Milda Ališauskienė – Dievas Lietuvos politikoje

Kovo pradžioje Seime vyko konferencija apie Lietuvos gyventojų emigracijos problemą, jos organizatoriai – Seimo migracijos komisija – nusprendė pasikviesti invokacijos tarti Vilniaus arkivyskupą Gintarą Grušą. Žiniasklaida pranešė, kad prieš keletą savaičių premjeras Seime kolegoms prisipažino esantis „tikintis, todėl nemeluojantis“.

Ar tai sutapimas, kad Lietuvos politikos padangėje vis dažniau minimas Dievo vardas, o Katalikų bažnyčios hierarchai kviečiami į politines diskusijas? Sakyčiau, kad ne ir galima prognozuoti, kad dar ne kartą šiais metais viešai politikai minės Dievą, kviesis į renginius Katalikų bažnyčios atstovus ir mielai patys lankysis parapijų bažnyčiose, nes jau rudenį vyks rinkimai, kuriuose tikimasi, jei ne Bažnyčios užtarimo, tai bent Dievo pagalbos tikrai.

Tuo metu kritikai piktinsis religijos buvimu viešoje erdvėje, o religingieji džiaugsis, kad galbūt bus pagaliau išklausytos jų maldos ir su Bažnyčios bei politikų pagalba Lietuvoje nebeliks homoseksualių žmonių ir išsiskyrusių šeimų. Ir taip kiekvieno naujo politinio sezono pradžioje.

Kaip, pavyzdžiui, visuomenė turėtų vertinti faktą, kad vienos ar kitos religinės organizacijos vadovas lankosi valstybės institucijoje, laimina ir dalyvauja politinėse diskusijose?

(Pagal 15min)

Jeigu absurdiškų idėjų negalima pašiepti, tai kaip su ta žodžio ir minties laisve Lietuvoj?

Perskaičius paveiksliukų, už kuriuos jį nuteisė, aprašymą panašu, kad Lietuvoje nėrą žodžio ir minties laisvės:

Palangiškio Vaido Želvio nuotaika Velykų išvakarėse – visai ne šventiška: Šilalės teismas jį pripažino kaltu dėl neapykantos krikščionybei kurstymo ir skyrė 1500 eurų baudą.

41 metų V.Želvys užsitraukė nemalonę dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių nuotraukų religine tematika su komentarais.

[…]

Vienoje nuotraukoje vaizduojami katalikai kanibalų kūnais su vyskupų rūbais. Jie rankose laiko taurę su knyga, o šalia guli kruvinas moters lavonas.

„Kanibalai katalikai ėda Dievo kūną ir geria Dievo kraują“, – toks prierašas yra šalia.

Nuotraukoje, kurioje tėra tik kryžius, klausiama: „Kaip jums patinka zombių ir vampyrų religija?“ Prie nuorodos į straipsnį „Lenkijos kunigas mirė homoseksualinės orgijos metu“ prirašytas komentaras: „Katalikiški dvasiniai mokytojai mėgsta paseksauti su vaikais. Jų dievas tikrai myli myli vaikus…“

Nustatyta, kad V.Želvys viešai tyčiojosi iš krikščionių bendruomenės, jos vertybių, tradicijų, niekino religiją.

(Pagal lrytas.lt)

Jūsų pinigai prietarų sklaidai: Panevėžio bažnyčios gavo 150 000 eurų iš savivaldybės

Panevėžio rajone – neregėtas savivaldybės lėšų švaistymas. Tik šį kartą už mokesčių mokėtojų pinigus prabangius televizorius pirko ne politikai, bet bažnyčios.

Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija visai neseniai už savivaldybės pinigus įsigijo naujausią kompiuterinių žaidimų įrenginį „PlayStation“, tačiau kunigas ginasi ir sako, kad kompiuteris buvo pirktas jaunimo užimtumo klubui įrengti.

Savivaldybė už „PlayStation“ kompiuterį sumokėjo daugiau kaip 400 eurų, taip pat parapija už mokesčių mokėtojų pinigus įsigijo 1,5 metro skersmens televizorių, kuris kainavo 2 500 eurų.

Iš viso Panevėžio parapijų bendruomenės gavo net 150 tūkstančių eurų dydžio savivaldybės paramą.

(Pagal Tarp Dievo žodžio skleidėjų pirkinių už savivaldybės lėšas – „PlayStation“ kompiuteris | Alfa.lt)

Kauniečių pinigai religijai

Kauno rajono meras prižadėjo finansuoti prietarų sklaidą:

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pristatė arkivyskupui Kauno rajono bažnyčių finansavimo programą. Joje daug dėmesio skiriama priešgaisrinei apsaugai. Daugelyje Kauno rajono bažnyčių pavyko įrengti priešgaisrinę signalizaciją, tačiau kai kurie maldos namai jos dar neturi.

