Konstitucinis teismas ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas dėl vienos lyties porų

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis nagrinėja bylą, kurioje užsienietis, su Lietuvos piliečiu prieš trejus metus Danijoje sudaręs santuoką, skundžia Migracijos departamento sprendimą neišduoti leidimo gyventi šalyje. Šią savaitę KT, ėmęsis bylos, turėtų išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja normos, neleidžiančios suteikti leidimo gyventi Lietuvoje su Lietuvos piliečiu susituokusiam užsieniečiui. Nors teismas į KT kreipėsi dar 2016 m. pabaigoje, bylos nagrinėjimas pradėtas tik dabar, kai ESTT jau paskelbė, kad tos pačios lyties bendrijos šalių partneriai turi teisę gyventi bet kurioje valstybėje narėje, net jeigu ji nepripažįsta tos pačios lyties santuokų.

(Pagal ve)

Pats Vakarų Ekspreso straipnis yra apie tai, kaip krikščionys nori diskriminuoti LGBT bendruomenę, nes lygybės įteisinimas pažeistų krikščionių teisę diskriminuoti žmones.

Priminimas

Teisės – ne pyragas, lygių teisių užtikrinimas kitiems, nereiškia, kad tau tų teisių liks mažiau.

Šaltiniai

  • Konstitucinis teismas – Pradedama nagrinėti byla pagal prašymą ištirti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiui, kitoje valstybėje susituokusiam su tos pačios lyties Lietuvos Respublikos piliečiu, teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai
  • Prašymas Konstituciniam teismui.

Buitinis rasizmas

Pasak K. Normantaitės, jeigu R. Juknevičienė prieš skelbdama komentarą būtų pasidomėjusi viešai prieinamais tyrimais, žmogaus teisių organizacijų išvadomis, ji būtų sužinojusi, kad nors 45 proc. benamių JAV yra juodaodžiai ar ispanų kilmės asmenys, tai yra ne asmeninio pasirinkimo, o skurdo padarinys. Rasinė segregacija, diskriminacija darbo rinkoje ir kitose gyvenimo srityse užkerta kelią nemažai daliai amerikiečių siekti išsilavinimo ar gauti gerai apmokamą darbą bei socialines garantijas. Negana to, didelė benamių dalis yra karo veteranai, kuriems sugrįžus iš tarnybos nebuvo suteiktos socialinės garantijos, ir jie iki šiol kenčia nuo potrauminio streso sindromo.

„Tai yra ne „politkorektiškumo“ trūkumo, o neįsigilinimo į rimtas žmogaus teisių problemas atvejis. Benamystės įvardijimas gyvenimo būdu, kuris „patinka“ ir bendresne prasme kalbant apie rimtas socialines ir žmogaus teisių buvo neapgalvotas ir nejautrus, todėl ir sulaukė atitinkamos visuomenės reakcijos“, – dėstė K. Normantaitė.

Tas pats, jos aiškinimu, pasakytina ir apie A. Tapino minėtą Briuselio atvejį: atlikti tyrimai rodo, kad integracijos strategijų trūkumas veda prie padidinto jaunimo, ypač priklausančio etninėms mažumoms, marginalizavimo ir radikalizavimo. K. Normantaitės aiškinimu, tai yra realios problemos, prie kurių sprendimo nuomonės formuotojai ir sprendimų priėmėjai galėtų realiai prisidėti. Būtent to, o ne naujų rasizmo apraiškų, visuomenė iš jų tikisi.

(Pagal delfi)

Svarstymas dėl šeimos apibrėžimo Seime – artimiausiu metu

Šeimą per santuoką apibrėžiančios Konstitucijos pataisos projekto svarstymą jos vilkinimu kaltinamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas žada „artimiausiu metu“.

„Paprasta esmė, kodėl aš pasirašiau. 106 Seimo nariai mano, kad tos pačios lyties santuokų negalime vadinti šeimom, taškas. Daugiau jokių klausimų nėra, Seimo nariai išreiškė vieną vienintelę nuomonę. Jūs sakot, kad mamos, vaikai bus neapsaugoti, visa tai yra poįstatyminiai aktai, Konstitucijoje yra parašyta, kad valstybė atsakinga, ir įstatymai tokiu atveju būtų patikslinti, o pagrindinis klausimas yra vienas atviras“, – kalbėjo M.Zasčiurinskas.

„Labai šiandien liūdna girdėti, kad Seimo nariai atskleidė tikrąją šių Konstitucijos pataisų, kurias galiu apibūdinti kaip homofobinę, esmę. Klausant apie tai, kad ruošiamės apibrėžti, kas yra šeima, o kas nėra šeima, aš klausau ir negaliu suprasti, kokiu būdu teisinėmis priemonėmis mes galime apibrėžti socialinį reiškinį, kuris egzistuoja visuomenėje nepriklausomai nuo to, ką apie tai mano Seimo nariai“, – reaguodamas į M.Zasčiurinsko pasisakymą replikavo Lietuvos gėjų lygos atstovas Tomas Raskevičius.

(Pagal lrytas.lt)

Ką daryti?

Parašykite savo atstovams Seime, kad norite žmonių lygybės, o ne religija ir prietarais grįstos diskriminacijos.

