Seime liko vienas balsavimas dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo

Stenograma:

Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086(2) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086. Pranešėjas – L. Šedvydis. Kolega greičiausiai dalyvauja forume Žmogaus teisių dienos proga. Kas iš komiteto galėtų? Gal, kolegos, tada A. Valinskas? Atsiprašau, A. Nedzinskas. Prašom. A. Nedzinskas.

A. NEDZINSKAS (LSDPF). 2024 m. lapkričio 4 d. komiteto posėdyje dalyvavo mūsų kolegos nariai ir išvada yra bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų. Motyvai už – V. Čmilytė-Nielsen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis klausimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ tęsiasi jau ne pirmą kadenciją ir dažnai apauga nereikalingomis batalijomis, tokiomis, sakyčiau, „vertybinėmis“ diskusijomis, nors iš esmės klausimas yra formalus, klausimas yra žmogaus teisių srities. Ir šiandieną, tarptautinę Žmogaus teisių dieną, manau, labai tiktų, kad Seimas priimtų būtent vieną tokį sprendimą – svarstymo stadijoje pritartų pateiktam nutarimo projektui. Sklandžiai judėtume link priėmimo ir galų gale išspręstume klausimą, kuris yra ir požiūrio į teisę, ir požiūrio į žmogaus teises, ir požiūrio į religijos laisvę klausimas. Labai kviečiu kolegas šiandieną šiam klausimui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – R. Tamašunienė.

R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Nesu prieš kokią nors konkrečią bendruomenę, bet šiuo atveju pripažinti šiuolaikinę pagonių grupę rekonstrukcine bendruomene, kuri puoselėja senovės baltų etnokultūrą… Iš tikrųjų verta Kultūros ministerijos paramos ir finansinės paramos, ir baltiškosios etnokultūros puoselėjimo, tačiau aš noriu pabrėžti, kad tai vis dėlto nėra religija. Ir tik atitikti kažkokius formalius skaičius, numatytus metus – nuo to religija netampama. Ir dėl to man atrodo, kad mes čia, Seime, įstatydami save į tokius rėmus, kuriame religinės tapatybės konflikto galimybę. Man atrodo, Lietuva seniai jau pasisakiusi, pakrikštyta, ir karaliaus Mindaugo pasirinktas kelias yra mūsų istorinis kelias. Dėl to dabar mesti kelią dėl takelio aš tikrai nekviesčiau, todėl labai prašau nebalsuoti, nepalaikyti šio sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Prašome apsispręsti balsuojant.

Balsavo 105 Seimo nariai: už – 71, prieš – 8, susilaikė 26. Po svarstymo yra pritarta.

Mano vertinimas

  • Romuvai / pagonims nederėtų suteikti valstybės prižaintos religijos statuso, nes mums nereikia dar daugiau veltėdžių skleidžiančių tikėjimą pramanais.
  • Reikėtų leisti įstatymus, kad jokios religijos nebūtų diskriminuojamos Lietuvoje - kad visos jos vienodai negalėtų melžti valstybės biudžeto savo prietarų sklaidai

Papildymas

2024 gruodžio 12 Romuvai suteiktas valstybės pripažinimas.

Stenograma:

Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086(2) (priėmimas)

Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas. Motyvai už ir prieš. Yra vienas nutarimo straipsnis. Prašom, motyvai už – V. Čmilytė-Nielsen. Nėra. Tada J. Zailskienė. Prašom.

J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Tiesiog manau, kad atėjo metas priimti sprendimą, nes dar prieš septynerius metus buvo pripažinta, kad ši bendruomenė atitinka visus religinės bendruomenės požymius pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus. Žinant, kad Lietuvoje dar nuo seno sugyveno įvairių tautybių ir įvairių religijų žmonės ir visi galėjo išpažinti tai, ką jie norėjo, kaip jie gimė ir su kuo užaugo, tiesiog kviečiu palaikyti šį projektą ir pagaliau išspręsti „Romuvos“ klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų frakcijos nariai šiuo klausimu balsuoja įvairiai. Taip, matyt, ir balsuos. Aš visą laiką balsavau prieš. Norėčiau akcentuoti vieną dalyką. Iš tų, kurie pasisako už, pasisakymų susidaro įspūdis, kad lyg šiuo balsavimu mes suteiktume galimybes tai bendrijai veikti, jeigu nebalsuojame, tai lyg ir nesuteikiame. Aš norėčiau akcentuoti, kad bendrija registruota ir ji turi visas galimybes veikti.

