Abortai

Galimybė saugiai ir teisėtai nutraukti nėštumą yra itin svarbi moterų ir mergaičių gebėjimui veiksmingai ginti bei naudotis savo žmogaus teisėmis - tokiomis, kaip teisė į gyvybę, nediskriminavimą, lygybę, sveikatą ir privatumą.

Kai abortas yra ribojamas įstatymų, pagrindinė problema yra tai, kad teisėtai pasidaryti abortą sunku net teisę į šią procedūrą turinčioms moterims.

Visuomenės spaudimas

LRT - Pasirinkusios abortą ir to nesigailinčios: poabortinę traumą sukuria demonizuojanti visuomenė:

Ieškant vaizdo pasakojimų apie abortus galima pastebėti, jog žiniasklaidoje dominuoja konservatyvus požiūris į procedūrą. Nėra daug informacijos iš medicininės pusės ar net pokalbių, kurie aptartų moters teisę rinktis. Ypač paskutiniu metu dominuoja interviu su moterimis, kurios, pasirinkusios abortą, gailisi, retrospektyviai kritikuoja save, savo mąstyseną ir abejoja savo sprendimo adekvatumu.

„Spalvų“ komandai tai pasirodė įtartina, nes žiniasklaidoje nepristatoma kita didelė žmonių grupė, kurią atspindi ir moksliniai tyrimai. Tai moterys, pasidariusios abortus ir nesigailinčios dėl to, kad turėjo galimybę pasirinkti. Jos sutiko pasidalyti savo istorijomis, bet dalis jų, vertindamos Lietuvos kontekstą, kaip labai nepalankų tokiai pozicijai, nori išlikti neatpažįstamos, todėl jų veidai ir vardai slepiami.

Krizinio nėštumo centras

Lietuvoje veikia Krizinio nėštumo centras. Deja, nepaisant pavadinimo, tai nėra nešališka organizacija. Vietoj to, kad padėtų priimti tinkamai informuotą sprendimą, didelė dalis šios organizacijos pastangų skiriama moterims atkalbėti nuo aborto naudojant neetiškus metodus, tokius kaip melagingos informacijos apie abortų pasekmes sklaidą.

Ką daryti? Iškilus klausimams apie abortą bei šeimos planavimą, pasitarkite su šeimos gydytoju, o ne su Krizinio nėštumo centru.

Apie analogiškų “krizinio nėštumo centrų” veiklą kitose šalyse rašėme anksčiau

Apie abortų priešininkų skleidžiamus mitus

Siūlau paskaityti mokslinių tyrimų santrauką Vikipedijoje (angliškai) apie abortų saugumą. O čia pateiksiu santrauką keliais punktais:

  • Legalūs abortai yra viena saugiausių medicininių procedūrų
  • Abortai nepadidina krūties vėžio rizikos
  • Abortai nesukelia psichologinės sveikatos problemų, išskyrus problemas, kurios susijusios su nepageidaujamu nėštumu.
  • Ilgalaikis JAV tyrimas nustatė, kad 99% moterų praėjus 5 metams po aborto manė, kad priėmė teisingą sprendimą
  • Socialinė stigma buvo pagrinidinis faktorius susijęs su neigiamomis emocijomis

Ką daryti, kad abortai būtų saugūs?

  • Nelegalūs abortai kelia riziką moterų sveikatai, tad įvairioms šalims reikai sudaryti sąlygas, kad nėštumo nutraukimas būtų legalus.

Kaip etiškai kovoti prieš abortus?

Norintiems kovoti prieš abortus siūlau šiuos metodus:

  • siekti plataus ir mokslu grįsto lytinio švietimo
  • lengvinti kontracepcijos priemonių prieinamumą

Prastos naujienos: Lenkijos parlamentas pritarė Abortų įstatymo sugriežtinimui

Liūdnos praėjusios savaitės naujienos:

Lenkijos parlamentas ketvirtadienį pirmuoju svarstymu pritarė Abortų įstatymo sugriežtinimui. Už įstatymo projektą, kurį parlamentui pateikė fondas „Gyvybė ir šeima“, balsavo parlamentarai iš valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS), dešiniosios „Konfederacijos“ partijos bei dalis Valstiečių partijos atstovų.

Remiantis įstatymo projektu, norima atsisakyti nuostatos, leidžiančios abortą dėl vaisiaus apsigimimo ar nepagydomos ligos.

