Kompasas - žmogaus teisių švietimo jauniems žmonėms vadovas
- 2024-11-06
- Laisvamanis
Sekmadienį pasibaigęs žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ pabaigai pasiliko svarbaus leidinio pristatymo renginį. Į lietuvių kalbą išverstas žmogaus teisių švietimo jauniems žmonėms vadovas „Kompasas“. Šis vadovas išverstas jau į daugiau nei 30 pasaulio kalbų, prieš lietuviškąjį leidimą pasirodė „Kompasas“ korėjiečių kalba.
Leidinyje mokytojai ir edukatoriai ras įvairių mokymo priemonių, scenarijų ir veiklų aprašymų, kuriuos galima lengvai pritaikyti kasdienėje mokymo praktikoje. Šis Europos Tarybos ekspertų sukurtas leidinys rekomenduojamas tiek pradedantiems, tiek patyrusiems mokytojams ir edukatoriams, norintiems pagilinti mokinių supratimą apie žmogaus teises ir skatinti jų kritinį mąstymą
„Kompase“ pateikiama aiški ir struktūruota informacija apie pagrindines žmogaus teises, kas leido man lengviau suprasti šią sudėtingą temą ir perteikti ją jaunam žmogui paprastai ir suprantamai.
Šios knygos svetainė https://kompasas.eu/portfolio-items/kompasas/
Studentą šokiravo dėstytojos teiginiai – biseksualumą lygino su pedofilija?
- 2024-11-06
- Laisvamanis
- Valstybinė nevalstybinė religija
Studentą šokiravo dėstytojos teiginiai – biseksualumą lygino su pedofilija? - LRT
Klaipėdos universiteto psichologijos dėstytojos paskaitoje – biseksualumo sulyginimas su pedofilija ir teiginiai, kad net prastai besijausdama moteris turi tenkinti vyro seksualinius poreikius. Apie tai paskelbė paskaitoje dalyvavęs studentas Virgilijus Pajaujis. Universiteto teigimu, paskaitoje pagal programą turėjo būti aptariama katalikiška šeimos samprata. Profesorė sako, kad paskaitoje nelygino biseksualumo su pedofilija, o kai kuriais teiginiais siekė paprovokuoti.
Lauksime tęsinio:
“Šiuo metu universitete sudaryta darbo grupė, pokalbiui kviečiami dėstytojai ir studentai, siekiama išklausyti visas puses ir suprasti paskaitos ir joje vykusių diskusijų kontekstą, sako universiteto studijų prorektorė.”
Vilniaus universitete veiklą pradeda propagandos tyrimų centras
- 2024-10-21
- Laisvamanis
- Švietimas
Man patinka, kad yra žmonių, kurie skeptiška veikla gali užsiimti profesionaliai!
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete įsteigtas Komunikacinių įtakų ir propagandos tyrimų centras, kuriam vadovauja propagandos ekspertas, žurnalistas ir komunikacijos tyrėjas doc. Viktor Denisenko.
Naujai įkurtame centre bus tyrinėjami ne vien kenksmingi komunikaciniai reiškiniai, bet skiriama dėmesio ir medijų raštingumui. „Informaciniuose karuose kovos vyksta komunikacinėmis priemonėmis. Čia, kaip ir konvencinėje konfrontacijoje, gali būti tiek puolamųjų veiksmų, tiek gynybinių priemonių. Kova su kenksmingu dezinformacijos ir propagandos poveikiu susideda iš medijų raštingumo ir jo skatinimo, strateginės komunikacijos priemonių, kokybiškos žiniasklaidos vaidmens formuojant viešąją erdvę ir kt. Šie reiškiniai taip pat bus mūsų centro tyrimų akiratyje“, – teigia doc. V. Denisenko.
Nuorodos
Gyvenimo įgūdžių programa
- 2023-09-13
- Laisvamanis
- Švietimas
Užvirė aistros dėl naujosios gyvenimo įgūdžių programos. Visokie prieš žmonių teises kovojantys ir dezinformaciją dažnai skleidžiantys tipai bei organizacijos labai nepatenkinti šia programa. Jiems labiasiai kliūna žmonių laisvių, teisių, tapatybės ir lytinio ugdymo aspektai.
Vieninteliai mano patarimai: neklauskykite I. Vėgėlės ar (iš tikro tėvų neatstovaujančio) Lietuvos tėvų forumo. Skaitykite pirminius šaltinius - pačią programą bei Švietimo ir mokslo ministerijos pateikiamą pristatymą.
Pirminiai šaltiniai
Su programos turiniu galima susipažinti čia:
Pagrindinė informacija apie Gyvenimo įgūdžių dalyką pateikta čia:
-
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2023 Rugsėjo 13 d. – transliacija tėvams apie Gyvenimo įgūdžių programą
Straipsniai ir vaizdo įrašai
- Gyvenimo įgūdžių pamokomis nepatenkinti ne tik dalis tėvų, bet ir patys pedagogai - LRT
- Dienos pjūvis. Gyvenimo įgūdžių ir lytiškumo pamokos – štai ko mokys vaikus | tv3.lt - apie tai, ko vaikus mokys gyvenimo įgūdžių ir lytiškumo pamokose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja Agnė Liucilė Andriuškevičienė ir publicistas Ramūnas Aušrotas.
Švietimas - keičiama 5-8 klasių lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programa
- 2021-01-12
- Laisvamanis
- Švietimas
Šiuo metu keičiamos bendrojo ugdymo programos, į kurias krypsta akys, kai kalbama apie vis didėjančias Lietuvos mokinių pasiekimų spragas. 5–8 klasių lietuvių kalbos programa dar nebaigta rengti, bet jos kontūrai jau ryškėja.