Valstybės pripažinimo suteikimas tai yra tam tikrų privilegijų suteikimas. Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad valstybės pripažinimas suteikiamas tuomet, kai religinė bendrija turi pakankamą atramą visuomenėje. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, ką reiškia turėti atramą visuomenėje. Tai reiškia, kad bendrija turi būti pakankamai gausi, jos veiklos laikotarpis turi apimti bent kelias žmonių kartas. Kaip bežiūrėsi, „Romuva“ tų reikalavimų netenkina, mano supratimu, nes yra keli tūkstančiai žmonių, tai niekaip negaliu laikyti gausia grupe. Veiklos laikotarpis vis dėlto čia yra ne toks jau ilgas, keliasdešimt metų geriausiu atveju. Dėl to aš negaliu balsuoti už ir suteikti tas privilegijas, kaip pensijų mokėjimas valstybės sąskaita, taip sakant, tos bendrijos vadovams ar galimybė dėstyti mokyklose jų nuostatas. Tai yra kai kurios iš tų privilegijų, kurias suteikia valstybės pripažinimas.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų nuomonę. Toliau už – A. Zuokas. Prašau.

A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Kaip krikščionis, kaip katalikas ir modernus liberalas pritariu, palaikau, ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų nuomonę. Toliau – už… Toliau prieš –R. Tamašunienė. Prašau.

R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Pirmiausia šis sambūris „Romuva“ jau sovietiniais laikais pats save buvo pavadinęs nereliginiu sambūriu. Tai dėl tų metų, kuriuos skaičiuoja, tikrai negali pretenduoti, mano vertinimu, kaip ir minėjo kolega, tapti religija. Tai yra rekonstrukcinės baltiškosios kultūros puoselėjimo bendrija, tikrai verta, kaip ir minėjau, valstybės paramos. Bet tos atramos visuomenėje, kaip jau buvo minėta, tikrai nėra pakankamai. Sykį sukūrę tokį sambūrį ir nevadinę save religija, dabar, norėdami gauti papildomą statusą, pasivadinę religija, sugalvoję apeigas, mano vertinimu, to niekaip nepakanka, kad taptų valstybės pripažinta religija.

Dėl to tikrai, kolegos, yra pripažintos Lietuvoje religijos, yra tvirtos bendruomenės. Puoselėkime tą, ką turime, virš 70 %. O šiaip mūsų salėje daugelis jūsų pasakė: „Tepadeda man Dievas“. Tai tikrai galvoju, kad visi, kas pakrikštyti, turėtų tą savo Dievą gerbti nuo pradžios iki pabaigos, o ne taip tik tarti žodžius, kurie gali patikti daugeliui, visuomenei. Tai mes apgauname. Jeigu esame katalikai, tai turėtume ir balsuoti taip, kaip mūsų tikėjimas mus moko. Aš pamokslavau šiek tiek, bet kviečiu tikrai nepalaikyti, nes tai visai ne religija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolege, už jūsų nuomonę. Sovietiniais laikais įvairių konspiracijų buvo. Dabar pasisako už A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji, nemonopolizuokime Dievo, nes Dievas, jeigu jis yra, tai jis yra visų ir kiekvienas tą Dievas kitaip įsivaizduoja ir turbūt mano. Aš manau, kad kaip tik krikščionių tikėjimas moko gerbti ir mylėti artimą. Tai kokia čia problema? Kad mes suteiksime valstybės pripažinimą tai religinei bendruomenei ir lygiai taip pat kaip kitas bendruomenes, pripažintas Lietuvoje, gerbsime ir mylėsime? Tai susitaikykite, gerbiamieji? Monopolizmas ne pats geriausias dalykas. Kviečiu pritarti ir noriu priminti, kad jau Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendė šią problemą. Labai gaila, kad praeitoje kadencijoje mes taip ir nespėjome, nesugebėjome išspręsti, nes katalikų buvo kur kas daugiau, didesnis monopolis šiame Seime. Šįkart galbūt jau situacija yra pasikeitusi. Balsuokite už baltų religinę bendruomenę.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Sugrįžo V. Čmilytė-Nielsen. Tai Eugenijus gal nesupyks, signataras užleis kaip džentelmenas savo pirmininkei. Prašome. V. Čmilytė-Nielsen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, yra iš tiesų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, yra ir kitų argumentų. Pagrindinis jų, man rodos, tas, kad čia, parlamente, mes kuriame taisykles visai visuomenei, ir mūsų pačių įsitikinimai, tikėjimas neturėtų tapti kliūtimi būti teisingiems visiems. Ir, man rodos, šiandieną tai yra žmogaus teisių klausimas, tai yra laisvė, tai yra religijos laisvės ir tiesiog elementarios pagarbos skirtingoms bendruomenėms klausimas. Kviečiu išspręsti šį klausimą, jis iš tiesų tęsiasi jau nuo praėjusios kadencijos, ir tiesiog konstatuoti, kad niekieno situacijos mes tokiu sprendimu nepabloginsime, bet suteiksime teisių tai bendruomenei, kuri šių teisių iki šiol stokojo. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Tai nutarimas iš vieno straipsnio. Galime pastraipsniui priimti ir balsuojame už visą nutarimo projektą.

