Prezidentūra ir maldos pusryčiai

Penktadienį (2019-12-06) Prezidentūroje, Baltojoje salėje, buvo atgaivinta Maldos pusryčių tradicija.

Į šį renginį buvo pakviesta daugiau nei šimtas svečių iš visos Lietuvos ir užsienio.

Kartu pasimelsti ir pasiklausyti tikėjimo liudijimų susirinko dvasininkai, politikai, visuomenininkai, žurnalistai, žmonės, kurių gyvenimuose dėl tikėjimo įvyko didelių pokyčių.

Maldą pradėjo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas svečius, sakė, kad bendra malda šiandien yra itin svarbi ir kaip dvasinė praktika, ir kaip tautą vienijantis veiksnys.

Savo tikėjimo liudijimais pasidalijo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir priklausomybes įveikęs bei kitiems padedantis Žanas Talandis.

Baigiantis Maldos pusryčiams arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo apie bendros maldos svarbą tautos ir kiekvieno mūsų gyvenime.

LR Prezidentūra

Pastebėjimai

  • Valstybinės institucijos ir organizacijos neturėtų užsiimti prietarų sklaida.
  • Baisu, kad prezidentas religinį ritualą - maldą - vadina tautą vienijančiu veiksniu.

Mokėsite jūs, o prietarus skleis popiežius…

Vyriausybėje praėjusią savaitę posėdžiavo darbo grupė, vertinanti vizitui planuojamų išleisti lėšų pagrįstumą. Ministrų kabinetas liepos pradžioje nusprendė kompensuoti iki 1,75 mln. eurų, skiriamų pasirengti rugsėjį vyksiančiam dviejų dienų pontifiko vizitui.

Daugiausia lėšų per Užsienio reikalų ministeriją planuojama skirti Lietuvos Katalikų bažnyčiai – daugiau kaip 1,2 mln. eurų. Vadovybės apsaugos departamentui (VAD) per Vidaus reikalų ministeriją bus skirta iki 248 tūkst. eurų. Sostinės savivaldybei planuojama pervesti iki 109 tūkst. eurų, o Kauno miesto savivaldybei – iki 163 tūkst. eurų. Dar kiek daugiau nei 28 tūkst. eurų turėtų gauti Sveikatos apsaugos ministerija

[…]

Valstybės skirtas lėšas Bažnyčia ketina panaudoti įrengiant scenas Vilniaus Katedros aikštėje, Lukiškių aikštėje ir Kauno Santakos parke, nedidelei pakylai Aušros Vartų papėdėje, taip pat šių vietų garso ir apšvietimo technikai, ekranams, elektrifikacijai ir kitiems techniniams sprendimams.

Pinigų žadama skirti ir susitikimų su popiežiumi dalyviams skirtai infrastruktūrai – sektorių žymėjimui, informacinėms palapinėms, savanorių paviljonui, nuorodų ir žemėlapių stendams, konteineriams.

„Šiems darbams būtinas išlaidas Vyriausybė kompensuotų po Popiežiaus vizito pagal išlaidas įrodančius finansinius dokumentus. Po vizito Bažnyčia planuoja pateikti viešą popiežiaus vizitui organizuoti skirtų savo išlaidų ataskaitą“, – BNS sakė atstovė spaudai Santa Kančytė.

(Pagal 15min)

Dar 1,5 milijono jūsų pinigų skirta prietarų sklaidai

Nutarta kompensuoti institucijoms faktiškai patirtas nenumatytas išlaidas, susijusias su prisidėjimu prie Popiežiaus 2018 m. rugsėjo 22–23 d. vizito Lietuvoje organizavimo: Užsienio reikalų ministerijai – ne daugiau kaip 1 200 000 eurų; Vilniaus miesto savivaldybei – ne daugiau kaip 108 900 eurų; Kauno miesto savivaldybei – ne daugiau kaip 162 907 eurus; Sveikatos apsaugos ministerijai – ne daugiau kaip 28 433 eurus; Vidaus reikalų ministerijai (Vadovybės apsaugos departamentui) – ne daugiau kaip 248 000 eurų.