Lenkijoje jau dabar galioja vienas griežčiausių Abortų įstatymų Europoje. Šiuo metu nutraukti nėštumą čia galima tuomet, jei kyla grėsmė motinos gyvybei ar sveikatai, jei moteris pastojo po išprievartavimo arba jei nustatyti dideli vaisiaus apsigimimai. Tai yra dažniausia nėštumo nutraukimo priežastis, rodo Sveikatos ministerijos statistika. 2018-aisiais iš 1 100 abortų 1 050 atlikti dėl šios priežasties.

LRT

Karantinas - ne priežastis riboti moterų reprodukcines teises

Internete žaibišku greičiu plinta peticija dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovo pasisakymo dėl karantino metu nustatytų apribojimų moterims nutraukti nepageidaujamą nėštumą.

Grotažyme #NeMinistroReikalas pažymėtoje peticijoje cituojamas ministras. „Gal tai būtų tinkamas momentas persvarstyti tokį apsisprendimą“, – taip apie moteris, norinčias, bet dėl karantino negalinčias nutraukti nėštumo, trečiadienį atsiliepė LR sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Griežtai smerkiame tokį ministro pasisakymą. Karantinas – ne priežastis riboti moterų reprodukcines teises tiek neleidžiant gimdyti, dalyvaujant moters pasirinktam asmeniui, tiek ribojant galimybę nutraukti nepageidaujamą nėštumą."

Alfa

Prezidentienė ir moterų teisės kažkaip nelabai sutelpa

Dabar Lietuvoje turime energingą, išsilavinusią, elegantišką, daug nuveikti pasiryžusią prezidentienę. Stebėdama Dianos Nausėdienės pasisakymus viešumoje susidariau įspūdį, kad jos ketinimai kyla iš širdies, iš tikro noro pagerinti pasaulį. Tačiau D. Nausėdienės žvakutės uždegimas akcijos „Renkuosi gyvybę“ metu dalį visuomenės suglumino, o Delfi.lt pasirodęs interviu daugelį tikrai ne juokais išgąsdino.

Netrukus po šio interviu internete kaip atsakas atsirado pašaipūs memai, kuriuose Jūsų, gerbiama Diana Nausėdiene, žodžiai buvo lyginami su Margaret Atwood kūriniu „Tarnaitės pasakojimas“. Primenu, kad tai – distopinis romanas, vaizduojantis moterų kaip reproduktorių pavergimą patriarchalinėje visuomenėje. Paralelė tarp D. Nausėdienės idėjų ir „Tarnaitės pasakojimo“ greičiausiai radosi iš interviu nuskambėjusių žodžių, jog vyras yra gyvybės kūrėjas ir moteris turi atsiklausti jo leidimo, prieš nuspręsdama, ką daryti su nėštumu.

Ir vis tik tarp eilučių ir loginių prieštaravimų išskaičiau D. Nausėdienės geranoriškumą. Noriu tikėti, kad Lietuvos pirmoji ponia iš tiesų nusiteikusi pagerinti kai kurių žmonių gyvenimą, tačiau galbūt koją kalbant pakišo jaudulys ir, akivaizdu, problemų neišmanymas. Pastaruoju atveju dar yra daug laiko pasitaisyti. Turbūt logiški tolimesni žingsniai būtų pirmajai poniai pasikonsultuoti ne su bažnyčia, bet, pavyzdžiui, su Žmogaus teisių centru ir Krizinio nėštumo centru. Nuoširdžiai linkiu pasigilinti į šiame rašinyje paminėtas temas ir sėkmės laukiančiuose darbuose.

LRT

Priminimas

  • Deja, Lietuvoje yra daug veidmainiškų organizacijų. Viena iš jų - “Krizinio nėštumo centras”. Kiek daugiau apie jį čia

2017 m. Lyčių lygybės indeksas. Pažanga sraigės greičiu

Atnaujintame Lyčių lygybės indekse pateikiama informacija apie šiandieninę padėtį Europoje. Žengiame pirmyn, tačiau bendra pažanga yra labai lėta. ES rodiklis (66,2 iš 100 balų) yra vos keturiais balais geresnis nei prieš dešimt metų. Pirmaujanti šalis yra Švedija, kurios balas – 82,6, o Graikija nusmuko į pačią apačią (50 balų). Prizas didžiausią pažangą padariusiai šaliai atitenka Italijai, kuri žengė didelį žingsnį į priekį – šalis savo rezultatą pagerino 12,9 balo ir šoktelėjo į 14 vietą.

