Konservatoriai gina religinių organizacijų privilegiją žmonių teisėms trypti

Konservatoriai (Vilija Aleknaitė-Abramikienė) pergyvena, kad naujasis Lygių galimybių įstatymas nebeleistų religinėms organizacijom ir jų įsteigtoms įstaigoms diskriminuoti žmonių. Kiek suprantu tokios įstaigos apima ir katalikiškas mokyklas:

Su įstatymo įsigaliojimu į lygių galimybių kontrolieriaus reguliavimo sritį pateks privatus asmens ir šeimos gyvenimas, religinių bendruomenių ir bendrijų įsteigtų švietimo įstaigų ugdymo turinys, taip pat jų įsteigtų ir pagal jų etosą veikiančių organizacijų teikiamų gaminių, prekių ir paslaugų turinys.

Seimo narės nuomone, šių išlygų panaikinimas siaurina asmenų teisę į privatumą, riboja religijos laisvę.

– BNS

Pirminiai šaltiniai

Svarbu

Priminimas: Religijos laisvė yra svarbu, bet ne tiek, kad galima būtų žmonių teises trypti.

Kodėl dievai neišklauso maldų

Bernardinai skelbia video pseudo-pamąstymus pavadintus “Sekmadienio meditacija. Kodėl Dievas kartais neišklauso mūsų maldų?”.

Atsakymas gi yra akivaizdus: nei katalikų Dievo, nei jokių kitokių dievų nėra.

Bažnyčia rinkimuose

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad žmonės kratosi dvasininkų įtakos politikoje, tačiau religingumą sociologai išskiria kaip vieną esminių veiksnių, lemiančių lietuvių pasirinkimą rinkimuose.

Tačiau tai, kad religingumas padeda piliečiams apsispręsti rinkimuose, nereiškia, kad gyventojai nori girdėti dvasininkus agituojant už vieną ar kitą kandidatą. Priešingai – Europos vertybių tyrimo duomenimis, 2008 m. 56 proc. Lietuvos gyventojų sutiko su teiginiu, kad dvasininkai turėtų nesikišti į politiką. reklama

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentės, sociologės Rūtos Žiliukaitės, atnaujinti, tačiau dar nepublikuoti to paties tyrimo duomenys rodo, kad šiuo metu absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad dvasininkams politikoje – ne vieta.

(Pagal Alfa)

Menininkai vs vyskupai

Vis dar netyla aistros dėl režisieriaus Emilio Vėlyvio juodojo humoro renginio „Zero Live Show“.  Nukryžiuotą Kristų suvaidinęs atlikėjas Egidijus Dragūnas-Selas prieš kelias dienas sulaukė Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko kritikos. Pasak jo, taip buvo pasityčiota iš Dievo. 

Vyskupas Jonas Kauneckas:

Jei šitaip dainininkas būtų pasišaipęs iš Mahometo, dabar sėdėtų apsikabinęs unitazą ir drebėtų pasislėpęs, nes bijotų Lietuvoje esančių musulmonų.

Pagal lrytas

Nuostabu! Sunku net ką ir pasakyti, bet kaip beinterpretuotum, taip nieko gero nesigauna. Panašu, kad:

  • Šitas vyskupas skatina idiotiškus stereotipus apie musulmonus ir/arba
  • Šitas vyskupas, nori, kad tarp krikščionių būtų žiaurių fanatikų 

Kaip ten bebūtų - Lietuvoje į žmonių gyvenimus vis kišasi ne musulmonai ir budistai, o būtent krikščionys, tad, kai bus pašiepiamas  kvailo tikėjimas prietarais, tai Lietuvoje beveik visuomet klius krikščionybei, o ne islamui, budizmui, ar pagonybei. 

Turime reikalauti, kad Seimas priimtų geresnį įstatymą, kuris baustų ne tik už patyčias prieš žmogų. Turi būti negalima tyčiotis ir iš religijos, kaip negalima tyčiotis iš herbo.

Raginsiu žmones neiti balsuoti, jei nebus priimtas šis įstatymas“, – savo kalboje pažymėjo vyskupas.

