Baisi statistika: Nuo gripo nėščiosiosios, medikai ir slaugos įstaigų gyventojai beveik nesiskiepija

[Nuo gripo] 2017-2018 m. paskiepyta rizikos grupei priklausančių asmenų: 58,2 % 65 m. ir vyresnių asmenų (n=71 392), 27,2 % asmenų iki 65 m. sergančių lėtinėmis ligomis (n=33 391), 10,4 % sveikatos priežiūros darbuotojų (n=12 730). Mažiausiai iš rizikos grupių paskiepyta asmenų iki 65 m., gyvenančių socialinės globos ir slaugos įstaigose – 3,4 % (n=4216) ir nėščiųjų – 0,8 % (n=988) (8 pav.).

(Pagal ULAC)

Tymai: Lietuvoje šiemet per 3 mėn susirgo jau 234 žmonės

Užkrečiamų ligų ir AIDS centras beveik kasdien atnaujina tymų žemėlapį ir statistiką svetainėje http://www.ulac.lt/lt/tymu-zemelapis-lietuvoje

Tad naujausius skaičius tikrinkite ten.

Senesnis 2019 kovo 20 įrašas: Tymai: Lietuvoje šiemet per 2,5 mėn susirgo jau 187 žmogus

„Pernai per visus metus Lietuvoje tymais susirgo 30 žmonių, o dabar – prasidėjus protrūkiui – jų tiek užsikrečia per parą. Pirmadienį fiksuotas susirgusiųjų skaičius siekė 159, antradienį – užsikrėtusiųjų jau 187. Medikai įspėja sergančiųjų tymais daugėja ne dienomis, o valandomis“, – sakė parlamentarė Radvilė Morkūnaitė.

(Pagal TV3)

Senesnis 2019 kovo 15 įrašas: Tymai: Lietuvoje šiemet per 2,5 mėn susirgo jau 128 žmogus

2019 m. sausio 1 – kovo 13 d. Lietuvoje iš viso užregistruoti 128 tymų atvejai (vidutinis sergamumo tymais rodiklis 4,56 atv./100 tūkst. gyv.). Tuo tarpu pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių.

(Pagal ULAC)

Senesnis 2019 kovo 10 įrašas: Tymai: Lietuvoje šiemet per 2,5 mėn susirgo jau 123 žmogus

„Šiemet jau užregistruoti 123 tymų atvejai, daugiausiai – 87 – Kauno administracinėje teritorijoje. Vilniaus apskrityje registruoti 27, Marijampolės, Utenos – po tris, Alytaus - du, Klaipėdos – vienas atvejis. Pernai iš viso registruota 30 atvejų. Pagrindinė sergamumo augimo priežastis vienintelė – nepakankamos skiepijimo aprėptys Lietuvoje“, – BNS sakė specialistė.

(Pagal Kauno diena)

Senesnis 2019 vasario 19 įrašas: Tymai: Lietuvoje šiemet per 1,5 mėn susirgo jau 41 žmogus

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, praėjusiais metais Lietuvoje registruota 30 užsikrėtusių tymais, o per šių metų pusantro mėnesio jau patvirtintas 41 tymų ligos atvejis. Laboratorijoje tiriama dar apie 30 mėginių, paimtų iš asmenų, turėjusių kontaktą su tymais užsikrėtusiais žmonėmis. Aiškinamasi, ar jų kraujyje nėra tymų viruso sukėlėjo. Neatmetama, kad kai kurie įtarimai gali pasitvirtinti. „Sumažėjo skiepijimasis, dėl to ir turime tokius rezultatus“, - pastebėjo gydytoja epidemiologė. Nuo 2013 metų tymų atvejų pasitaikydavo kasmet, užpernai jų buvo du.

(Pagal Respublika)

Kiek žmonių skiepijasi nuo gripo?

TLDR; Baisi statistika: nuo gripo skiepijasi tik apie 5% žmonių, o visi mirę nuo gripo nebuvo pasiskiepiję.