(Pagal bernardinai)

Mokesčių mokėtojų pinigai Bažnyčios turtui remontuoti

Pra­bė­go be­veik me­tai po vi­suo­me­ni­nin­kų su­kel­to skan­da­lo dėl nyks­tan­čio Lin­ku­vos (Pakruojo r.) kar­me­li­tų vie­nuo­ly­no ir pa­ža­dų jį res­tau­ruo­ti. Is­to­ri­jos bei kul­tū­ros pa­mink­las, kol kas gel­bė­tas tik su­si­ti­ki­mais ir po­kal­biais, griū­va to­liau. Šan­są iš­lik­ti uni­ka­liam pa­sta­tui tei­kia šio­mis die­no­mis pa­siek­tas Sei­mo pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Pranc­kie­čio ir Šiau­lių vys­ku­po Eu­ge­ni­jaus Bar­tu­lio su­si­ta­ri­mas.

Per­nai ru­de­niop į Lin­ku­vą bu­vo at­vež­ta dau­giau kaip tūks­tan­tis kvad­ra­ti­nių met­rų čer­pių, pa­rū­pin­tų Šiau­lių vys­ku­pi­jos. Per­deng­ti vie­nuo­ly­no sto­gą skir­tos čer­pės su­dė­tos sau­go­ti mies­to prieš­gais­ri­nės ko­man­dos kie­me. Kaip bu­vo su­krau­tos, taip jas ug­nia­ge­siai iki šiol ir te­be­sau­go.

Šio­mis die­no­mis Lin­ku­vos vie­nuo­ly­no iš­sau­go­ji­mo klau­si­mus vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis ap­ta­ri­nė­jo su Sei­mo pir­mi­nin­ku Vik­to­ru Pranc­kie­čiu.

Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­dė­jė­ja Ka­ro­li­na Sam­so­no­va in­for­ma­vo, kad su­si­ti­ki­mo me­tu bu­vo su­tar­ta dėl vie­nuo­ly­no per­da­vi­mo pa­nau­dai Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei. Pre­li­mi­na­rus pa­nau­dos ter­mi­nas – tris­de­šimt me­tų.

„Pas­ta­to būk­lė la­bai pra­sta. Kai bus su­da­ry­ta jo pa­nau­dos su­tar­tis su Sa­vi­val­dy­be – at­si­ras ga­li­my­bė skir­ti lė­šų gel­bė­ti vie­nuo­ly­ną. Ti­ki­mės, kad vis­kas bus tvar­ko­ma kuo grei­čiau. Pra­džią dar­bams tu­ri duo­ti vys­ku­po pa­reng­ta pa­nau­dos su­tar­tis“, – sa­kė „Šiau­lių kraš­tui“ K. Sam­so­no­va.

(Pagal Šiaulių kraštas)

Taigi… Bažnyčia nesugeba išlaikyti savo pastatų, reikalauja, kad jų remontą finansuotų iš jūsų pinigų, statybos medžiagas saugo ugniagesiai.

Gerai, kad už remontą savivaldybė bent 30-iai metų gaus teisę naudotis tais pastatais, bet daug teisingiau būtų, jeigu Bažnyčia atiduotų tuos pastatus valstybei / savivaldybei, juk jie tuos pastatus įsigijo vien dėl to, kad sugebėjo apmulkinti mūsų protėvius ir išvilioti iš jų pinigus.

Pilaitėje katalikiškos mokyklos nestatys

Šiandien Vilniaus savivaldybė informavo, kad Vilniaus Pilaitės mikrorajone statys valstybinę mokyklą. Vilniaus arkivyskupijos prašymas Tolminkiemio gatvėje statyti katalikišką ugdymo įstaigą buvo atmestas, pasiūlius teritoriją tarp Pilaitės prospekto ir Sidaronių gatvės, netoli Valstybės saugumo departamento (VSD). Tačiau Vilniaus arkivyskupija teigia nematanti galimybių šiame sklype statyti nevalstybinės mokyklos.

