Mes visi esame ateistai daugumos dievų atžvilgiu

• 2021-05-27
• Laisvamanis
• Religija

Bernardinai skelbia visiškai neįtikinantį Lauryno Jacevičiaus iš apologetika.lt “atsakymą” į teiginį „Tu irgi ateistas, tik tiki vienu dievu daugiau nei aš“. Tai - keistai suformuluota frazė, turint omenyje, kad viena populiariausių (ir ko gero originali) šio posakio versija yra Richard Dawkins teiginys:

Mes visi esame ateistai daugumos dievų, kuriais žmonių bendruomenės kada nors tikėjo, atžvilgiu. Tik kai kurie iš mūsų pažengė vienu dievu toliau.

Bernardinai tuomet bando vaizduoti, jog tai tik pasityčiojimas/pasišaipymas iš krikščionių:

Mintis tokia: gerai, vargšas krikščioni, tu netiki visokiausiais dievais: Dzeusu, Ra, Toru ir pan. Bet, dėl savo siauro mąstymo, religinio paklydimo, psichologinio ir emocinio prisirišimo, negali atsisakyti to savo dievulio. Jei būtum nuoseklus ir protingas, toks kaip aš, ir tą paliktum.

Ateistų teiginys, kurį pateikė Richard Dawkins, yra specialiai suformuluotas taip, kad būtų pabrėžiamas dalykas dėl kurio mes sutariame: mes visi netikime absoliučia dauguma dievų ir, ko gero, visi turime labai panašias priežastis tam.

Aš sakydamas šią frazę omenyje turiu šiuos du dalykus:

• jeigu nori suprasti kodėl aš netikiu tavo dievu, pagalvok, kodėl tu pats netiki hinduistų Šiva, egiptiečių Ra, lietuvių Perkūnu ar graikų Dzeusu ir ar gali tas pačias priežastis pritaikyti savo dievui
• tavo dievas yra tik vienas iš tūkstančių kitų per žmonijos istoriją pramanytų dievų. Nėra jokio pagrindo manyti, kad tavo dievas būtų išskirtinis ar kada tavo šventieji raštai būtų kuo nors išsiskiriantys iš kitų religijų pramanytų pasakojimų.

Visi kiti Bernardinų straipsnyje pateikti išvedžiojimai ir analogijos visiškai su šiuo teiginiu nesusiję.

Ką daryti?

• Apologetams: Nustoti iškraipyti citatas, ypač kai keičiama jų prasmė
• Ant apologetų kabliuko užkibusiems žmonėms: pasidomėti, kas yra formalios ir neformalios logikos klaidos, pasidomėti, kas yra demagogija.

• religija

Kam kenkia Bažnyčios veiksmai, kam kenkia kunigų žodžiai?

• 2021-03-02
• Laisvamanis
• Religija

Katalikų Bažnyčiai užkliuvo Paulius Vaineikis:

Brolis Paulius Vaineikis, šią savaitę socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje nuskambėjęs dėl homofobiškų pareiškimų, pasakytų per gruodžio pabaigoje vykusias Pakutuvėnų parapijos mišias, į kurias buvo pakviesti ir Kretingos Pranciškonų gimnazijos moksleiviai, atleidžiamas iš gimnazijos kapeliono pareigų,

- 15 min

Gerai, kad katalikiška gimnazija, kažkur brėžia ribą. Blogai tai, kad ta riba yra tik ten, kur visiškai ta pati katalikų ideologija ir veiksmai, pereina į žodinius įžeidinėjimus.

Analogiškai kalba ir Kristina Lasienė Bernardinuose:

Bažnyčia šiandieniame Stambulo konvencijų ir LGBT troškinyje bando pasakyti (tiesa, ne visada vykusiai, ir labai gaila), jog homoseksualius asmenis gerbia, tačiau nepalaiko jų lytinių santykių. Kaip, beje, nepalaiko ir heteroseksualių asmenų nesantuokinių lytinių santykių – todėl tie, kurie iš tiesų yra krikščionys (ne tie, kurie bažnyčioje vien dėl geros auros) – nesimyli iki vestuvių. Tai kyla iš krikščioniško meilės ir šeimos suvokimo. Galbūt radikalu ir ne visiems priimtina, bet privaloma irgi ne visiems. Jei esi tikintis – tuokiesi Bažnyčioje. Jei ne – labai gražu ir prie jūros.

Labai gaila, kad yra kunigų, kurie taškosi įžeidžiančiais žodžiais, nes tai nėra Bažnyčios pozicija.

Apibendrinimas

• Kunigų naudojami terminai - yra tik žodžiai kenkentys Bažnyčios įvaizdžiui.
• Tikroji problema yra Bažnyčios veiksmai siekiant riboti žmonių laisves ir teises.