„Į priekį judame vėžlio greičiu. Mums dar daug teks nuveikti, kol visuomenėje bus užtikrinta lyčių lygybė, ir visoms Europos Sąjungos šalims yra kur tobulėti. Kai kuriose srityse nelygybė yra net didesnė nei prieš dešimt metų. Mūsų Lyčių lygybės indeksas aiškiai parodo, ar valstybės politika atitinka moterų ir vyrų poreikius ir ar ji yra veiksminga“, – teigė Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) direktorė Virginija Langbakk.

„Sprendžiant iš naujų Lyčių lygybės indekso rezultatų, nelygybė vis dar egzistuoja visose gyvenimo srityse. Tai reiškia, kad Europa privalo imtis veiksmų. Šiemet pasiūlysiu papildomų priemonių, kurios galėtų padėti įgalinti moteris ir užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą darbą. Lygybės siekiama ne tam, kad moterys būtų panašesnės į vyrus, o tam, kad būtų sukurta aplinka, kurioje tiek moterys, tiek vyrai turėtų vienodas galimybes rinktis ir galėtų visapusiškai dalyvauti socialiniame, darbo ir šeimos gyvenime“, – teigė už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga Komisijos narė Věra Jourová.

(Pagal lygus.lt)

 

Pasaulio lietuvių senbernių sąjunga kovoja prieš moterų teises

PLSS buvo sukurta 1986 metų gruodžio 31 dieną New Yorko Centriniame parke, prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos paminklo.

Tai vienintelė lietuviška organizacija, kurios tikslas yra susinaikinti, tai yra apvesdinti visus brolius.

Keletą punktų galiu išvardinti: kaip jau minėjau, įstatuose yra numatyta, kad labai svarbu kuo greičiau sutuokti kuo daugiau senbernių, ištiesti pagalbos ranką broliams, kenčiantiems vienatvę ir kviesti juos į įvairius renginius. Taip pat mes kovojame prieš marksizmą ir feminizmą, nes abu „izmai” skatina dalintis svetimais turtais ir teisėmis.

Mūsų veiklos esmė – suvesti, supažindinti ir pralinksminti kuo daugiau porų; prižiūrėti jų sėkmingą meilikavimą, teikti susižiedavimo, lietuviškų vedybų apeigų konsultacijas, suvesti būsimus sutuoktinius su tinkamu klebonu, sutarti dėl piršlio pareigų ir honorarų.

(Pagal Vakarų ekspresą)

Ką daryti?

Moterims susidūrusioms su senbernių sąjunga – rimtai apsvarstyti ar tikrai norite susidėti su žmogumi kovojančiu prieš jūsų teises.

Senberniams – rimtai pagalvoti ar tikrai norite teršti savo reputaciją su šia purvina organizacija.

Atotrūkis tarp vyrų ir moterų algų pernai paaugo

2016 m. skirtumas tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio sudarė 13,4%, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tai 0,4 proc. punkto daugiau nei užpernai.

Didžiausias darbo užmokesčio skirtumas tarp vyrų ir moterų (neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių) pernai buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 38,3%, informacijos ir ryšių – 29,9%, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 29,6%

VŽ rašė, kad naujas Darbo kodeksas įpareigoja moterims ir vyrams už tą patį arba lygiavertį darbą mokėti vienodą atlygį. Tačiau specialistai pastebi, kad daugiausiai atotrūkį tarp vyrų ir moterų algų lemia ne diskriminuojantis atlygis, o tai, kad didesnė dalis moterų nei vyrų dirba prastesnį uždarbį siūlančiuose sektoriuose.

(Pagal Verslo žinios)

Nuostabu yra tai, kad mano paryškintas tekstas iliustruojamas grafiku, kuris rodo, kad nesvarbu, kuriame sektoriuje dirba moterys, jų atlyginimas visuose juose yra mažesnis:

Ką daryti?

Verslo žinioms, ko gero reikėtų nustoti cituoti tokius „ekspertus“…

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų atlyginimų didėja 5 metus iš eilės

Net ir XXI a. jūsų atlyginimo dydį lemia ne tik sugebėjimai, kvalifikacija ar motyvacija, bet ir lytis. Lietuvoje 2015 m. moterys vidutiniškai gavo 15,6 proc. mažesnį atlyginimą negu vyrai. Nuo 2011 m. šis atotrūkis vis didėja, tačiau efektyvių priemonių valdžios institucijoms vis dar stinga.

