Bažnyčios neteikia visuotinės svarbos paslaugų

Gruodžio 20-ą Seimo posėdyje Seimo narys Česlav Olševski skatino Seimą finansuoti bažnyčių šildymą ir priskirti bažnyčias subjektais teikiančiais visuotinės svarbos paslaugas.

Č. OLŠEVSKI (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, už lango jau seniai žiemiški orai, šildymo sezonas vyksta visu tempu, o išaugusios šildymo kainos skaudžiai smogia ne tik žmonėms, bet ir Lietuvoje veikiančioms bažnyčioms. Apie tai, kad bažnyčios baiminasi ateinančios brangios žiemos, žiniasklaidos atstovai rašo jau nuo rugpjūčio mėnesio. O gruodžio 2 dieną, pavyzdžiui, LRT portale pasirodė straipsnis lyg pavojaus varpas skambančiu pavadinimu „Šalies bažnyčios taupo, neišgali susimokėti už šilumą, kai kur nebevyksta mišios“. Dėl išaugusių energijos kainų Lietuvos garsiosios šventovės, bažnyčios ir maldos namai itin taupo. Patalpos menkai šildomos, o elektra įjungiama tik per pamaldas. Bažnyčių klebonai sako, kad pandemijos atbaidyti, infliacijos ir aukštų energijos kainų prislėgti žmonės aukoja mažiau. Ypač sudėtinga situacija kaimuose. Kai kuriuose mišios jau nebevyksta kiekvieną sekmadienį.

Dar šiemet birželio mėnesį Seime įvyko Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1436 ir Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1437 pateikimas, jais siekiama sumažinti Lietuvoje veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų energetinių išteklių išlaidas priskiriant jas prie buitinių elektros energijos ir dujų vartotojų. Per projektų pristatymą atkreipiau dėmesį, kad istoriniuose pastatuose svarbu palaikyti pastovią temperatūrą. Menkai šildomi pastatai neigiamai veikia ten susibūrusių žmonių sveikatą, o maldos namų uždarymas dėl lėšų stokos sunkiai suvokiamas šiuolaikiškai veikiančioje ir laisvoje valstybėje, kokią žadėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai savo rinkimų programoje.

Tam, kad vyktų projektų svarstymas, reikalingos Vyriausybės išvados. Pasinaudodamas proga du kartus Vyriausybės valandos metu klausiau apie galimybes sumažinti Lietuvoje veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų išlaidas energetiniams ištekliams. Gavau atsakymą, kad neva Vyriausybės išvada jau yra parengta ir bus pateikta Seimui. Praėjo savaitė, o jos vis dar nėra, nors įstatymų projektai pateikti, kaip minėjau, prieš pusę metų. Esu įsitikinęs, kad tikrai tokių teisinių galimybių yra, tai greičiausiai politinės valios trūkumas.

Galima pasinaudoti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, kuri bažnyčias ir religines organizacijas priskyrė prie visuotinės svarbos paslaugas teikiančių subjektų, kuriems nustatoma maksimali leistina energijos kaina už tam tikrą kiekį sunaudotos energijos ir papildomai kompensuojama už nustatyto kiekio viršijimą. Taip pat tokie subjektai gali mokėti už sunaudotą energiją dalimis ir teikti prašymus dėl avanso sumokėti už energijos išteklius.

Kilo retorinis klausimas, ar Vyriausybei tikrai nerūpi tikinčių šalies piliečių gerovė ir istorinių šventovių išlaikymas? Arba ji nesupranta dvasinio gyvenimo svarbos visuomenei, kad taip delsiama su išvadomis, ir neaišku, kada galima jų tikėtis. Kodėl konservatorių valdžia, kurios gretose yra krikščionių demokratų atstovų, lieka abejinga Bažnyčios ir tikinčiųjų poreikiams, atsainiai vykdo savo pareigas ir nesilaiko duoto žodžio?

Bažnyčios ir kitos netiesą skleidžiančios organizacijos tikrai nėra visuotinės svarbos paslaugas teikiantys subjektai.

1,7 mln eurų ateinančių metų biudžete skirta religijai

Prieš porą dienų patvirtintas ateinančių metų biudžetas.

Jame “Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms” skirta 1,687,000 eurų.

Kai pinigų trūksta visose srityse, pvz. kad ir mokyklose veikiančioms maitinimo įstaigoms yra neatsakinga švaistyti pinigus prietarų sklaidai.