Priminimas

O Kristinai Lasienei rašiusiai Bernardinduose priminsiu: “Galbūt radikalu ir ne visiems priimtina, bet privaloma irgi ne visiems” - Bažnyčia kovoja už tai, kad vedybos vienos lyties žmonėms būtų draudžiamos. Tad “privaloma ne visiems” yra absoliuti ir įžūli demagogija.

• religija
• religijos žala
• lgbt

Religinės organizacijos Lietuvoje

• 2021-02-28
• Laisvamanis
• Religija

2019 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 1312 įregistruotų bei į Juridinių asmenų registrą įtrauktų religinių bendruomenių, bendrijų ar kitų religinių organizacijų, iš jų – 1121 tradicinės religinės organizacijos ir 198 tradicinėmis nelaikomos religinės organizacijos. Šias religines bendruomenes ar bendrijas galima sąlyginai suskirstyti į 37 religines kryptis (kaip žinia, yra 9 tradicinės Lietuvoje religinės kryptys, tačiau judėjus galima papildomai susikirstyti į chasidus ir mitnagedus). Žemiau pateikiame šias religines kryptis suskirstytas pagal didžiąsias religines tradicijas, kurioms pastarosios priklauso. Bendruomenių skaičius nurodomas pagal kiekvienų metų gruodžio 31 d. duomenis.

Nuorodos

• Teisingumo ministerija (Excel) - Įregistruotų religinių organizacijų skaičiai 2008-2019 m.
• 15MAX - Nuo Bahajų iki Urantijos draugijos: kiek skirtingų religijų egzistuoja Lietuvoje ir kokios jos?

• religija
• statistika

Konservatoriai gina religinių organizacijų privilegiją žmonių teisėms trypti

• 2019-11-09
• Laisvamanis
• Politikieriai, Lygybė

Konservatoriai (Vilija Aleknaitė-Abramikienė) pergyvena, kad naujasis Lygių galimybių įstatymas nebeleistų religinėms organizacijom ir jų įsteigtoms įstaigoms diskriminuoti žmonių. Kiek suprantu tokios įstaigos apima ir katalikiškas mokyklas:

Su įstatymo įsigaliojimu į lygių galimybių kontrolieriaus reguliavimo sritį pateks privatus asmens ir šeimos gyvenimas, religinių bendruomenių ir bendrijų įsteigtų švietimo įstaigų ugdymo turinys, taip pat jų įsteigtų ir pagal jų etosą veikiančių organizacijų teikiamų gaminių, prekių ir paslaugų turinys.

Seimo narės nuomone, šių išlygų panaikinimas siaurina asmenų teisę į privatumą, riboja religijos laisvę.

– BNS

Pirminiai šaltiniai

• Lygių galimybių įstatymas (nauja redakcija)

Svarbu

Priminimas: Religijos laisvė yra svarbu, bet ne tiek, kad galima būtų žmonių teises trypti.

• lygybė
• religija
• politikieriai

Kodėl dievai neišklauso maldų

• 2019-10-20
• Laisvamanis
• Religija

Bernardinai skelbia video pseudo-pamąstymus pavadintus “Sekmadienio meditacija. Kodėl Dievas kartais neišklauso mūsų maldų?”.

Atsakymas gi yra akivaizdus: nei katalikų Dievo, nei jokių kitokių dievų nėra.

• religija

Bažnyčia rinkimuose

• 2019-02-27
• Laisvamanis
• Religija

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad žmonės kratosi dvasininkų įtakos politikoje, tačiau religingumą sociologai išskiria kaip vieną esminių veiksnių, lemiančių lietuvių pasirinkimą rinkimuose.

Tačiau tai, kad religingumas padeda piliečiams apsispręsti rinkimuose, nereiškia, kad gyventojai nori girdėti dvasininkus agituojant už vieną ar kitą kandidatą. Priešingai – Europos vertybių tyrimo duomenimis, 2008 m. 56 proc. Lietuvos gyventojų sutiko su teiginiu, kad dvasininkai turėtų nesikišti į politiką. reklama

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentės, sociologės Rūtos Žiliukaitės, atnaujinti, tačiau dar nepublikuoti to paties tyrimo duomenys rodo, kad šiuo metu absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad dvasininkams politikoje – ne vieta.

(Pagal Alfa)

• religija
• rinkimai

Menininkai vs vyskupai

• 2018-11-01
• laisvamanis
• Religija

Vis dar netyla aistros dėl režisieriaus Emilio Vėlyvio juodojo humoro renginio „Zero Live Show“.  Nukryžiuotą Kristų suvaidinęs atlikėjas Egidijus Dragūnas-Selas prieš kelias dienas sulaukė Panevėžio vyskupo emerito Jono Kaunecko kritikos. Pasak jo, taip buvo pasityčiota iš Dievo. 

