Lietuvoje nuo Covid-19 daugiausiai miršta neskiepyti

Duomenų šaltinis: https://osp.stat.gov.lt/praejusios-paros-covid-19-statistika

Skaičiavimams imama visa Lietuvos populiacija (įskaitant jaunesnius nei 12 metų vaikus):

Vakcinavimas apsaugo nuo sunkių covid-19 formų ir sumažina galimybę virusui plisti visuomenėje. Tai apsaugo ir jus ir visuomenę.

Daugiausiai serga ir miršta neskiepyti, nors jų jau mažuma

Rugpjūčio 26-os duomenimis:

nuo birželio 1 dienos nuo COVID-19 mirė 209 žmonės, iš jų 200 (96 proc.) užsikrėtimo metu buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. Panaši situacija ir tarp hospitalizuojamų žmonių: 94 proc. nuo birželio 1 dienos ligoninėse nuo COVID-19 gydytų asmenų nebuvo paskiepyti pagal visą schemą. 46 proc. sudarė jaunesni nei 60 metų asmenys.

Rugpjūčio 28-osios duomenis:

„Skiepytų žmonių dalis, jeigu taip iš 100 pacientų grubiai skaičiuojant, yra 5–6 pacientai. (…) Kas suserga iš skiepytų žmonių, tai dažniausiai vyresnio amžiaus, kurie turi gretutinių ligų, kaip cukrinis diabetas, kažkokie onkologiniai susirgimai, tai rodo, kad be skiepo tam žmogui būtų žymiai sunkesnė eiga ir mirtingumas didesnis“, – pažymi Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas.

Lietuvoje nuo covid-19 vakcinos nemirė niekas

Birželio 25 duomenimis:

Lietuvoje mirčių, kurių priežastimi būtų patvirtinta ši vakcina, nebuvo užfiksuota.

Kontekstas

Rugsėjo 3: Lietuvoje pasiskiepijo jau apie 70% galinčių skiepytis žmonių.

Papildymai

  • Papildyta rugsėjo 1.
  • Papildyta rugsėjo 9.
  • Papildyta rugsėjo 11.
  • Papildyta rugsėjo 15.

Religinės organizacijos Lietuvoje

2019 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 1312 įregistruotų bei į Juridinių asmenų registrą įtrauktų religinių bendruomenių, bendrijų ar kitų religinių organizacijų, iš jų – 1121 tradicinės religinės organizacijos ir 198 tradicinėmis nelaikomos religinės organizacijos. Šias religines bendruomenes ar bendrijas galima sąlyginai suskirstyti į 37 religines kryptis (kaip žinia, yra 9 tradicinės Lietuvoje religinės kryptys, tačiau judėjus galima papildomai susikirstyti į chasidus ir mitnagedus). Žemiau pateikiame šias religines kryptis suskirstytas pagal didžiąsias religines tradicijas, kurioms pastarosios priklauso. Bendruomenių skaičius nurodomas pagal kiekvienų metų gruodžio 31 d. duomenis.

Konfesijos pav Organizacijų skaičius 2019-aisiais
KRIKŠČIONYBĖS IR KRIKŠČIONIŠKOS KILMĖS KRYPTYS
Romos katalikai (lotynų apeigų katalikai) 902
Sentikiai 64
Evangelikai liuteronai 57
Stačiatikiai (ortodoksai) 57
Charizminės evangeliškos krikščionių bendruomenės 56
Baptistai ir „laisvosios bažnyčios“ 32
Sekmininkai 34
Evangelikai reformatai 18
Septintosios dienos adventistai 13
Metodistai 9
Jehovos liudytojai 3
Kristaus bažnyčios 3
Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia … 3
Armėnų apaštališkoji bažnyčia 2
Graikų apeigų katalikai 2
Ukrainos stačiatikių bažnyčia (Kijevo patriarchata… 2
Krikščionių bendruomenė 1
„Išganymo armija“ 1
Tarpkonfesinės bendruomenės 1
Naujoji apaštalų bažnyčia 1
Pasaulietinis namų misionierinis judėjimas 1
Rumunų ortodoksai 1
Susivienijimo judėjimas (munistai) 1
Ukrainos stačiatikių autokefalinė bažnyčia 1
JUDAIZMO KRYPTYS
Judėjai chasidai 2
Judėjai mitnagedai 8
ISLAMO IR ISLAMIŠKOS KILMĖS KRYPTYS
Neislamiškojo sufizmo bendruomenės 1
Musulmonai sunitai 12
INDUISTINĖS KILMĖS KRYPTYS
Krišnos sąmonės bendrija 7
BUDIZMO IR BUDISTINĖS KILMĖS KRYPTYS
Japonijos budizmo bendruomenės 1
Bendruomenės, išpažįstančios Budos mokymą 3
Ošo meditacijos grupės 1
Tibeto budizmo bendruomenės 6
Zen budizmo bendruomenės 2
KITOS RELIGINĖS KRYPTYS
Bahajai 2
Karaimai 1
Pagonys 8

Nuorodos

Statistika - kiek lietuvių ketina skiepytis nuo covid-19 (Spalio duomenimis)

Tyrimas rodo, kad skiepytis žada 39% lietuvių, nesiskiepyti ketina trečdalis (30%) ir 31% atsakė „nežinau“.