Po įrašo apie mirčių nuo gripo statistiką Lietuvoje, kažkas feisbuke parašė komentarą:

He he… Įdomi statistika - kuo daugiau žmonių skiepijasi, tuo daugiau miršta 🤔

Tad tai paskatino mane pasidomėti, kiek gi žmonių skiepijasi nuo gripo?

Kaip informuoja Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC), nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio 1 d. iš įsigytų 123 470 sezoninio gripo vakcinų dozių, įskiepyta 120 838 (97,9 proc.). Šį gripo sezoną savo lėšomis nuo gripo pasiskiepijo 28 304 suaugusieji. Praėjusį 2016–2017 m. gripo sezoną šis skaičius siekė 19 247 asmenų.

(Pagal delfi)

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 2,8 mln žmonių.

Tad besiskiepijančių nuo gripo yra vos 5%. (123470 + 28304)/2800000 ir spėju, kad tie skaičiai nelabai kinta iš metų į metus.

Taip pat, pasak paskutinių trijų pilnų epidemiologinių ataskaitų (2015-2016 sezono, 2016-2017, 2017-2018 sezono), nė vienas nuo gripo miręs asmuo nebuvo pasiskiepijęs nuo gripo.

2015-2016 m. gripo sezoną nuo gripo mirė 22 asmenys (14 vyrų ir 8 moterys). 21 atvejis patvirtintas laboratoriškai ir 1 kliniškai. Visiems asmenims, kuriems laboratoriškai buvo nustatyta diagnozė, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje buvo išskirtas gripo A virusas. Visi mirusieji nebuvo skiepyti sezoninio gripo vakcina.

bei

2016-2017 m. gripo sezoną nuo gripo mirė 3 asmenys (1 vyras ir 2 moterys), kuriems laboratoriškai buvo nustatyta diagnozė ir Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (toliau - NVSPL) buvo išskirtas gripo A virusas. Šie asmenys buvo vyresni nei 80 metų amžiaus ir nebuvo pasiskiepiję.

bei

2017-2018 m. gripo sezono metu nuo gripo mirė 14 asmenų (6 vyrai ir 8 moterys), kuriems laboratoriškai buvo patvirtinta diagnozė ir nustatytas B tipo gripo virusas. (…) Didžioji dalis asmenų buvo vyresni nei 65 m. amžiaus ir nebuvo pasiskiepiję, nors visi jie priklausė 65 m. ir vyresnių asmenų rizikos grupei ir turėjo galimybę nemokamai pasiskiepyti sezonine gripo vakcina.

Šį gripo sezoną jau mirė 23 žmonės

Gripo sezonas Mirtys Lietuvoje
2016-2017 3
2017-2018 14
2018-2019 23

LGBT teisės Europoje

Tarptautinės LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) teisių organizacijos „ILGA-Europe“ paskelbtoje 2018-ųjų apžvalgoje įvertinta LGBTI asmenų teisinė padėtis. Sudarant tyrimą, atsižvelgta į įstatymus, apibrėžiančius teisių lygybę ir nediskriminavimą, santuokos ir partnerystės teises, neapykantos kalbą, teisinį lyties keitimo pripažinimą, susirinkimų, bendruomenių ir saviraiškos laisvę bei galimybę asmenims, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinio identiteto, kreiptis prieglobsčio.

Lietuva tyrime įvertinta prastai ir papuola į vieną grupę su Ukraina ir Rumunija.

Nuorodos

Baisi statistika: 54% lietuvių nesupranta, kas yra antibiotikai, virusai ir gripas

Naujausiais Eurobarometro duomenimis, tik 46 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad antibiotikai neefektyvūs gydant peršalimą ir gripą.

Pastaraisiais metais Lietuvoje antimikrobinių preparatų suvartojama tiek pat, kiek vidutiniškai Europoje, tačiau ypač daug jų skiriama ligoninėse – pagal tai esame antrieji Europos Sąjungoje.