Vyskupas Jonas Kauneckas:

Jei šitaip dainininkas būtų pasišaipęs iš Mahometo, dabar sėdėtų apsikabinęs unitazą ir drebėtų pasislėpęs, nes bijotų Lietuvoje esančių musulmonų.

Pagal lrytas

Nuostabu! Sunku net ką ir pasakyti, bet kaip beinterpretuotum, taip nieko gero nesigauna. Panašu, kad:

• Šitas vyskupas skatina idiotiškus stereotipus apie musulmonus ir/arba
• Šitas vyskupas, nori, kad tarp krikščionių būtų žiaurių fanatikų 

Kaip ten bebūtų - Lietuvoje į žmonių gyvenimus vis kišasi ne musulmonai ir budistai, o būtent krikščionys, tad, kai bus pašiepiamas  kvailo tikėjimas prietarais, tai Lietuvoje beveik visuomet klius krikščionybei, o ne islamui, budizmui, ar pagonybei. 

Turime reikalauti, kad Seimas priimtų geresnį įstatymą, kuris baustų ne tik už patyčias prieš žmogų. Turi būti negalima tyčiotis ir iš religijos, kaip negalima tyčiotis iš herbo.

Raginsiu žmones neiti balsuoti, jei nebus priimtas šis įstatymas“, – savo kalboje pažymėjo vyskupas.

(pagal tą patį lryto straipsnį)

Žodžio laisvė yra svarbu! O kalbant apie religiją, yra labai labai svarbu turėti galimybę laisvai ir įvairiais būdais kritikuoti ir pašiepti kvailas religijų skleidžiamas idėjas.

• religija

Kodėl ateistams rūpi tikėjimas?

• 2018-07-24
• laisvamanis
• Religija

(Įrašas pirmą kartą skelbtas 2008-aisiais, ir deja niekas daug nepasikeitė)

Neretai man tenka susidurti su klausimais „Jeigu tu netiki Dievu, tai kodėl tau jis taip rūpi? Ar tai nėra įrodymas, kad tu visgi tiki Dievu?“

Taigi, į antrąjį klausimą žinoma atsakysiu – ne, tai nėra įrodymas, kad aš tikiu Dievu. Tai tik reiškia, jog man rūpi religijos keliamos problemos ir jų sprendimas.

Mes visi gyvename visuomenėje, tad bet kokie mūsų veiksmai, kuriais nors kiek paveikiame visuomenę bent šiek tiek rūpi visiems visuomenės nariams. Tikintieji dalyvauja visuomeninėje veikloje, bendrauja su netikinčiaisiais,  balsuoja rinkimuose ir referendumuose, yra išrenkami į Seimą, dalyvauja įstatymų priėmime.

Visi šie dalykai įtakoja netikinčiuosius, tokius, kaip aš. Jeigu balsuodami ar priimdami įstatymą žmonės remiasi pramanais (dievo egzistavimas, sielos nemirtingumas, sielos atsiradimas apvaisinimo momentu, pragaras, iš aukščiau nuleistos nekintančios moralės normos), tai natūralu, kad jie priims neefektyvius ar neoptimalius sprendimus (išrinks netinkamus Seimo narius, priims prastesnius įstatymus).

Keletas konkrečių pavyzdžių:

• LGBT+ diskriminavimas (draudžiamos vienos lyties asmenų santuokos, draudžiamos lyties keitimo operacijos)
• Mokslo ir medicinos pažangos stabdymas (priešinimasis kamieninių ląstelių tyrimams)
• Socialinių problemų kėlimas (Priešinimasis kontracepcijai, lytinis švietimas pristatantis praktiškai neveikiančią lytinę abstinenciją, kaip vienintelį būdą išvengti nėštumo ir lytiškai plintančių ligų, dezinfomacijos apie modernų lytinį švietimą sklaida)
• Priešinimasis moterų teisėms (abortų draudimas, priešinimasis Stambulo konvencijos ratifikavimui, priešinimasis vaiko teisių apsaugos įstatymui)
• Žmonių kankinimas (eutanazijos draudimas)
• Trukdymas mokslui (ribotų mokslui skirtų resursų naudojimas kovai prieš kreacionizmą)
• Kenkimas sveikatai (egzorcizmo naudojimas vietoj to, kad būtų suteikiama psichiatrų pagalba, atsisakymas perpilti kraują (Jehovos liudytojai)).