Atlyginimų atotrūkis yra skaičiuojamas matuojant skirtumą tarp visų moterų ir vyrų, dirbančių 10 ir daugiau darbuotojų turinčiose įmonėse, vidutinių valandinių bruto („iki mokesčių“) darbo užmokesčių. Į jį neįtraukiamos papildomos išmokos, priedai, kompensacijos ir kitos darbuotojų gaunamos papildomos lėšos, todėl minėtas atotrūkis realybėje gali būti dar didesnis, nes jį lemia ne tik tie diskriminaciniai atvejai, kai moterims už tą patį darbą yra mokama mažiau negu vyrams, bet ir daugybė kitų priežasčių.

Pavyzdžiui, moterų ir vyrų pasiskirstymas skirtingose ekonominės veiklos srityse, kai vyrai dominuoja geriau apmokamose srityse: technologijų, pramonės ir pan., o moterys – prasčiau apmokamose srityse: švietimo, socialinio darbo ir pan. Taip pat paplitusi tendencija, kai įmonių ar įstaigų vadovų lygmenyje dominuoja vyrai, o moterys dažniau užima nevadovaujančias pareigas ir todėl gauna mažesnius atlyginimus. Šį atlyginimų netolygumą gali lemti ir karjeros pertrūkiai, kai moterys (įprastai dėl vaikų priežiūros, pagyvenusių ar turinčių negalią šeimos narių priežiūros) dažniau negu vyrai daro karjeros pertraukas, po kurių sunku grįžti į darbo rinką ir toliau kilti pareigose.

Pastebima, kad moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka didžiausias privačiame sektoriuje (17,3 proc.). Pagrindinė priežastis yra ta, kad šiame sektoriuje dėl atlyginimo dažniausiai deramasi individualiai, jis nustatomas subjektyviu vadovo sprendimu, todėl nėra bendros atlyginimų sistemos, kuri valstybiniame sektoriuje padeda šį atotrūkį labiau kontroliuoti (moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis valstybiniame sektoriuje – 16,3 proc.).

(Pagal lygybe.lt)

Prieinama kontracepcija pagerintų Lietuvos moterų sveikatą

  • 2017-05-12
  • laisvamanis
  • Kita

Seimo [Viktorija Čmilytė-Nielsen] narė apgailestavo, kad su nėštumo nutraukimu šalyje kovojama ne kuriant apsisaugojimo priemonių kompensavimo mechanizmą, bet atnaujinant iniciatyvas įteisinti abortų draudimą.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė, remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO) duomenimis, pabrėžė, kad kontracepcijos prieinamumo užtikrinimas turi tiesioginę įtaką moterų sveikatai. Tokiu atveju stipriai sumažėja neplanuotų nėštumų, nėščiųjų, gimdyvių bei naujagimių mirčių, nesaugių nėštumo nutraukimų bei komplikacijų.

(Pagal 15min)

Projektas moterims susiduriančiomis su priekabiavimu baruose ir klubuose

16142881_1278355722211305_4693590902084555207_n

„Labas, aš Andžela“. Tokie plakatai – jau kaba pirmuosiuose Vilniaus ir Kauno baruose. Juk kartais nutinka taip, jog besilinksminant savaitgalio vakarėlyje – patenki į keblią padėtį, susiduri su priekabiavimu ar pavojinga kompanija. Jei greta nėra draugų – vieninteliai žmonės į kuriuos gali kreiptis pagalbos yra barmenai. Išgirdę šį slaptažodį jie padės tyliai išeiti iš baro ir iškvies taksi.

Prie akcijos jau prisijungė Piano Man bar, Gringo pub, Dėvėti, Vėjai, Briusly,Plevėsa, PERONAS ir Salionas Vilniuje bei NiSha craft beer bar, 2½ obuolioir Vingiu Dubingiu Aludė Kaune.

Pagal peopleWIN Facebook’ą

Ką daryti?

  • Barams ir klubams, prisijungti prie šio projekto!
  • Kiekvienam turinčiam pažįstamų dirbančių baruose, klubuose, kavinėse pasiūlyti prisijungti prie šio projekto.