Balsavo 82 Seimo nariai: už – 64, prieš – 8, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. (Gongas)

Replika po balsavimo, E. Gentvilas.

E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, taip, replika po balsavimo. Numatėme tokius kriterijus religinėms bendrijoms kaip, pavyzdžiui, atrama visuomenėje. Šita bendrija turi 5100 narių, palyginus su partijomis, partijos privalo turėti 2 tūkst. narių. Veikimo laikas – „Romuva“ veikia 56 metus, partijoms užtenka šešių mėnesių įsiregistravimo iki Seimo rinkimų ir partijos gali būti išrinktos ir lemti viską. Nežinau, ar labai sąžiningi kriterijai buvo numatyti. Atsiprašau, poveikis visuomenei gali būti matuojamas per religines bendrijas ar per partijas, jos daro didesnį poveikį negu religinės bendrijos.

2 milijonai jūsų pinigų atiteks religijai - 2024-ųjų biudžetas

Seimas ir vyriausybė patvirtino 2024-ųjų metų biudžetą.

Biudžete grynai religijos sklaidai bus skirta:

  • Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms - 1,7 milijonai eurų
  • Kauno kunigų seminarija - 112 tūkstančiai eurų
  • Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija - 37 tūkstančiai eurų
  • Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija - 121 tūkstantis eurų

Taip pat, nereikėtų pamiršti, kad VDU taip pat yra katalikų teologijos fakultetas…

Įvairūs - popiežius prieš žmonių teises, 15 min tikrina faktus, nevalgykite musmirių

15 min rašo apie melagienas

Musmirės ne išgydys, o susargdins

Rudenį, kai daugybė lietuvių patraukia į miškus grybauti, padaugėja su tuo susijusių nelaimių – apsinuodiję žmonės patenka į ligonines, kur gydytojams kartais net tenka grumtis dėl jų gyvybių.

Tačiau ne visi nuodingų grybų užvalgo netyčia. Dalis prisiskaito patarimų apie tariamai stebuklingą musmirių gydomąjį poveikį, todėl bando užsiimti savigyda gamindami trauktines ar tiesiog jas valgydami.

Popiežius ir toliau kovoja prieš žmonių teises

Marselyje, atsakė Pranciškus, su Prancūzijos vadovu jis apie tai nekalbėjo, tačiau labai aiškiai tai pabrėžė ankstesniame susitikime Vatikane – negalima žaisti su gyvybe nei jos pradžioje, nei pabaigoje. Nes tai atves prie visuotinės „nuskausminančios“ politikos, prie humanistinės eutanazijos, kuri toliaregiškai aprašyta 1907 metų romane „Pasaulio valdovas“. Šiandien ideologinės kolonizacijos griauna žmogišką gyvenimą, trina senelių gyvenimus, nors anūkų dialogas su seneliais yra žmogiško praturtėjimo kelias. Negalima žaisti, liesti gyvybės eutanazijos įstatymais gyvenimo pabaigoje, senatvėje, arba vaikui motinos įsčiose neleidžiančiais užaugti įstatymais. Tai bjaurios užuojautos formos. Tai galiausiai ne tikėjimo, bet žmogiškumo klausimas. Taip pat ir mokslas gali palengvinti skausmingą ligą.

2023 Vasaris

  • 2023-02-19
  • Laisvamanis
  • Kita

Politikieriai kovojantys prieš žmonių teises

Vat tokie politikieriai (kandidatas į Vilniaus merus Waldemar Tomaszewski bei visa jo Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga) jau daug metų laikos valdžioje: BNS pranešimas spaudai:

Vaivorykštė, visų iš Šventojo Rašto kilusių religijų, įskaitant krikščionybę, šventasis simbolis, buvo LGBT šalininkų pasisavinta ir yra naudojama puolant Tikėjimą ir tradicinę šeimą.