O ką jau bekalbėti apie tokį sunkiai išmatuojamą dalyką, kaip bažnyčios įtaka trukdant racionalaus/kritinio mąstymo vystymui visuomenėje? O mokesčių pinigų naudojimas socialiniam kunigų draudimui, bažnyčių remontų finansavimui, tikybos pamokoms?

• religija
• religija kišasi į valstybės valdymą

Prikiškim katalikams jų nekatalikiškumą

• 2017-10-30
• laisvamanis
• Religija

Laima Andrikienė: Galbūt pasakysiu Lietuvoje nepopuliarų dalyką, tikriausiai nepopuliarų, bet aš pasakysiu taip, kaip man atrodo. Šiandien aš apie tai kalbėjau ir čia, Vatikane. Aš negaliu suprasti ir negaliu susitaikyti su tuo, kad jeigu mes esame tauta, kur 77%, ar šiek tiek mažiau – 75, sakome esą Romos katalikai, ir mes negalime priimti 1100 žmonių, kurie ieško prieglobsčio Europoje? Ir mes sakomės esą katalikai? Galbūt reikia mums daugiau žmonėms aiškinti, bet šitos fobijos žemina Lietuvą, jos nepriimtinos. Mes turime tai suvokti visi ir padaryti darbą. Galbūt ateis diena kai mums reikės pagalbos? Taip jau buvo praeityje.

Ir dar vienas dalykas. Lietuva dabar tarsi atrado, kad 30 procentų mūsų žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Gėda, kad šitiek metų būdami Europos Sąjungoje mes nesugebame trečdalio žmonių ištraukti iš skurdo liūno. Socialinė atskirtis Lietuvos visuomenėje ne mažėja, o didėja, turtingieji turtėja, o tie, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, jie tarsi be vilties palikti. Negali būti šitaip katalikiškame krašte! Mes turime dirbti sutelktom jėgom. Pasitelkdami geros valios žmones galime padaryti daugiau gerų darbų negu mes esame ligi šiol Lietuvoje nuveikę.

(Pagal bernardinai)

Nepaisant to, kad mums labai kliūna diskriminacinės bažnyčios moralės normos, daugelis laisvamanių ir tikinčiųjų vertybių sutampa. Tad gerai kartais priminti katalikams, kad jie savo tikėjimą išreikštų pagalba pabėgėliams ir vargšams, o ne maldomis ar trukdymu kitiems žmonėms gyventi laimingai.

• religija

Tai ką gi ta Katalikų Bažnyčia padarė?

• 2017-10-27
• laisvamanis
• Religija, Kuo kenkia?

Saulius Skvernelis antradienio popietę aplankė savo rinkėjus – Pilaitės gyventojus. Į šį susitikimą bendruomenę pakvietė Pilaitės parapija. Kalbėta daug ir emocingai, ypač apie mokyklos statybas šalia kylančios Šv. Juozapo bažnyčios.

…

Sulaukęs gana aštrių klausimų apie tai, ar valstybiniame sklype nebūtų vis dėlto geriau statyti pasaulietišką mokyklą, S.Skvernelis ne mažiau emocingai paklausė: „Ką jums ta Bažnyčia blogo padarė?“

(pagal 15min)

Tad aš šiandien parašiau laiškutį ministrui pirmininkui:

Gerbiamas Sauliau,

Tikiuosi, jog klausėte nuoširdžiai, tad pateiksiu atsakymą į jūsų klausimą.

Bažnyčia teršia švietimo sistemą: mokiniai mokosi, kaip veikia pasaulis, o tuomet per tikybos pamokas Bažnyčia sako, jog tai ko mokaisi mokykloje yra netiesa: tai evoliucija neveikia, tai pasaulis sukurtas, tai žmogaus smegenims numirus asmuo neišnyksta…

Bažnyčia ragina diskriminuoti Lietuvos piliečius: prisiminkite nesusituokusių šeimų ir LGBT šeimų teises.

Bažnyčia remia moterų teisių ribojimą: kovoja už abortų draudimą, ji remia organizacijas, kurios pateikia moterims dezinformaciją nepageidaujamos nėštumo atveju (pvz. tokias kaip Krizinio nėštumo centras).

Bažnyčia užsiima netiesos sklaida! Jeigu galvojote, kad fake news (netikros naujienos) yra didelė problema, tai Bažnyčia tuo užsiima jau porą tūkstančių metų!

Mes norime, kad naujoji karta užaugtų be šios labai neigiamos Katalikų Bažnyčios įtakos. Kad Bažnyčia šiai kartai netrukdytų mokytis, kad Bažnyčia neugdytų netolerancijos ir nediegtų jaunimui požiūrio, jog visuomenė turi teisę reguliuoti moterų reprodukcijos reikalus.

• religija
• kuo kenkia