[arkivyskupijos pranešime] priduriama, kad nepaisant to, kokia mokykla bus statoma prie Šv. Juozapo bažnyčios, vietos parapija glaudžiai bendradarbiaus, siekdama padėti visavertiškai auginti ateities kartas.

(Pagal bernardinai)

Apsaugok dieve mus nuo bažnyčios, pastoviai pasisakančios už žmonių kankinimą, už žmonių diskriminaciją ir už moterų teisių ribojimą, bendradarbiavimo! Mes norim tolerantiškos ir užjaučiančios kartos, o ne bažnyčios prietarų sužalotos kartos.

Jūsų pinigai religijai – 2,4 mln eurų

2,4 milijonų eurų skirta Aušros vartų koplyčios atnaujinimui.

Žinau, kad žmonės dažnai sako, jog bažnyčios – kultūros paveldas, bet aš tik priminsiu, kad jeigu savininkas (Bažnyčia) nesugeba prižiūrėti savo nuosavybės, tai derėtų tą nuosavybę parduoti arba padovanoti tiems, kas gali ją prižiūrėti.

Jeigu Bažnyčiai nereikia leisti savo pinigų savo turto priežiūrai, tai tuomet gali tuos pinigus naudoti prietarų sklaidai. Tad apmaudu, kad finansuojame prietarų sklaidą.

Svarbu ir tai, kad netikintiems turistams pasižiūrėti į tą kultūros paveldą nėra lengva – prieš porą metų bandžiau artimiesiems parodyti Aušros vartus – praktiškai nieko apžiūrėti iš arti neišeina, nes pastoviai be pertaukos vienos pamaldos po kitų vis blokuoja visą tą kultūros paveldą.

Kitąmet bus pradėta atnaujinti Aušros vartų koplyčia ir greta esanti šv.Teresės bažnyčia, pranešė Vilniaus arkivyskupija.

Kultūros ministerija šiam istoriniam objektui patvirtino ES Struktūrinių fondų paramą. Iš viso Aušros vartų atnaujinimo darbams bus skirta 2,9 mln. eurų, iš jų 2,4 mln. eurų yra ES parama, valstybė prisidės per 400 tūkst. eurų. Darbai vyks 2018–2020 metais.

(Pagal 15min)

Nematau jokio reikalo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus religijai finansuoti. Juolab, kad Bažnyčios milijoninės ivesticijos rodo, kad pinigų jai netrūksta:

„Sugrąžinus jį mums po sovietinės okupacijos, pastatų būsena buvo avarinė, jeigu nepasakyti tragiška, o sklypas taip pat visiškai apleistas. Tad mąstėme, kaip prikelti naujam gyvenimui objektą, esantį tokioje geroje kurorto vietoje. Tad rengdami šį projektą atlikome Palangos miesto-kurorto rinkos analizę, tarėmės su nekilnojamojo turto plėtros specialistais, turinčiais patirtį šioje srityje, ir su jų pagalba bandėme įvertinti ilgalaikės plėtros perspektyvas, o tuomet siekėme sukurti projektą, kuris derėtų ir su aplinka, ir su poreikiais“, – tikina Kauno arkivyskupijos atstovas.

Jis mini, kad investicijos į objektą sudarė per du milijonus eurų. „Dalį lėšų investavo mūsų Ekonomo tarnyba, kitą dalį – objekto nuomininkai bei projekto operatoriai“, – pažymėjo D.Chmieliauskas.

(Pagal 15min)

M. A. Pavilionienė. Kaip Lietuvos bažnytininkai remia smurtą

Šis straipsnis neliaupsina dvasininkų kaip žmogaus sielos ganytojų. Šis straipsnis nevadina kunigų žmogaus guodėjais ir visuomenės moralės šulais.