(Pagal ve)

Tokia situacija tikrai nepadeda mažinti perteklinio antibiotikų vartojimo ir tik prisideda prie antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimo.

Baisi statistika - labai daug lietuvių tiki niekais, pasisako už žmonių teisių varžymus ir nori, kad valstybė skatintų prietarus

Krikščionių kiekis Europoje: Lietuvos pozicija yra beveik viduryje, tačiau arčiau Dievo egzistenciją pripažįstančių visuomenių: 76 procentai apklaustųjų deklaravo tokį tikėjimą ir 11 procentų netikėjimą. Tačiau iš tikinčiųjų nemaža dalis (41 proc.) turi abejonių ar netikrumo. 

Bent kartą paskutinį mėnesį pamaldose lankėsi 27 procentai apklaustų lietuvių.

Kiti absurdiški tikėjimai Lietuvoje: 68 procentai apklaustųjų tiki lemtimi, 51 procentas „piktos akies“ galia ir 32 procentai reinkarnacija.

Už valstybės ir politikos paramą religinėms vertybėms ir įsitikinimams Lietuvoje pasisako 43 procentai (Lietuva patenka į pirmą penketuką Europoje), bet pasisakiusių „prieš“ šiuo klausimu buvo 47 procentai.

Musulmonus į savo šeimą mažiausiai linkę priimti armėnai, čekai, baltarusiai, lietuviai ir gruzinai.

Tos pačios lyties santuokoms labiausiai pritaria švedai, danai, olandai, belgai ir ispanai, o mažiausiai gruzinai, armėnai, rusai, moldavai ir ukrainiečiai. Lietuviai yra septintoje pozicijoje su 85 procentais nusistačiusių „prieš“ ir dvylika „už“.

Parama abortams didžiausia Švedijos, Danijos, Suomijos, Belgijos ir Čekijos, o mažiausia Gruzijos, Moldavijos, Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos visuomenėse. 52 procentai apklaustų lietuvių buvo „už“ ir 41 „prieš“.

(Pagal Bernardinai straipsnį apie Pew Research Center tyrimą)

2017 m. Lyčių lygybės indeksas. Pažanga sraigės greičiu

Atnaujintame Lyčių lygybės indekse pateikiama informacija apie šiandieninę padėtį Europoje. Žengiame pirmyn, tačiau bendra pažanga yra labai lėta. ES rodiklis (66,2 iš 100 balų) yra vos keturiais balais geresnis nei prieš dešimt metų. Pirmaujanti šalis yra Švedija, kurios balas – 82,6, o Graikija nusmuko į pačią apačią (50 balų). Prizas didžiausią pažangą padariusiai šaliai atitenka Italijai, kuri žengė didelį žingsnį į priekį – šalis savo rezultatą pagerino 12,9 balo ir šoktelėjo į 14 vietą.

„Į priekį judame vėžlio greičiu. Mums dar daug teks nuveikti, kol visuomenėje bus užtikrinta lyčių lygybė, ir visoms Europos Sąjungos šalims yra kur tobulėti. Kai kuriose srityse nelygybė yra net didesnė nei prieš dešimt metų. Mūsų Lyčių lygybės indeksas aiškiai parodo, ar valstybės politika atitinka moterų ir vyrų poreikius ir ar ji yra veiksminga“, – teigė Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Virginija Langbakk.

„Sprendžiant iš naujų Lyčių lygybės indekso rezultatų, nelygybė vis dar egzistuoja visose gyvenimo srityse. Tai reiškia, kad Europa privalo imtis veiksmų. Šiemet pasiūlysiu papildomų priemonių, kurios galėtų padėti įgalinti moteris ir užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą darbą. Lygybės siekiama ne tam, kad moterys būtų panašesnės į vyrus, o tam, kad būtų sukurta aplinka, kurioje tiek moterys, tiek vyrai turėtų vienodas galimybes rinktis ir galėtų visapusiškai dalyvauti socialiniame, darbo ir šeimos gyvenime“, – teigė už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Věra Jourová.