Daugiau dėmesio reikėtų ir istoriškai vertingoms Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės, Vilkijos Šv. Jurgio, Babtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo, Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioms.

Bendromis pastangomis pavyko sustabdyti slenkantį Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus šlaitą, restauratorių rankų reikėtų ir XVII amžių menančiai šventovei.

Finansinės paramos gali tikėtis Lietuvos gotikos perlas – Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

V.Makūnas tvirtino, kad jau yra parengtas jos sutvarkymo projektas ir artimiausiu metu tikimasi gauti lėšų darbams pradėti.

(Pagal lrytas.lt)

Teismas: jeigu kunigas, tai galima vairuoti neblaiviam

Prie vairo neblaivus sučiuptas Nidos ir Juodkrantės evangelikų liuteronų parapijos klebonas kunigas Jonas Liorančas galės vairuoti ir toliau.

Klaipėdos apylinkės teismas antradienį paskelbė sprendimą – kunigui skyrė 289 eurų baudą, tačiau teisės vairuoti neatėmė.

Teisėja atsižvelgė į Neringos mero Dariaus Jasaičio ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio prašymus nenuskriausti parapijiečių, nes atsiųsti kito Dievo tarno nėra galimybių.

Be to, J.Liorančas savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir prašė teismo vieno – kaip galima trumpesniam laikui atimti teisę vairuoti, nes tuomet negalėtų eiti tarnystės.

Teisme ši administracinė byla, kurioje atsakomybėn buvo patrauktas keturiasdešimtmetis kunigas J.Liorančas, buvo išnagrinėta per keliolika minučių.

(Pagal lrytas.lt)

Jūsų pinigai religijai – apie 700 tūkstančių eurų šiais metais

Ir toliau finansuosime prietarų sklaidą. Nes turime per daug pingių ir jų visiškai nereikia nei mokytojų atlyginimams, nei sveikatos apsaugai, nei pensijoms!

Religinėms bendruomenėms padalys 700 tūkst. eurų

Vyriausybės skirtos lėšos atiteks tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms. Didžiausia dalis – 626,5 tūkst. eurų atiteks Romos katalikams.

Finansų ministerija siūlo numatytus 697 tūkst. eurų paskirstyti taip: Romos katalikams – 626,5 tūkst. eurų, ortodoksams (stačiatikiams) – 36,1 tūkst. eurų, sentikiams – 9,1 tūkst. eurų, evangelikams liuteronams – 7,8 tūkst. eurų, evangelikams reformatams – 4,7 tūkst. eurų, musulmonams sunitams – 3,6 tūkst. eurų, judėjams – 3,2 tūkst. eurų, graikų apeigų katalikams – 3 tūkst. eurų, karaimams – 3 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nei sentikiai, nei judėjai neturi aukščiausiosios vadovybės (vieno religinio centro), asignavimai bus skirti šioms tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms atstovaujančioms religinėms organizacijoms.

(Pagal Lietuvos žinios)

Po pasimatymo su meru Tauragės kunigai bėgo nuo žurnalistės (prieš metus)

Maždaug metų senumo straipsnis apie tai, kaip Tauragės savivaldybė švaisto jūsų pinigus senovinių prietarų sklaidai:

Kadenciją baigiantis rajono meras Pranas Petrošius savo darbo kabinete susitiko su Tauragės dvasininkais – katalikų ir evangelikų-liuteronų kunigais Alvydu Bridikiu ir Mindaugu Dikšaičiu. Po susitikimo, kuris buvo įtrauktas į mero darbotvarkę, vietos žurnalistai nusprendė išsiaiškinti, apie ką jie kalbėjosi su kadenciją baigiančiu rajono meru.

Tačiau su dovanėlėmis iš mero priimamojo išėję kunigai spruko nuo žurnalistės tarsi kuo prasikaltę.

[…]

Meras paaiškino, kad baigdamas kadenciją susitiko pakalbėti su kunigais apie nuveiktus bendrus darbus sprendžiant rajono problemas, tiek religinių bendruomenių, tiek ekonominius klausimus. Anot P.Petrošiaus, bažnyčios bendruomenė – ta pati mūsų visuomenė. Jei bažnyčia netvarkinga, reikštų, kad nesirūpiname savo miesto įvaizdžiu ir tikinčiaisiais.