Privilegijos dvasininkams

Peržvelgiau savo senesnes nuorodas ir radau šį 2016-ųjų straipsnį apie privilegijas dvasininkams:

Šiuo metu Lietuvoje yra keliasdešimt asmenų, kurie laikomi labai svarbiais ir kuriems keliaujant lėktuvu taikomos privilegijos - lėktuvo laukimas VIP salėje, kurioje būtinai turi būti parduotuvė, atskira aikštelė transporto priemonėms statyti ir t.t. Šių žmonių ratą ketinama praplėsti.

Šiuo metu labai svarbiais asmenimis, kuriems taikomos privilegijos skrendant lėktuvu, yra šalies prezidentas, Seimo pirmininkas ir vicepirmininkai, visi Vyriausybės nariai, Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismų pirmininkai, Konstitucinio Teismo teisėjai, kadenciją baigę Lietuvos prezidentai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas bei visų jų sutuoktiniai, vykstantys kartu, taip pat Lietuvos kariuomenės vadas, valstybės kontrolierius, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kardinolai, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas ir kitų tradicinių Lietuvoje registruotų konfesijų aukščiausiojo rango dvasininkai.

Respublika

Ką daryti?

  • Valstybė, organizacijoms skleidžiančioms netiesą, turėtų taikyti baudas ar papildomus mokesčius, o ne privilegijas.

Jūsų pinigai religijai - 1 milijonas eurų bažnyčiai Prienuose

Kultūros infrastruktūros centro užsakymu bus atnaujinta Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia. Už beveik 1 mln. eurų bus remontuojamos ir restauruojamos bažnyčios vidaus patalpos.

Lietuvos rytas

Ką daryti?

  • Valdininkams: Gal jums pinigų per daug? Nešvaistykite pinigų netiesos sklaida užsiimančioms organizacijoms.
  • Religinėms organizacijoms: jeigu nesugebate patys prižiūrėti savo pastatų, parduokite juos tiems, kurie galės prižiūrėti.

Svarbu

  • Ar tikrai Katalikų Bažnyčia su savo daugiamilijoniniais turtais ir nemokėdama mokesčių pinigų neturi?
  • Istorijos paveldą reikia saugoti ir prižiūrėti, bet jeigu savininkas negali to daryti, tai derėtų perduoti jį valstybei arba privatiems savininkams, kurie turi galimybes patys prižiūrėti, nesigviešdami svetimų pinigų.

Jūsų pinigai religijai - 50 tūkstančių eurų Šilutėje bažnyčioms

Valdininkai nusprendė Šilutės rajono bažnyčių remontui skirti 50 tūkst. eurų. Tačiau juos padalijo ne po lygiai kiekvienai tikinčiųjų bendruomenei, o pagal tai, kiek čia stovi kiekvienos konfesijos maldos namų ir koks skaičius žmonių jose lankosi.

„20 procentų yra skiriama liuteroniškom bažnyčiom ir parapijom, ir 80 procentų skiriama katalikiškom bažnyčiom, parapijom. Šiandieną mes stovime Saugose ir yra dvi bažnyčios šalia viena kitos. Yra liuteroniška didžioji ir katalikiška mažoji. Tad dabar galime sulyginti“, – sako evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis.

Vakarų ekspresas

Ką daryti?

  • Savivaldybėms: Gal jums pinigų per daug? Nešvaistykite pinigų netiesos sklaida užsiimančioms organizacijoms.
  • Religinėms organizacijoms: jeigu nesugebate patys prižiūrėti savo pastatų, parduokite juos tiems, kurie galės prižiūrėti

Religiniai darželiai

Katalikai nesnaudžia - darželiuose vaikams bruka savo religiją jau nuo 2 metukų.

Delfyje atradau straipsnį apie katalikišką vaikų darželį “Mažutėliams”:

Vaikų širdys yra atviros, jie turi vidinį jautrų „radarą“ meilei. Jei vaikui papasakoji apie savo tikėjimą, jis mielai klausosi ir svarsto.

darželio interneto svetainės matosi, kad jie ten kasdien meldžiasi, bent porą kartų per savaitę vyksta katechezė - tiesioginis vaikų indoktrinavimas. O ką jau bekalbėti apie aplinką, kur vaikus suka vien pasakomis apie dievą tikintys suaugusieji?

Ką daryti?

Tėvams - mokykite vaikus kritinio mąstymo, o ne prietarų.

Yra jų ir daugiau

Jūsų pinigai religijai - naujasis biudžetas

Seimas ir vyriausybė planuoja kitų metų biudžetą.