(pagal tą patį lryto straipsnį)

Žodžio laisvė yra svarbu! O kalbant apie religiją, yra labai labai svarbu turėti galimybę laisvai ir įvairiais būdais kritikuoti ir pašiepti kvailas religijų skleidžiamas idėjas.

Kodėl ateistams rūpi tikėjimas?

(Įrašas pirmą kartą skelbtas 2008-aisiais, ir deja niekas daug nepasikeitė)

Neretai man tenka susidurti su klausimais „Jeigu tu netiki Dievu, tai kodėl tau jis taip rūpi? Ar tai nėra įrodymas, kad tu visgi tiki Dievu?“

Taigi, į antrąjį klausimą žinoma atsakysiu – ne, tai nėra įrodymas, kad aš tikiu Dievu. Tai tik reiškia, jog man rūpi religijos keliamos problemos ir jų sprendimas.

Mes visi gyvename visuomenėje, tad bet kokie mūsų veiksmai, kuriais nors kiek paveikiame visuomenę bent šiek tiek rūpi visiems visuomenės nariams. Tikintieji dalyvauja visuomeninėje veikloje, bendrauja su netikinčiaisiais,  balsuoja rinkimuose ir referendumuose, yra išrenkami į Seimą, dalyvauja įstatymų priėmime.

Visi šie dalykai įtakoja netikinčiuosius, tokius, kaip aš. Jeigu balsuodami ar priimdami įstatymą žmonės remiasi pramanais (dievo egzistavimas, sielos nemirtingumas, sielos atsiradimas apvaisinimo momentu, pragaras, iš aukščiau nuleistos nekintančios moralės normos), tai natūralu, kad jie priims neefektyvius ar neoptimalius sprendimus (išrinks netinkamus Seimo narius, priims prastesnius įstatymus).

Keletas konkrečių pavyzdžių:

  • LGBT+ diskriminavimas (draudžiamos vienos lyties asmenų santuokos, draudžiamos lyties keitimo operacijos)
  • Mokslo ir medicinos pažangos stabdymas (priešinimasis kamieninių ląstelių tyrimams)
  • Socialinių problemų kėlimas (Priešinimasis kontracepcijai, lytinis švietimas pristatantis praktiškai neveikiančią lytinę abstinenciją, kaip vienintelį būdą išvengti nėštumo ir lytiškai plintančių ligų, dezinfomacijos apie modernų lytinį švietimą sklaida)
  • Priešinimasis moterų teisėms (abortų draudimas, priešinimasis Stambulo konvencijos ratifikavimui, priešinimasis vaiko teisių apsaugos įstatymui)
  • Žmonių kankinimas (eutanazijos draudimas)
  • Trukdymas mokslui (ribotų mokslui skirtų resursų naudojimas kovai prieš kreacionizmą)
  • Kenkimas sveikatai (egzorcizmo naudojimas vietoj to, kad būtų suteikiama psichiatrų pagalba, atsisakymas perpilti kraują (Jehovos liudytojai)).

O ką jau bekalbėti apie tokį sunkiai išmatuojamą dalyką, kaip bažnyčios įtaka trukdant racionalaus/kritinio mąstymo vystymui visuomenėje? O mokesčių pinigų naudojimas socialiniam kunigų draudimui, bažnyčių remontų finansavimui, tikybos pamokoms?

Prikiškim katalikams jų nekatalikiškumą

Laima Andrikienė: Galbūt pasakysiu Lietuvoje nepopuliarų dalyką, tikriausiai nepopuliarų, bet aš pasakysiu taip, kaip man atrodo. Šiandien aš apie tai kalbėjau ir čia, Vatikane. Aš negaliu suprasti ir negaliu susitaikyti su tuo, kad jeigu mes esame tauta, kur 77%, ar šiek tiek mažiau – 75, sakome esą Romos katalikai, ir mes negalime priimti 1100 žmonių, kurie ieško prieglobsčio Europoje? Ir mes sakomės esą katalikai? Galbūt reikia mums daugiau žmonėms aiškinti, bet šitos fobijos žemina Lietuvą, jos nepriimtinos. Mes turime tai suvokti visi ir padaryti darbą. Galbūt ateis diena kai mums reikės pagalbos? Taip jau buvo praeityje.