„Seniai su jais (kunigais. – Red.) bendrauju. Visada susitinkame prieš Šv.Kalėdas. Pasidalijame džiaugsmais ir rūpesčiais. Dabar pasikviečiau, nes baigiasi mano, kaip mero, kadencija. Pakalbėjome, kas nuveikta, kiek paramos suteikta“, – sakė P.Petrošius.

Tauragės stačiatikių Šventųjų Kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus parapijos jerėjaus Georgijaus Ananjevo į minėtą susitikimą rajono meras nekvietė esą todėl, kad šis turėtų atvažiuoti iš Klaipėdos. Su stačiatikių dvasininku meras sakė susitikęs Didįjį penktadienį, Kryžiaus kelio eitynių metu. Vienas kitą pasveikino su Šv.Velykomis.

Atvykusiems kunigams, kaip ir kadenciją baigusiems vietos politikams – rajono savivaldybės tarybos nariams, meras įteikė po knygą apie Tauragės kraštą ir po rankinį laikrodį. Vieno laikrodžio kaina siekia beveik tris šimtus litų (jie buvo užsakyti dar tuomet, kai nebuvo įvestas euras).

[…]

Vis dėlto redakcija sulaukė Tauragės katalikų parapijos klebono, kanauninko A.Bridikio laiško su atsakymais į klausimus. Anot kunigo, su meru jie kalbėjosi apie nuveiktus darbus per jo kadenciją. Esą nuo žurnalistės fotoaparato jis nesislėpė, tiesiog tamsiame koridoriuje blykstė jį apakino ir jis prisidengė veidą.

Į klausimą, kaip katalikų bendruomenė ketina panaudoti iš savivaldybės biudžeto 2015 metams numatytas lėšas – 10 400 eurų, A.Bridikis atsakė, kad ši pinigų suma yra skirta visam Tauragės dekanatui. Tauragės dekanatą sudaro 16 parapijų. Kai susirinks dekanato parapijų klebonai, bus nuspręsta, kokioms parapijoms parama yra būtiniausia.

Jūsų pinigai religijai – 386 tūkstančiai eurų Skaudvilės bažnyčiai

Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, Lietuvos medinės sakralinės architektūros tyrinėtoja Algė Jankevičienė yra pripažinusi, kad Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia – viena iš nedaugelio klasicizmo bruožų turinčių kryžiaus formos sakralinių statinių Lietuvoje. Šios bažnyčios prikėlimas naujam gyvenimui kainavo apie 386 tūkst. eurų. Darbus finansavo Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programa bei 10 proc. prisidėjo Tauragės rajono savivaldybė.

(Pagal lzinios.lt)

Kaip ir visada

  • jeigu savininkai nesugeba išlaikyti savo pastatų, derėtų juos išnuomoti arba parduoti tiems, kurie tai sugebėtų padaryti
  • finansuojant tokius projektus derėtų sudaryti tinkamas sąlygas tuos pastatus naudoti ir įvairioms sekuliarioms grupėms

Kada gi apmokestinsime kunigus ir vienuolius

Prieš porą metų Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų grupė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu kūrė pasiūlymus naujam Lietuvos socialiniam modeliui.

Tarp pasiūlymų yra ir šis:

Daugiau nei 2 mln. litų „Sodros“ biudžetą papildytų ir dvasininkai bei vienuoliai, kurie dabar yra valstybės draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai, jeigu jie mokėtų 15 proc. minimalios algos dydžio socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai.

Nuo šio pasiūlymo praėjo jau beveik pora metų. Ko gero dar ilgai teks laukti, kol mes, kaip valstybė, nustosime remti prietarus.

Jūsų pinigai religijai: 14,5 milijonų eurų prietarų sklaidai

Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no de­šim­ties baž­ny­čių ir vie­nuo­ly­nų, ku­riems su­tvar­ky­ti per ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus bus tei­kia­mas pri­ori­te­tas, są­ra­šą. Tam pla­nuo­ja­ma skir­ti 14,5 mln. eu­rų.

(Pagal Sutvarkys dešimt bažnyčių ir vienuolynų)

Taip tai teisėta, bet neteisinga. Tai, kad Katalikų Bažnyčia sugebėjo skleisdami netiesą išvilioti pinigų iš mūsų protėvių ir iš to prisistatyti prašmatnių pastatų, nereiškia, kad dabartinė situacija yra teisinga.

Ką daryti turto savininkams?

Jeigu nesugebate patys išlaikyti savo turto, parduokite jį tiems, kurie sugebės jį prižiūrėti. Taip elgiasi dori žmonės.

Štai kaip kitose valstybėse atrodo bažnyčios, išlaikančios pastatus pagal savo išgales:

Naujesni
Senesni
Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e