Apklausą „Rait“ atliko 2020 m. spalį. Internetu buvo apklausti 18-65 m. amžiaus respondentai.

Lietuvoje apklausti 1.006 respondentai, Latvijoje – 1.001, Estijoje – 1.038.

Verslo žinios

Aš pats skiepysiuos nuo covid-19, kai tik gausiu progą…

Ir kaip buvo diskutuojama Skeptics Guide To The Universe podcast’o 803 serijoje: laukti kol vakcina pasiskiepys daugiau žmonių ir rizikuoti susirgti covid-19 yra gerokai pavojingiau nei pasiskiepyti vakcina, kurios efektyvumas ir saugumas jau patvirtintas tyrimais su dešimtimis tūkstančių dalyvių.

Kontekstas

Apklausa atlikta spalį, kiek suprantu prieš didelį naujų covid-19 atvejų šuolį Lietuvoje ir prieš tai, kai buvo paskelbta apie 3-jų vakcinų testų rezultatus.

Kiti tyrimai

Rugsėjį atlikti tyrimai rodo panašius skaičius:

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) atliktas tyrimas rodo, kad šiuo metu atsiradus skiepams nuo koronaviruso infekcijos, skiepytis ketintų 36 proc. apklaustųjų.

Kiti 36 proc. respondentų neturi aiškios nuostatos skiepų nuo COVID-19 atžvilgiu, o 26 proc. teigia neketinantys skiepytis. – LRT

Ką daryti?

Skiepytis! Kolektyviniam imunitetui (Herd imunity) įgyto reikia, kad pasiskiepytų apie 60-70% visuomenės.

Baisi statistika: Nuo gripo nėščiosiosios, medikai ir slaugos įstaigų gyventojai beveik nesiskiepija

[Nuo gripo] 2017-2018 m. paskiepyta rizikos grupei priklausančių asmenų: 58,2 % 65 m. ir vyresnių asmenų (n=71 392), 27,2 % asmenų iki 65 m. sergančių lėtinėmis ligomis (n=33 391), 10,4 % sveikatos priežiūros darbuotojų (n=12 730). Mažiausiai iš rizikos grupių paskiepyta asmenų iki 65 m., gyvenančių socialinės globos ir slaugos įstaigose – 3,4 % (n=4216) ir nėščiųjų – 0,8 % (n=988) (8 pav.).

(Pagal ULAC)

Kiek žmonių skiepijasi nuo gripo?

TLDR; Baisi statistika: nuo gripo skiepijasi tik apie 5% žmonių, o visi mirę nuo gripo nebuvo pasiskiepiję.

Po įrašo apie mirčių nuo gripo statistiką Lietuvoje, kažkas feisbuke parašė komentarą:

He he… Įdomi statistika - kuo daugiau žmonių skiepijasi, tuo daugiau miršta 🤔

Tad tai paskatino mane pasidomėti, kiek gi žmonių skiepijasi nuo gripo?

Kaip informuoja Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC), nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio 1 d. iš įsigytų 123 470 sezoninio gripo vakcinų dozių, įskiepyta 120 838 (97,9 proc.). Šį gripo sezoną savo lėšomis nuo gripo pasiskiepijo 28 304 suaugusieji. Praėjusį 2016–2017 m. gripo sezoną šis skaičius siekė 19 247 asmenų.

(Pagal delfi)

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 2,8 mln žmonių.

Tad besiskiepijančių nuo gripo yra vos 5%. (123470 + 28304)/2800000 ir spėju, kad tie skaičiai nelabai kinta iš metų į metus.

Taip pat, pasak paskutinių trijų pilnų epidemiologinių ataskaitų (2015-2016 sezono, 2016-2017, 2017-2018 sezono), nė vienas nuo gripo miręs asmuo nebuvo pasiskiepijęs nuo gripo.