Ir dar vienas dalykas. Lietuva dabar tarsi atrado, kad 30 procentų mūsų žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Gėda, kad šitiek metų būdami Europos Sąjungoje mes nesugebame trečdalio žmonių ištraukti iš skurdo liūno. Socialinė atskirtis Lietuvos visuomenėje ne mažėja, o didėja, turtingieji turtėja, o tie, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, jie tarsi be vilties palikti. Negali būti šitaip katalikiškame krašte! Mes turime dirbti sutelktom jėgom. Pasitelkdami geros valios žmones galime padaryti daugiau gerų darbų negu mes esame ligi šiol Lietuvoje nuveikę.

(Pagal bernardinai)

Nepaisant to, kad mums labai kliūna diskriminacinės bažnyčios moralės normos, daugelis laisvamanių ir tikinčiųjų vertybių sutampa. Tad gerai kartais priminti katalikams, kad jie savo tikėjimą išreikštų pagalba pabėgėliams ir vargšams, o ne maldomis ar trukdymu kitiems žmonėms gyventi laimingai.

Tai ką gi ta Katalikų Bažnyčia padarė?

Saulius Skvernelis antradienio popietę aplankė savo rinkėjus – Pilaitės gyventojus. Į šį susitikimą bendruomenę pakvietė Pilaitės parapija. Kalbėta daug ir emocingai, ypač apie mokyklos statybas šalia kylančios Šv. Juozapo bažnyčios.

…

Sulaukęs gana aštrių klausimų apie tai, ar valstybiniame sklype nebūtų vis dėlto geriau statyti pasaulietišką mokyklą, S.Skvernelis ne mažiau emocingai paklausė: „Ką jums ta Bažnyčia blogo padarė?“

(pagal 15min)

Tad aš šiandien parašiau laiškutį ministrui pirmininkui:

Gerbiamas Sauliau,

Tikiuosi, jog klausėte nuoširdžiai, tad pateiksiu atsakymą į jūsų klausimą.

Bažnyčia teršia švietimo sistemą: mokiniai mokosi, kaip veikia pasaulis, o tuomet per tikybos pamokas Bažnyčia sako, jog tai ko mokaisi mokykloje yra netiesa: tai evoliucija neveikia, tai pasaulis sukurtas, tai žmogaus smegenims numirus asmuo neišnyksta…

Bažnyčia ragina diskriminuoti Lietuvos piliečius: prisiminkite nesusituokusių šeimų ir LGBT šeimų teises.

Bažnyčia remia moterų teisių ribojimą: kovoja už abortų draudimą, ji remia organizacijas, kurios pateikia moterims dezinformaciją nepageidaujamos nėštumo atveju (pvz. tokias kaip Krizinio nėštumo centras).

Bažnyčia užsiima netiesos sklaida! Jeigu galvojote, kad fake news (netikros naujienos) yra didelė problema, tai Bažnyčia tuo užsiima jau porą tūkstančių metų!

Mes norime, kad naujoji karta užaugtų be šios labai neigiamos Katalikų Bažnyčios įtakos. Kad Bažnyčia šiai kartai netrukdytų mokytis, kad Bažnyčia neugdytų netolerancijos ir nediegtų jaunimui požiūrio, jog visuomenė turi teisę reguliuoti moterų reprodukcijos reikalus.

 

Pilaitėje katalikiškos mokyklos nestatys

Šiandien Vilniaus savivaldybė informavo, kad Vilniaus Pilaitės mikrorajone statys valstybinę mokyklą. Vilniaus arkivyskupijos prašymas Tolminkiemio gatvėje statyti katalikišką ugdymo įstaigą buvo atmestas, pasiūlius teritoriją tarp Pilaitės prospekto ir Sidaronių gatvės, netoli Valstybės saugumo departamento (VSD). Tačiau Vilniaus arkivyskupija teigia nematanti galimybių šiame sklype statyti nevalstybinės mokyklos.

…

[arkivyskupijos pranešime] priduriama, kad nepaisant to, kokia mokykla bus statoma prie Šv. Juozapo bažnyčios, vietos parapija glaudžiai bendradarbiaus, siekdama padėti visavertiškai auginti ateities kartas.

