, neatsakinga žiniasklaida, pseudoekspertai ir netikras balansas

Nors pernai trivalentės vakcinos nuo gripo apsaugojo nedaugelį, sirgo tūkstančiai gyventojų, o keletas net mirė, valstybinės įstaigos ir šiemet pripirko tų pačių. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Nerija Kuprevičienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ teigia – trivalentė vakcina užtikrina apsaugą nuo gripo, tad pirkti brangesnių neapsimoka.

(Pagal lrytas)

Gan idiotiška straipsnio pradžia, kai nepateikia informacijos apie tai, kiek iš sirgusiųjų buvo pasiskiepiję (deja, aš neradau statistikos apie tai).

Taip pat, absoliuti dauguma žmonių Lietuvoje, nesiskiepija nuo gripo, tad nesistebėkite, kad jie sirgs gripu.

O dar, dauguma statistikos Lietuvoje yra pateikiama apie gripą ir ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas kartu (nes jas sunku atskirti be laboratorinių tyrimų), o skiepus turime tik nuo gripo.

Infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis skatina skiepytis kasmet, nes labai sunku prognozuoti, kiek pavojingas bus gripo virusas. Tokiai nuomonei prieštarauja gydytoja homeopatė Daiva Jakubonienė. „Kiekviena intervencija turi riziką ir jeigu yra saugesnis būdas apsisaugoti, aš renkuosi pastarąjį“, – sako ji.

Kodėl LRT suteikia tribūną šarlatanams/homeopatams? Jau seniai išsiaiškinome, kad homeopatijos principai prieštarauja visoms mokslo žiniomis, o tyrimai rodo, kad homeopatija nepadeda nuo nieko. Tribūnos suteikimas homeopatams tik sukuria netikrą balansą ir dezinformuoja visuomenę.

Specialistai primena, kad reikėtų bijoti net ne paties gripo ar skiepo sukeltų trumpalaikių negalavimų, o po gripo gresiančių komplikacijų. Skiepai nuo susirgimo apsaugo apie 70 proc. pasiskiepijusių, o nuo komplikacijų – net 90 proc.

„Dažniausios komplikacijos – tai plaučių uždegimas, miokarditas, sinusitas, įvairių gretutinių ligų paūmėjimas, netgi insultas“, – vardija A. Ambrozaitis.

Gripas – numirti nuo gripo nepasiskiepijus yra lengviau

Gripas nėra tiesiog sunkesnis peršalimas. Gripas sukelia sunkias komplikacijas įskaitant ir mirtį.

2016–2017 metais gripo sezono metu nuo gripo mirė 3 asmenys, praėjusio sezono metu pareikalauta 14 gyvybių. 2017-2018 m. gripo sezono metu į ligoninę paguldyta 11 nėščiųjų. Gripo epidemijos metu vien per vieną savaitę į ligoninę buvo paguldyti 219 asmenys, užsikrėtę gripu.

(Pagal delfi)

Geriausia apsauga nuo gripo – skiepai. Skirtingos organizacijos pateikia kiek skirtingas rekomendacijas:

  • Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras remiasi Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijomis ir rekomenduoja pasiskiepyti:

    • daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:
    • 65 m. ir vyresniems asmenims;
    • nėščiosioms;
    • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
    • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
    • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
  • JAV Center for Desease Control rekomenduoja nuo gripo kiekvienais metais skiepytis visiems vyresniems nei 6 mėn asmenims

Verta paskaityti

Tymai

Antivakseriai visuomenei kelia daug problemų: sumažėjus vakcinavimo apimtims vėl plinta pavojingos užkrečiamos ligos. Užsikrečia ir neskiepyti ir skiepyti, kuriems vakcina nesugebėjo įgyti imuniteto:

Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (2017 m. gegužės 28 d. – birželio 3 d.), registruojami nauji ir vis dar tebesitęsiantys tymų protrūkiai: Islandijoje (2 atvejai), Jungtinėje Karalystėje (17 atvejų), Švedijoje (21 atvejis), Portugalijoje (29 atvejai), Ispanijoje (46 atvejai), Vengrijoje (54 atvejai), Šveicarijoje (69 atvejai), Austrijoje (78 atvejai), Bulgarijoje (116 atvejų), Čekijos Respublikoje (121 atvejis), Prancūzijoje (189 atvejai), Belgijoje (2016 m. gruodžio 20 d. – 2017 m. gegužės 8 d. registruoti 293 atvejai), Vokietijoje (634 atvejai), Italijoje (2 719 atvejai), Rumunijoje (2016 m. sausio 1d. – 2017 m. gegužės 26 d. registruoti 6 434 atvejai).

Taip pat tymų protrūkiai registruojami Reunjone (5 atvejai), Kenijoje (14 atvejų), Pietų Afrikoje (17 atvejų), Kanadoje (40 atvejų), Sirijoje (40 atvejų), Omane (44 atvejai), Jungtinėse Amerikos Valstijose (70 atvejų), Ukrainoje (172 atvejai), Tadžikistano Respublikoje (345 atvejai), Etiopijoje (348 atvejai), Tailande (1 638 atvejai), Nigerijoje (2 890 atvejų), Gvinėjoje (3 468 atvejai), Somalyje (8 390 atvejų), Kongo Demokratinėje Respublikoje (14 485 atvejai).

ULAC specialistai nori atkreipti keliautojų dėmesį, kad prieš vykstant į minėtąsias užsienio šalis, pasirūpintų savo ir savo vaikų skiepijimo būkle. Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po 2 įskiepytų kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozių. Todėl jei nežinote savo skiepijimo būklės arba esate skiepyti tik kartą – kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepykite.

Pagal ULAC

Kokliušas Lietuvoje

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki rugsėjo užregistruoti 25 kokliušo atvejai (sergamumo rodiklis 0,09 atv./10 tūkst. gyv.). Tai net 43,92 proc. mažiau palyginti su 2015 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 45 kokliušo atvejai (0,16 atv./ 10 tūkst. gyv.). Iš visų susirgusiųjų 8 atv. (32 proc.) buvo gydomi ligoninėje**.**Kokliušu susirgo 15 (60 proc.) moterų ir 10 vyrų (40 proc.).

(Pagal BNS)

ULAC pataria:

Kaip apsisaugoti nuo kokliušo?

Efektyviausia kokliušo prevencija – skiepijimai. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami tris kartus, po to sulaukus pusantrų metų, taip pat vakcina skiriama ikimokyklinio amžiaus vaikams.