2015-2016 m. gripo sezoną nuo gripo mirė 22 asmenys (14 vyrų ir 8 moterys). 21 atvejis patvirtintas laboratoriškai ir 1 kliniškai. Visiems asmenims, kuriems laboratoriškai buvo nustatyta diagnozė, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje buvo išskirtas gripo A virusas. Visi mirusieji nebuvo skiepyti sezoninio gripo vakcina.

bei

2016-2017 m. gripo sezoną nuo gripo mirė 3 asmenys (1 vyras ir 2 moterys), kuriems laboratoriškai buvo nustatyta diagnozė ir Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (toliau - NVSPL) buvo išskirtas gripo A virusas. Šie asmenys buvo vyresni nei 80 metų amžiaus ir nebuvo pasiskiepiję.

bei

2017-2018 m. gripo sezono metu nuo gripo mirė 14 asmenų (6 vyrai ir 8 moterys), kuriems laboratoriškai buvo patvirtinta diagnozė ir nustatytas B tipo gripo virusas. (…) Didžioji dalis asmenų buvo vyresni nei 65 m. amžiaus ir nebuvo pasiskiepiję, nors visi jie priklausė 65 m. ir vyresnių asmenų rizikos grupei ir turėjo galimybę nemokamai pasiskiepyti sezonine gripo vakcina.

Šį gripo sezoną jau mirė 23 žmonės

Gripo sezonas Mirtys Lietuvoje
2016-2017 3
2017-2018 14
2018-2019 23

LGBT teisės Europoje

Tarptautinės LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) teisių organizacijos „ILGA-Europe“ paskelbtoje 2018-ųjų apžvalgoje įvertinta LGBTI asmenų teisinė padėtis. Sudarant tyrimą, atsižvelgta į įstatymus, apibrėžiančius teisių lygybę ir nediskriminavimą, santuokos ir partnerystės teises, neapykantos kalbą, teisinį lyties keitimo pripažinimą, susirinkimų, bendruomenių ir saviraiškos laisvę bei galimybę asmenims, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinio identiteto, kreiptis prieglobsčio.

Lietuva tyrime įvertinta prastai ir papuola į vieną grupę su Ukraina ir Rumunija.

Nuorodos

Baisi statistika: 54% lietuvių nesupranta, kas yra antibiotikai, virusai ir gripas

Naujausiais Eurobarometro duomenimis, tik 46 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad antibiotikai neefektyvūs gydant peršalimą ir gripą.

Pastaraisiais metais Lietuvoje antimikrobinių preparatų suvartojama tiek pat, kiek vidutiniškai Europoje, tačiau ypač daug jų skiriama ligoninėse – pagal tai esame antrieji Europos Sąjungoje.

(Pagal ve)

Tokia situacija tikrai nepadeda mažinti perteklinio antibiotikų vartojimo ir tik prisideda prie antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimo.

Baisi statistika - labai daug lietuvių tiki niekais, pasisako už žmonių teisių varžymus ir nori, kad valstybė skatintų prietarus

Krikščionių kiekis Europoje: Lietuvos pozicija yra beveik viduryje, tačiau arčiau Dievo egzistenciją pripažįstančių visuomenių: 76 procentai apklaustųjų deklaravo tokį tikėjimą ir 11 procentų netikėjimą. Tačiau iš tikinčiųjų nemaža dalis (41 proc.) turi abejonių ar netikrumo. 

Bent kartą paskutinį mėnesį pamaldose lankėsi 27 procentai apklaustų lietuvių.

Kiti absurdiški tikėjimai Lietuvoje: 68 procentai apklaustųjų tiki lemtimi, 51 procentas „piktos akies“ galia ir 32 procentai reinkarnacija.

Už valstybės ir politikos paramą religinėms vertybėms ir įsitikinimams Lietuvoje pasisako 43 procentai (Lietuva patenka į pirmą penketuką Europoje), bet pasisakiusių „prieš“ šiuo klausimu buvo 47 procentai.

Musulmonus į savo šeimą mažiausiai linkę priimti armėnai, čekai, baltarusiai, lietuviai ir gruzinai.

Tos pačios lyties santuokoms labiausiai pritaria švedai, danai, olandai, belgai ir ispanai, o mažiausiai gruzinai, armėnai, rusai, moldavai ir ukrainiečiai. Lietuviai yra septintoje pozicijoje su 85 procentais nusistačiusių „prieš“ ir dvylika „už“.

Parama abortams didžiausia Švedijos, Danijos, Suomijos, Belgijos ir Čekijos, o mažiausia Gruzijos, Moldavijos, Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos visuomenėse. 52 procentai apklaustų lietuvių buvo „už“ ir 41 „prieš“.

(Pagal Bernardinai straipsnį apie Pew Research Center tyrimą)