Naują literatūros ugdymo kryptį brėžiančiai darbo grupei priklausantys lituanistai siekia, kad programos apimtis būtų mažesnė nei dabar galiojančios, bet norint ugdyti atidaus ir lėtojo skaitymo įgūdžius įtraukiama didesnės apimties kūrinių. Atsisakoma dalies liaudies dainų – jas ketinama perkelti į istorijos mokymo kursą, kai kurie autoriai, tarkim, Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, perkeliami į kitas klases, „Hobitas“ ar „Narnijos kronikos“ taptų privalomaisiais kūriniais, o „Anykščių šilelis“ būtų skaitomas per ekologijos prizmę.
[…]
– Žinau, kad yra pasipiktinusiųjų, jog nauja literatūros programa neugdys patriotų. Matau penktos klasės programos projekte knygnešius, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Visa tai ugdo patriotinius jausmus. O kur Maironis, Vincas Kudirka?
– 2016 metų programos kūrėjai Seime vykusioje konferencijoje kalbėjo apie „lituanistiką kaip ideologiją“. Ta jų frazė reiškia pagarbą kultūrai, kultūros asmenybėms. Naujos programos kūrėjai kultūros svarbos neneigia, tiesiog keičiamas žiūros taškas. Laikomės nuostatos, kad literatūra yra menas, kuris padeda bręsti asmenybei, padeda lavinti estetinį skonį, analitinį mąstymą, stiprinti emocinį sąmoningumą.
O kai sakome, kad literatūra yra ideologija, vadinasi, mums svarbu, kad vaikai žinotų tam tikras frazes, asmenybių pavardes, turėtų bagažą enciklopedinių žinių ir pernelyg nekvestionuotų literatūros reiškinių.
Tačiau jau girdime nuogąstavimų, kad atnaujinus programas lietuviai nebeišmanys savo kultūros. Darsyk noriu pabrėžti, kad pilietį ir patriotą ugdo ne tik literatūros programa, tai ugdo visi mokykliniai dalykai. Tad ir istorikai turi dalį darbo atlikti, ir kalbininkai, dailės mokytojai, muzikai.
– LRT
Man visuomet šiek tiek kliuvo tas perdėtas patriotiškumas. Tad džiugu matyti, jog prioritetai keičiasi, jog pirmenybė teikiama menui ir įvairovei.
Sunkus pokalbis
- 2016-05-11
- laisvamanis
- LGBT
Kartais kalbant apie LGBT teises bei eitynes už lygybę, komentaruose pasirodo reikalavimas uždrausti eitynes, nes, mat, sunku vaikui paaiškinti apie homoseksualumą.
Šiandien besiklausydamas podcast’o Cognitive Dissonance išgirdau nuostabę frazę:
Toks poklabis bus sunkus tik tuo atveju, jeigu aiškindamas apie šį normalų ir gan paprastą reiškinį bandysi be jokio pagrindo įtikinti vaiką, kad tai yra blogis.
Šiandien pasidairiau internete ir radau porą diskusijų apie tai, kaip paaiškinti vaikams apie LGBT šeimas, su dauguma visai neblogų atsakymų:
10 minučių maldų prieš pamokas Kretingos mokykloje
- 2015-12-10
- laisvamanis
- Valstybinė nevalstybinė religija
Į redakciją kreipėsi Kretingos pranciškonų gimnazijos moksleivio mama ir pasiguodė, jog visą gruodį rytais iki pat Kalėdų čia vyksta adventinė rytmečio malda 5-8 klasių mokiniams, tačiau į mokyklą kiek per anksti ar per vėlai atėjęs jos vaikas esąs priverstas laukti už laukųjų durų.
„Aš nesu prieš rytinę advento maldą. Tačiau jei dėl kamščių vaikas į mokyklą atvyksta lygiai 7.45 val., kai prasideda malda, arba kelias minutes vėluoja, į mokyklą jis neįleidžiamas ir jam tenka stovėti 15 minučių už durų, nesvarbu, koks lauke yra oras. Kartais lyja, vaikai sušąla, vėliau skubėdami stumdosi prie mokyklos durų. Iki nelaimės – vienas žingsnis.
Juk rytinė malda galėtų vykti aktų salėje, o ne fojė. Kodėl neatsižvelgiama į oro, eismo sąlygas? Mokyklos durys turi būti atviros, o vaikai į pamokas negali vėluoti… Tačiau kaipgi jie nevėluos, jei iki pat pamokų pradžios stovi už durų?“ – laiške rašo katalikišką mokyklą lankančio vaiko mama.
Gimnazijos direktorius brolis Alvydas Virbalis sakė, jog tokių nusiskundimų jis dar nėra girdėjęs. Esą galimas vienintelis paaiškinimas – susidariusi grūstis prie durų. Anot direktoriaus, kadangi malda vyksta fojė, vaikai, atėję tiesiai į pamaldas, dažnai atsistoja šalia laukujų durų ir taip jas užtveria.
[…]
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Jankuvienė pridūrė, jog mokyklos durys yra visuomet atviros. Tačiau ji pastebėjusi būrelį mokinių, stovinčių už durų ir nenorinčių dalyvauti advento maldoje. Galbūt dėl to tėvams ir susidaro įspūdis, kad vaikų niekas neįleidžia į mokyklą.
(Pagal ve.lt)
Apmaudu, kad mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi prietarų sklaidai.