Šiame straipsnyje teigiama, kad kai kurie individai, pasirinkę katalikybės nuostatų propagavimą kaip savo profesiją, neretai savo religiniu uolumu nusižengia žmogiškumui, pažeidžia žmogaus teises, nes fanatiškomis religinėmis nuostatomis be skrupulų braunasi į privatų asmens gyvenimą.

Kai kurių kunigų sumanymas Lietuvoje ręsti paminklus abortuotiems vaisiams yra makabriškas planas, kunigų psichologinis smurtas prieš moteris, kurios apsisprendžia nutraukti nėštumą. Šis sumanymas – tai viešas inkvizicinis moters pasmerkimas ilgalaikei kančiai ir skausmui už padarytą sprendimą. Tai – visuotinis, akis badantis priekaištas moteriai už padarytą abortą ir smurtinė prievarta moters amžinai atgailai.

(Pilanas straipsnis Delfyje)

Dvasinininkams ir vienuoliams – didesnės pensijos

Tradicinių bei kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai nuo šiol bus draudžiami ne pagrindinei senatvės pensijos daliai, bet viso dydžio pensijai.

(Pagal lrytas)

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas bus svarstomas iš naujo

Seimas nutarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą svarstyti iš naujo. Už tai balsavo 88 Seimo nariai ir niekas nebuvo prieš. Tikras mūšis dėl šio teisės akto vyks trečiadienį.

Svarstymas iš naujo reiškia, kad klausimas grįžta į Seimo komitetą, o trečiadienį bus balsuojama, ar atmesti Dalios Grybauskaitės veto, ar jam pritarti su visais pasiūlymais.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas klausimų kėlė dėl embrionų šaldymo ir lytinių ląstelių donorystės.

Priimtas įstatymas buvo konservatyvus: jis uždraudė embrionų šaldymą, embrionų pagal jį gali būti sukuriama ne daugiau nei vienu metu gali būti perkeliama į moters organizmą – jų skaičius negali viršyti 3.

(Pagal delfi)

Taip pat: Socialdemokratai: Šeimos turi gauti pažangų nevaisingumo gydymą

Pozicija

Viduramžiški prietarai neturėtų trukdyti spręsti problemų.

Daugiau nei 100 000 jūsų eurų religijai – už pastatų apsaugą mokate jūs, o ne savininkai

Daugiau nei 100 000 eurų jūsų pinigų iššvaistyta darbams, kuriuos turėtų finansuoti pastatų savininkai:

Vienas gerųjų pavyzdžių – Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šeimininkas, kunigas Antanas Šimkus.

Jis pakeitė bažnyčios elektros instaliaciją ir prieš išeidamas iš bažnyčios išjungia elektros srovę.

Be to, prieš trejus metus jis įrengė priešgaisrinę bei apie vagystes pranešančią signalizacijas.

Singalizacijų įrengimas kainavo mažiau nei tūkstantį eurų. Dalį sumos skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė.

[…]

Kol kas iš valstybės finansavimas skirtas tik priešgaisrinės apsaugos planams rengti.

Lietuvos kultūros taryba (LKT) trečius metus finansuoja sakralinių objektų priešgaisrinės apsaugos planų rengimą.

Gaisrui suniokojus Balbieriškio bažnyčią, 2014-aisiais Lietuvos kultūros taryba (LKT) finansavo 34, metais vėliau – 3 objektų (nebūtinai medinių) planų rengimą. Šiemet gautos 9 paraiškos, finansavimas dar nepaskirtas.

Vieno plano parengimui taryba skyrė nuo 1360 iki 14 tūkst. eurų. Per dvejus metus planams parengti skirta per 100 tūkst. eurų.

(Pagal lrytas)


Jeigu savininkas (Bažnyčia) nesugeba prižiūrėti ar apdrausti savo nuosavybės, tai derėtų tą nuosavybę parduoti arba padovanoti tiems, kas gali ją prižiūrėti. Nematau jokio reikalo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus religijai finansuoti.