Biudžete grynai religijos sklaidai bus skirta:

  • Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms - 1.6 milijo eurų
  • Kauno kunigų seminarija - 112 tūkstančiai eurų
  • Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija - 37 tūkstančiai eurų
  • Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija - 121 tūkstantis eurų

Taip pat, nereikėtų pamiršti, kad VDU taip pat yra katalikų teologijos fakultetas…

Nacionalinė šeimos taryba

Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke Seimas paskyrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentę Ramunę Jurkuvienę, daliai opozicijos kritikuojant kandidatę dėl jos konservatyvių pažiūrų.

Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog nerimą kelia būsimos vadovės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje. „Pasisakymai apie smurtą artimoje aplinkoje, mėginimai ieškoti kažkokių giluminių priežasčių ar netgi kalbėti apie tai, kad mes nežinome, kiek kartų moterys smurtauja prieš vyrus, yra tikrai mėginimas neigti šios labai opios problemos mastą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Nacionalinė šeimos taryba kaip institucija numatyta prieš porą metų Seimo priimtame prieštaringų vertinimų sulaukusiame Šeimos stiprinimo įstatyme. Jo šalininkai teigė, jog įstatymas būtinas siekiant užtikrinti ilgalaikę ir koordinuotą šeimos politiką, o kritikai įžvelgė galimybę diskriminacijai.

Įstatymo preambulėje skelbiama, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas“.

Kauno diena

Šiai tarybai biudžete numatoma 62 tūkstančiai eurų.

(Ko gero) jūsų pinigai religijai

Šiandien atradau BNS paskelbtą pranešimą spaudai, kuriame raginama, daugiau laiko turiningai praleisti su vaikais.

Deja, vienas iš raginimų yra:

Aišku, pats aukščiausias, sakyčiau, buvimo drauge būdas, artimiausias ir intymiausias, kai šeimai pavyksta melstis kartu. Pavyzdžiui, atsiversti Šventą Raštą, paskaityti trumpą skyrelį ir paklausti, ką vaikai suprato šio pamokymo kontekste bei pasidalinti suaugusiems, kaip jie supranta.

Tai yra nepaprastai graži galimybė įvesti vaikus į tikėjimą. Tad šis laikas mums primena apie svarbius gyvenimo elementus: sveikatą, gyvybę, taip pat mirtį ir amžinąjį gyvenimą. Tai galimybė vieniems su kitais suartėti“, - sako vyskupas.

Prie šio “Lietuvos sveikatos” pranešimo spaudai pridėtas ir “Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo logotipas”, o tai suteikia pagrindo manyti, kad straipsnį, religijos reklamą, finansavo jūsų - mokesčių mokėtojų pinigai.


Aš nusiunčiau klausimą apie finansavimą pranešimo autorei.

Jūsų pinigai pagerbti popiežiui

Gruodžio 13 Seime buvo nutarta:

Paskelbti 2020 metus Šventojo Jono Pauliaus II metais.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: […] 2020 metų valstybės biudžete numatyti lėšų Vyriausybės patvirtintai Šventojo Jono Pauliaus II metų minėjimo programai įgyvendinti.

Nuorodos

Komentaras

Apmaudu, kad mūsų pinigai švaistomi religijos prietarų sklaidai. Apmaudu, kad taip pagerbiamas didžiausiai netiesos sklaida užsiimančiai organizacijai vadovavęs tipas.

Prezidentūra ir maldos pusryčiai

Penktadienį (2019-12-06) Prezidentūroje, Baltojoje salėje, buvo atgaivinta Maldos pusryčių tradicija.

Į šį renginį buvo pakviesta daugiau nei šimtas svečių iš visos Lietuvos ir užsienio.

Kartu pasimelsti ir pasiklausyti tikėjimo liudijimų susirinko dvasininkai, politikai, visuomenininkai, žurnalistai, žmonės, kurių gyvenimuose dėl tikėjimo įvyko didelių pokyčių.

Maldą pradėjo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas svečius, sakė, kad bendra malda šiandien yra itin svarbi ir kaip dvasinė praktika, ir kaip tautą vienijantis veiksnys.

Savo tikėjimo liudijimais pasidalijo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir priklausomybes įveikęs bei kitiems padedantis Žanas Talandis.

Baigiantis Maldos pusryčiams arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo apie bendros maldos svarbą tautos ir kiekvieno mūsų gyvenime.

LR Prezidentūra

Pastebėjimai

  • Valstybinės institucijos ir organizacijos neturėtų užsiimti prietarų sklaida.
  • Baisu, kad prezidentas religinį ritualą - maldą - vadina tautą vienijančiu veiksniu.