(Pagal lygus.lt)

 

LGBT teisės Lietuvoje

Tarptautinės LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) teisių organizacijos „ILGA-Europe“ paskelbtoje apžvalgoje įvertinta LGBTI asmenų teisinė padėtis. Sudarant tyrimą, atsižvelgta į įstatymus, apibrėžiančius teisių lygybę ir nediskriminavimą, santuokos ir partnerystės teises, neapykantos kalbą, teisinį lyties keitimo pripažinimą, susirinkimų, bendruomenių ir saviraiškos laisvę bei galimybę asmenims, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinio identiteto, kreiptis prieglobsčio.

Lietuva tyrime įvertinta geriau nei kaimyninės Rusija (48-a vieta) ir Baltarusija (43), taip pat nežymiai aplenkė Lenkiją (37-a vieta) ir Latviją (38), bet atsiliko nuo Estijos (22).

(Pagal LRT)

Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva Europos mastu pernai, 2014-ųjų ataskaitoje buvo 33-ioje vietoje,

2015-ųjų ataskaitoje buvo 35-oje vietoje, o šiemet smuko į 36-ąją.

Tai nebūtinai reiškia, kad LGBT padėtis Lietuvoje prastėja. Gali būti, kad situacija kitose šalyse gerėja greičiau, nei Lietuvoje. Tačiau labai apmaudu, kad pagal šių žmonių grupių teisių užtikrinimą mes papuolame į tą pačią grupę, kaip Baltarusija ir Rusija.

Nuorodos

Kai nemoki mąstyti, tai gali prieiti bet kokių išvadų

Pradėkime nuo atsakymo į kitą klausimą: ar keliai be BMW būtų saugesni? Atsakymas lyg ir savaime suprantamas. Juk sveikas protas sako, kad BMW yra pavojus ant ratų. Pašalink BMW ir nelaimių keliuose iškart sumažės. Ką kita byloja neseniai paskelbti Lietuvos kelių policijos tarnybos ir „Regitros“ duomenys. Faktai rodo, kad populiariausių ir pavojingiausių markių trejetukai – sutampa. Daugiausiai žmonių šiemet sužeista eismo įvykiuose, kuriuose dalyvavo „Volkswagen“, antroje vietoje yra „Audi“, o trečioje – „Opel“. Taigi didesnė bėda yra ne automobilio markė, o vairuotojų elgesys.

Panašiai yra ir su religijos vardu prisidengiančių teroristų ir ekstremistų išpuoliais. Prisiminkime istorijos pamokas. XX a. totalitariniai režimai akivaizdžiai parodė, kad smurtą ir žudynes puikiai gali pateisinti ir sekuliaristinės ideologijos. Dar daugiau, nepaisant gražių Johno Lennono dainos „Imagine“ žodžių, penkiasdešimties okupacijos metų patirtis atskleidžia, kad žmonės nėra linkę atsisakyti religijos net per prievartą.

Tikrasis blogis yra ne religija apskritai, o žmogaus polinkiu į smurtą manipuliuojantys neapykantos išpažinėjai.

(Pagal DELFI)

Nežinau, ar keliai  be BMW būtų saugesni, tačiau statistika, kuria remiasi autorė tikrai nepadės atsakyti į šį klausimą. Statistika, kuri padėtų atsakyti į šį klausymą būtų, kokia proporcija BMW vairuotojų padaro avarijas palyginus su kitų markių automobilių vairuotojais.

O dėl religijos: nepamirškit, kad priedangą ir aplinką radikaliesiems tikintiesiems sukuria tie nuosaikieji tikintieji. Tie patys, kurie tikėjimą nepagrįstais senoviniais prietarais ir nesąmonėmis laiko vertybe. Tie patys, kurie nepasmerkia kitų, konservatyvesnių, tikinčiųjų dėl vienos ar kitos grupės diskriminavimo ir pan.