Gėda! O po to jie demagogiškai/veidmainiškai rašo perfrazavus: “mes skatiname riboti žmonių teises, bet sakome, kad to nedarome net mintyse”

dar kartą būtina pabrėžti, kad mes netgi mintyse nesikišame į kitų žmonių, įskaitant LGBT, intymų gyvenimą, tačiau ir nenorime, kad per viešą demonstravimą, skatinimą ar netgi per savo pasaulėžiūros primetimą būtų demoralizuojami mūsų vaikai.

Sąmokslo teorijų tyrimai

LRT:

Sociologas Karolis Jonutis nagrinėjo populizmo reiškinį, tačiau pastarojo meto realijos paskatino jį imtis sąmokslo teorijų tyrimų. Kas paragino Lietuvos gyventojus manyti, kad išrinkta valdžia dirba ne jų naudai, kaip kalbėtis su konspiracijomis tikinčiais artimaisiais ir ar šios idėjos turės įtakos ateinantiems rinkimams – mokslininko interviu su LRT.lt.

– Kodėl jūs tiriate sąmokslo teorijas, kodėl jos vertos net mokslininkų dėmesio?

– Man tai natūralus perėjimas, mano disertacija buvo apie populizmą. Jos ne visada, bet daugeliu atvejų yra populizmo dalis. Pandemijos metu pamatėme, kad sąmokslo teorijos nėra nereikšmingų, mažų grupių užsiėmimas, o labai didelės visuomenės dalies kasdieninio bendravimo dalis. Kai ekspertai ir mokslininkai turėjo paneigti sąmokslo teorijas viešai, pamatėme, kad jos labai įsišaknijusios visuomenėje.

Jūsų pinigai prietarų sklaidai

<sarkazmas>Jūsų pinigai religijai - nes mūsų švietimo sistema yra per gera, tad mums reikia remti prietarų sklaidą</sarkazmas>

TV3:

Skirtos lėšos tradicinėms religinėms bendrijoms, daugiausia gaus krikščionys katalikai. Devynioms tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms šiems metams skirta 1,687 mln. eurų.

Tradicinės religinės bendruomenės Lietuvoje finansinės paramos sulaukia kasmet.

1,7 mln eurų ateinančių metų biudžete skirta religijai

Prieš porą dienų patvirtintas ateinančių metų biudžetas.

Jame “Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms” skirta 1,687,000 eurų.

Kai pinigų trūksta visose srityse, pvz. kad ir mokyklose veikiančioms maitinimo įstaigoms yra neatsakinga švaistyti pinigus prietarų sklaidai.

Romuva

LRT rašo, kad Seimas Romuvos pagonių nepripažino valstybine religija

  1. Gerai - Romuvos / pagonių nepripažino valstybine religija, nereikia mums veltėdžių skleidžiančių tikėjimą pramanais
  2. Blogai - dalis Seimo narių balsuodami rėmėsi savo krikščionišku tikėjimu:

    Kad būtent religija neleido parlamentarams įgyvendinti EŽTT sprendimo ir suteikti „Romuvai“ pripažinimo, buvo girdėti ir Seimo salėje. „Daugelis čia deklaravo, kad yra katalikai ir tikrai balsavo prieš dėl to, kad neturi kitų dievų, tik vieną. Toks yra Dievo įsakymas“, – po balsavimo teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

Ką daryti?

  • Nerinkti į Seimą tipų, kurie sprendimus priima remdamiesi prietarais
  • Keisti įstatymus, kad jokios religijos nebūtų diskriminuojamos Lietuvoje - kad visos jos vienodai negalėtų melžti valstybės biudžeto savo prietarų sklaidai

Privilegijos dvasininkams

Peržvelgiau savo senesnes nuorodas ir radau šį 2016-ųjų straipsnį apie privilegijas dvasininkams:

Šiuo metu Lietuvoje yra keliasdešimt asmenų, kurie laikomi labai svarbiais ir kuriems keliaujant lėktuvu taikomos privilegijos - lėktuvo laukimas VIP salėje, kurioje būtinai turi būti parduotuvė, atskira aikštelė transporto priemonėms statyti ir t.t. Šių žmonių ratą ketinama praplėsti.