Nuorodos

Kalinamas Saudo Arabijos tinklaraštininkas Badawi – kovotojas už žodžio laisvę

  • 2015-10-30
  • laisvamanis
  • Kita

Kalinamas Saudo Arabijos tinklaraštininkas Raifas Badawi, ketvirtadienį pelnęs prestižinę Sacharovo žmogaus teisių premiją, yra žinomas kaip kovotojas už žodžio laisvę, kuriam teismas skyrė 1 000 kirčių už islamo įžeidimą.

Šį nuosprendį Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstromm pavadino „viduramžišku“, o Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Zeidas Ra’adas Al Husseinas jį laiko „žiauriu ir nežmonišku“.

31 metų R.Badawi, kuriam taip pat skirta 10 metų laisvės atėmimo, pirmoji egzekuciją, per kurią jis gavo 50 kirčių, buvo viešai įvykdyta šių metų sausį.

„Jis norėjo dialogo tarp žmonių. Jis norėjo žodžio laisvės ir (pagarbos) moterų bei visų žmonių teisėms. Tai visada jį motyvuodavo“, ir dėl šios priežasties jis įkūrė savo tinklaraštį „Saudo Arabijos liberalusis tinklas“ (Saudi Liberal Network), aiškino E.Haidar.

Kaip ir dauguma Saudo Arabijos gyventojų, R.Badawi yra sunitas, bet jo tinklas paskelbė „liberalizmo dieną“ ir paragino nutraukti religijos įtaką viešajam gyvenimui karalystėje.

2013 metais Raudonosios jūros uostamiesčio Džidos teismas skyrė jam septynerius metus laisvės atėmimo ir 600 kirčių už islamo įžeidimą ir liberalios pakraipos tinklalapio įkūrimą.

Apeliacinis teismas panaikino tą nutartį, todėl R.Badawi byla buvo išnagrinėta iš naujo. Aktyvistui buvo skirta dar griežtesnė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo ir 1 000 kirčių.

(Pagal 15min.lt)

Belieka priminti, kad masiškai žmonių teises pažeidinėjančios Saudo Arabijos atstovas Jungtinių Tautų Organizacijoje yra Žmogaus Teisių Tarybos pirmininkas.

Apsaugok, dieve, žmones nuo žmogaus teisių asociacijos pirmininko

  • 2015-10-24
  • laisvamanis
  • Kita

Į „Vakaro žinių“ klausimus atsakė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas.

– Dabar daug diskutuojama, kokios vertybės gali vienyti Europos Sąjungą ir kalbama apie vadinamąjį „konstitucinį patriotizmą“, nes ES politikai nusprendė, kad tautinių valstybių neturėtų likti. Tokio požiūrio šalininkai aiškina, esą „konstitucinis patriotizmas“ galėtų suvienyti europiečius teisiniu pagrindu ir taip jie visi staiga taptų vieningos Europos patriotais. Tačiau man visada norisi paklausti: o kokios vertybės vienija šitoje Europoje, nes bet koks patriotizmas gali gyvuoti tik tam tikrų vertybių pagrindu. Bėda ta, kad Europoje šiuo metu vyksta kultūriniai karai ir daugelį tradicinių vertybių bandoma perkainoti. Pavyzdžiui, bandoma pakeisti šeimos sampratą, peršama vienalyčių santuokų propaganda, brukamas „naujas“ požiūris į žmogaus gyvybę, eutanaziją, vaikų „gaminimą“ mėgintuvėliuose, abortus, net vaikams peršamas lytinis švietimas ir masturbacija, išrandama kažkokia trečioji „socialinė lytis“, pakeičianti vyro ir moters sampratą, ir t.t. Taigi tūkstančius metų gyvavusios krikščioniškos vertybės yra keičiamos į laiko nepatikrintus eksperimentus. Aišku, visi tie, kurie bruka tokius „naujus“ požiūrius, ir patys tuo netiki, tačiau juk visada artėja kokie nors rinkimai… Kitaip tariant, niekas nepaaiškina, kas gali vienyti europiečius sunaikinus tautinę valstybę, kai nuolat puolamas tautiškumas ir tradicinės vertybės. Sunaikinti viską galima, tačiau juk nėra jokio pakaitalo ir žmonės tai intuityviai jaučia, jie taip pat jaučia pavojų iš tokių etikečių klijuotojų bei „naujovių“ ieškotojų. Apskritai kažką keičiant reikia pasiūlyti alternatyvą, o tautiškumui bei nacionalinėms valstybėms jokios alternatyvos nėra. Todėl bandoma visa tai apjuodinti pasitelkiant tokius neigiamus personažus, kad žmonės greičiau pereitų prie tų laiko nepatikrintų „naujovių“. Kiek matau įvairiausių postringavimų viešojoje erdvėje, tai politikai tiesiog nežino – jiems iškelta užduotis panaikinti nacionalines valstybes, o kas turi atsirasti vietoj jų – jiems nepasakė. Todėl bet kuris faktas, kuris gali sumenkinti tautinės valstybės bei tautiškumo reikšmę, panaudojamas propagandiniais sumetimais.

(Pagal Respublika.lt)

Ar tikrai galima tikėtis kokio žmogaus teisių situacijos pagerėjimo Lietuvoje, kai Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (wikipedia) pirmininkas pasisako prieš žmonių teises? O alternatyvų vienoms ar kitoms vertybėms visuomet yra: pvz. atvirumas, žmonių bendrumas ir nesusiskaldymas pagal gimimo vietą, pagal tai, kas buvo jų tėvai, arba pagal tai, kaip įvairūs feodalai pasidalino žemes.