Baisi statistika - labai daug lietuvių tiki niekais, pasisako už žmonių teisių varžymus ir nori, kad valstybė skatintų prietarus

Krikščionių kiekis Europoje: Lietuvos pozicija yra beveik viduryje, tačiau arčiau Dievo egzistenciją pripažįstančių visuomenių: 76 procentai apklaustųjų deklaravo tokį tikėjimą ir 11 procentų netikėjimą. Tačiau iš tikinčiųjų nemaža dalis (41 proc.) turi abejonių ar netikrumo. 

Bent kartą paskutinį mėnesį pamaldose lankėsi 27 procentai apklaustų lietuvių.

Kiti absurdiški tikėjimai Lietuvoje: 68 procentai apklaustųjų tiki lemtimi, 51 procentas „piktos akies“ galia ir 32 procentai reinkarnacija.

Už valstybės ir politikos paramą religinėms vertybėms ir įsitikinimams Lietuvoje pasisako 43 procentai (Lietuva patenka į pirmą penketuką Europoje), bet pasisakiusių „prieš“ šiuo klausimu buvo 47 procentai.

Musulmonus į savo šeimą mažiausiai linkę priimti armėnai, čekai, baltarusiai, lietuviai ir gruzinai.

Tos pačios lyties santuokoms labiausiai pritaria švedai, danai, olandai, belgai ir ispanai, o mažiausiai gruzinai, armėnai, rusai, moldavai ir ukrainiečiai. Lietuviai yra septintoje pozicijoje su 85 procentais nusistačiusių „prieš“ ir dvylika „už“.

Parama abortams didžiausia Švedijos, Danijos, Suomijos, Belgijos ir Čekijos, o mažiausia Gruzijos, Moldavijos, Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos visuomenėse. 52 procentai apklaustų lietuvių buvo „už“ ir 41 „prieš“.

(Pagal Bernardinai straipsnį apie Pew Research Center tyrimą)

2017 m. Lyčių lygybės indeksas. Pažanga sraigės greičiu

Atnaujintame Lyčių lygybės indekse pateikiama informacija apie šiandieninę padėtį Europoje. Žengiame pirmyn, tačiau bendra pažanga yra labai lėta. ES rodiklis (66,2 iš 100 balų) yra vos keturiais balais geresnis nei prieš dešimt metų. Pirmaujanti šalis yra Švedija, kurios balas – 82,6, o Graikija nusmuko į pačią apačią (50 balų). Prizas didžiausią pažangą padariusiai šaliai atitenka Italijai, kuri žengė didelį žingsnį į priekį – šalis savo rezultatą pagerino 12,9 balo ir šoktelėjo į 14 vietą.

„Į priekį judame vėžlio greičiu. Mums dar daug teks nuveikti, kol visuomenėje bus užtikrinta lyčių lygybė, ir visoms Europos Sąjungos šalims yra kur tobulėti. Kai kuriose srityse nelygybė yra net didesnė nei prieš dešimt metų. Mūsų Lyčių lygybės indeksas aiškiai parodo, ar valstybės politika atitinka moterų ir vyrų poreikius ir ar ji yra veiksminga“, – teigė Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Virginija Langbakk.

„Sprendžiant iš naujų Lyčių lygybės indekso rezultatų, nelygybė vis dar egzistuoja visose gyvenimo srityse. Tai reiškia, kad Europa privalo imtis veiksmų. Šiemet pasiūlysiu papildomų priemonių, kurios galėtų padėti įgalinti moteris ir užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą darbą. Lygybės siekiama ne tam, kad moterys būtų panašesnės į vyrus, o tam, kad būtų sukurta aplinka, kurioje tiek moterys, tiek vyrai turėtų vienodas galimybes rinktis ir galėtų visapusiškai dalyvauti socialiniame, darbo ir šeimos gyvenime“, – teigė už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Věra Jourová.

(Pagal lygus.lt)

 

LGBT teisės Lietuvoje

Tarptautinės LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) teisių organizacijos „ILGA-Europe“ paskelbtoje apžvalgoje įvertinta LGBTI asmenų teisinė padėtis. Sudarant tyrimą, atsižvelgta į įstatymus, apibrėžiančius teisių lygybę ir nediskriminavimą, santuokos ir partnerystės teises, neapykantos kalbą, teisinį lyties keitimo pripažinimą, susirinkimų, bendruomenių ir saviraiškos laisvę bei galimybę asmenims, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinio identiteto, kreiptis prieglobsčio.

Lietuva tyrime įvertinta geriau nei kaimyninės Rusija (48-a vieta) ir Baltarusija (43), taip pat nežymiai aplenkė Lenkiją (37-a vieta) ir Latviją (38), bet atsiliko nuo Estijos (22).

(Pagal LRT)

Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva Europos mastu pernai, 2014-ųjų ataskaitoje buvo 33-ioje vietoje,

2015-ųjų ataskaitoje buvo 35-oje vietoje, o šiemet smuko į 36-ąją.

Tai nebūtinai reiškia, kad LGBT padėtis Lietuvoje prastėja. Gali būti, kad situacija kitose šalyse gerėja greičiau, nei Lietuvoje. Tačiau labai apmaudu, kad pagal šių žmonių grupių teisių užtikrinimą mes papuolame į tą pačią grupę, kaip Baltarusija ir Rusija.

Nuorodos

Kai nemoki mąstyti, tai gali prieiti bet kokių išvadų

Pradėkime nuo atsakymo į kitą klausimą: ar keliai be BMW būtų saugesni? Atsakymas lyg ir savaime suprantamas. Juk sveikas protas sako, kad BMW yra pavojus ant ratų. Pašalink BMW ir nelaimių keliuose iškart sumažės. Ką kita byloja neseniai paskelbti Lietuvos kelių policijos tarnybos ir „Regitros“ duomenys. Faktai rodo, kad populiariausių ir pavojingiausių markių trejetukai – sutampa. Daugiausiai žmonių šiemet sužeista eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo „Volkswagen“, antroje vietoje yra „Audi“, o trečioje – „Opel“. Taigi didesnė bėda yra ne automobilio markė, o vairuotojų elgesys.

Panašiai yra ir su religijos vardu prisidengiančių teroristų ir ekstremistų išpuoliais. Prisiminkime istorijos pamokas. XX a. totalitariniai režimai akivaizdžiai parodė, kad smurtą ir žudynes puikiai gali pateisinti ir sekuliaristinės ideologijos. Dar daugiau, nepaisant gražių Johno Lennono dainos „Imagine“ žodžių, penkiasdešimties okupacijos metų patirtis atskleidžia, kad žmonės nėra linkę atsisakyti religijos net per prievartą.

Tikrasis blogis yra ne religija apskritai, o žmogaus polinkiu į smurtą manipuliuojantys neapykantos išpažinėjai.

(Pagal DELFI)

Nežinau, ar keliai  be BMW būtų saugesni, tačiau statistika, kuria remiasi autorė tikrai nepadės atsakyti į šį klausimą. Statistika, kuri padėtų atsakyti į šį klausymą būtų, kokia proporcija BMW vairuotojų padaro avarijas palyginus su kitų markių automobilių vairuotojais.

O dėl religijos: nepamirškit, kad priedangą ir aplinką radikaliesiems tikintiesiems sukuria tie nuosaikieji tikintieji. Tie patys, kurie tikėjimą nepagrįstais senoviniais prietarais ir nesąmonėmis laiko vertybe. Tie patys, kurie nepasmerkia kitų, konservatyvesnių, tikinčiųjų dėl vienos ar kitos grupės diskriminavimo ir pan.