Šiuo metu labai svarbiais asmenimis, kuriems taikomos privilegijos skrendant lėktuvu, yra šalies prezidentas, Seimo pirmininkas ir vicepirmininkai, visi Vyriausybės nariai, Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismų pirmininkai, Konstitucinio Teismo teisėjai, kadenciją baigę Lietuvos prezidentai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas bei visų jų sutuoktiniai, vykstantys kartu, taip pat Lietuvos kariuomenės vadas, valstybės kontrolierius, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kardinolai, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas ir kitų tradicinių Lietuvoje registruotų konfesijų aukščiausiojo rango dvasininkai.

– Respublika

Ką daryti?

  • Valstybė, organizacijoms skleidžiančioms netiesą, turėtų taikyti baudas ar papildomus mokesčius, o ne privilegijas.

Keliui į Merkinės piramidę 0,5 milijono eurų

  • 2020-12-13
  • Laisvamanis
  • LGBT

510 tūkst. eurų skirta buvusiam šunkeliui nuo magistralės Vilnius-Druskininkai iki Merkinės piramidės (Varėnos r.) asfaltuoti. Ką ten asfaltuoti – paklotas puikiausias pagrindas, nuokalnėje įrengtas vandens drenažas, taip pat darbų pabaigos dar laukia dvi automobilių stovėjimo aikštelės.

Sutikite, skamba kiek makabriškai: lėšos keliui Merkinės piramidės link asfaltuoti skirtos įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą.

– Lietuvos rytas

Kas gi yra ta Merkinės piramidė?

Tai naujojo amžiaus dvasinių judėjimų ir krikščionybės kratinį propaguojančio tipo Povilo Žėkos nuo 2002-ųjų pastatyti keli objektai.

Teritorijoje yra tokie dalykai, kaip:

Pranašo Elijo, uolaus kovotojo su stabų garbinimu skulptūra. Aplink informaciniuose stenduose daug kalbama apie Dievo pagalbą, išsivadavimą iš nuodėmių, dvasinį išgijimą, niekur nerasi užuominų apie šių dienų negandą – koronavirusą, nors dauguma lankytojų dabar čia atvažiuoja būtent dėl to.

Paviljonas, kuriame galima įsipilti, kaip teigiama, energetinio vandens.

Kupolas ir piramidė - objektai neva suformuojantys harmoninę energinę erdvę, kurioje nuosekliai pabuvęs žmogus atgauna ilgalaikę dvasinę pusiausvyrą, pagerėja sveikata.

Nuorodos

Jūsų pinigai religijai - 1 milijonas eurų bažnyčiai Prienuose

Kultūros infrastruktūros centro užsakymu bus atnaujinta Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia. Už beveik 1 mln. eurų bus remontuojamos ir restauruojamos bažnyčios vidaus patalpos.

– Lietuvos rytas

Ką daryti?

  • Valdininkams: Gal jums pinigų per daug? Nešvaistykite pinigų netiesos sklaida užsiimančioms organizacijoms.
  • Religinėms organizacijoms: jeigu nesugebate patys prižiūrėti savo pastatų, parduokite juos tiems, kurie galės prižiūrėti.

Svarbu

  • Ar tikrai Katalikų Bažnyčia su savo daugiamilijoniniais turtais ir nemokėdama mokesčių pinigų neturi?
  • Istorijos paveldą reikia saugoti ir prižiūrėti, bet jeigu savininkas negali to daryti, tai derėtų perduoti jį valstybei arba privatiems savininkams, kurie turi galimybes patys prižiūrėti, nesigviešdami svetimų pinigų.

Jūsų pinigai religijai - 50 tūkstančių eurų Šilutėje bažnyčioms

Valdininkai nusprendė Šilutės rajono bažnyčių remontui skirti 50 tūkst. eurų. Tačiau juos padalijo ne po lygiai kiekvienai tikinčiųjų bendruomenei, o pagal tai, kiek čia stovi kiekvienos konfesijos maldos namų ir koks skaičius žmonių jose lankosi.

„20 procentų yra skiriama liuteroniškom bažnyčiom ir parapijom, ir 80 procentų skiriama katalikiškom bažnyčiom, parapijom. Šiandieną mes stovime Saugose ir yra dvi bažnyčios šalia viena kitos. Yra liuteroniška didžioji ir katalikiška mažoji. Tad dabar galime sulyginti“, – sako evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis.

– Vakarų ekspresas

Ką daryti?

  • Savivaldybėms: Gal jums pinigų per daug? Nešvaistykite pinigų netiesos sklaida užsiimančioms organizacijoms.
  • Religinėms organizacijoms: jeigu nesugebate patys prižiūrėti savo pastatų, parduokite juos tiems, kurie galės prižiūrėti
Senesni
Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e