(Pagal bernardinai)

Apsaugok dieve mus nuo bažnyčios, pastoviai pasisakančios už žmonių kankinimą, už žmonių diskriminaciją ir už moterų teisių ribojimą, bendradarbiavimo! Mes norim tolerantiškos ir užjaučiančios kartos, o ne bažnyčios prietarų sužalotos kartos.

Katalikus piktina Konstitucinio Teismo sprendimas dėl atleidimo nuo karinės tarnybos

Romos katalikų tikėjimą išpažįstantys dvasininkai piktinasi Konstitucinio Teismo sprendimu, jog tradicinių religinių bendruomenių dvasininkai nepagrįstai atleidžiami nuo karo arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos.

Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius BNS sakė, jog karinė tarnyba prieštarauja dvasininko pašaukimui.

„Dvasininkas, grynai dėl savo pašaukimo, jis negali pralieti kraujo. Jis kitaip tarnauja žmonėms ir negali būti su ginklu. Tai yra neįmanoma“, – teigė kunigas.

Kunigo teigimu, dvasininkams negali atlikti ir alternatyvios karinės tarnybos, net jeigu ji būtų civilinė.

„Civilinė tarnyba nėra niekas kita, kaip tiktai karinės tarnybos pakaitalas, bet iš esmės tai yra ta pati karinė tarnyba“, – kalbėjo K.Smilgevičius.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja įstatymo nuostata, jog nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

(Pagal delfi)

Tad nuo šiol 3-io straipsnio 7-as punktas nebegalioja ir įstatymo dalis skamba taip:

3 straipsnis. Atleidimas nuo karo prievolės

Nuo karo prievolės atleidžiami:

  1. asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;

  2. neįgalieji;

  3. asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai;

  4. asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją;

  5. pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 60 metų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-380, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09161

  1. moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas;

  2. valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
    TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (2011 m. birželio 23 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 86-4150) 3 straipsnio 7 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 139 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. KT9-N7/2017, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-04, i. k. 2017-11471

Mano nuomonė

  1. Privaloma karinė tarnyba yra pasityčiojimas iš žmonių
  2. Privilegijų suteikimas dvasininkams yra pasityčiojimas iš žmonių

Iš dalies džiaugiuosi KT išaiškinimu, o iš dalies nedžiugu, kad dar daugiau žmonių teks susidurti su tokia prievole.

Pirminiai šaltiniai:

Mokslininko knyga „Didysis paveikslas“

Save apibūdinate kaip ateistą, tačiau neatrodote toks „karingas“, kaip kiti „Naujojo ateizmo“ lyderiai. Pavyzdžiui, rašote, kad „Visata yra kur kas didesnė už tave ir mane, ir noras ją perprasti suvienija žmones per esminių įsitikinimų spektrą. Tai mes esame priešais Visatos paslaptis. Jeigu mums rūpi supratimas, mes esame toje pačioje pusėje“. Ar galite paaiškinti savo požiūrį į netikėjimą?

Kaip ir rašau knygoje, nenoriu kažkurį žmogų laikyti savo priešu vien dėl to, kad mes nesutariame kai kuriais mokslo ar filosofijos klausimais. Kaip dirbantis mokslininkas, aš visada nesutinku su savo profesijos kolegomis, tačiau mes vis tiek sugebame būti draugiški. Nesutarimai dėl teizmo ar natūralizmo turėtų būti tokio paties pobūdžio.

Tačiau nesu tas, kuris norėtų užtušuoti nesutarimus tiek, kad pradėtų teigti, jog pozicija Dievo ar Visatos atžvilgiu yra nesvarbi. Šie dalykai tikrai yra svarbūs – nuo jų tiesiogiai priklauso ne tik tai, kaip mes mąstome apie pasaulį, bet ir tai, kaip mes konstruojame savo gyvenimo prasmę bei tikslą ir, galiausiai, kaip mes renkamės gyventi kartu. Esu įsitikinęs, kad mokslo ir empirinių tyrinėjimų metodais galima imtis visų įdomių klausimų apie pamatinę mūsų Visatos prigimtį, įskaitant tai, ar Dievas egzistuoja, ar ne, ir beveik nenuginčijami įrodymai liudija, kad jo nėra.

(Pagal Delfi)

Įsigykite šią knygą Amazon parduotuvėje (angliškai).

Naujesni
Senesni
Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e