Apie lietuvių liaudies mediciną

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeutas, humanitarinių mokslų srities etnologijos mokslų krypties daktaras Jonas Tilvikas, apgynęs disertaciją apie liaudies mediciną Mažosios Lietuvos sveikatos sistemoje XIX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje.

Jis straipsnyje pasakoja apie liaudies mediciną ir jos istoriją.

Kas sukelia ligas, manyta panašiai kaip ir dabar, tačiau įvardijama pagal to meto supratimą apie žmogų ir pasaulį bei santykį tarp jų. Infekcinės ligos vadintos „limpamomis“. Norint jų išvengti, kaip ir dabar, stengtasi laikytis atstumo. Pavyzdžiui, pinigus imdavo ne iš rankų į rankas, bet paduodami ant kastuvo. Tiesa, supratimo, kad pinigai gali būti infekcijos pernešėjai, nebuvo.

Klaipėdos diena

Kai „Lietuvos rytas“ rekomenduoja spiritu trinti bambą, skaitytojams belieka tik bandyti sugėdinti redakciją

<fb:post href=“https://www.facebook.com/lrytas.sveikata/posts/1431377670494125?comment_id=1431490620482830&comment_tracking=%7B%22tn%22%3A%22R%22%7D” data-width=“552”></fb:post>

Liaudies medicinos šalininkai įsitikinę, kad per bambą galima įveikti peršalimą, gripą, pilvo skausmus ir menstruacijų spazmus.

Viskas labai paprasta – tereikia suvilgyti vatos gabalėlį 50 proc. stiprumo alkoholiu ir įsikišti į bambą. Tai geriausia padaryti vakare. Tam, kad vata nenukristų, užklijuokite pleistru.

Ar šis metodas iš tiesų atpalaiduoja ir gelbsti nuo skausmų – mokslinių įrodymų stinga.

Tad telieka parašyti atsakymą:

Liaudies medicina dažniausiai nesiskiria nuo „viena bobutė sakė“ arba „vienas mulkis prasimanė“. Jeigu vaisto efektyvumas nėra kone šimtaprocentinis, tai norint išsiaiškinti ar jis efektyvus reikia atlikti randomizuotus ir placebu kontroliuojamus tyrimus, o tada atidžiai išanalizuoti duomenis.

Liaudies patirtis paprastai pasireiškia ne tyrimais, ir ne ilgamečiais žiniuonių karta iš kartos perduodamais ir kruopščiai išanalizuotiais stebėjimais, o paprasčiausiais pasakojimais.

Netgi nenustebčiau, kad tokie patarimai gali būti atsiradę, vien pasišaipymo tikslais.

Įsivaizduokit karčiamoj kokį šmaikštuolį pasakojant peršalimu besiskundžiančiam kaimynui: „man irgi buvo baisus peršalimas, tai pasitryniau bambą spiritu, kaip mat praėjo.“

O po valandėlės prunkšti į kumštį iš patiklaus kaimyno. Dar, neduokdie, netyčia sloga per sutapimą tam kaimynui tikrai greitai praėjo!

Ką daryti?

Lietuvos ryto redakcijai  – nustoti skelbti tokius pseudo-patarimus, juolab, kad ir patys suprantate, jog tai neturi jokio pagrindo veikimui.

8 vieno plauko patarimai nuo gripo ir peršalimo

7. Liaudies medicina rekomenduoja svogūno griežiniu įtrinti smilkinius ir pakaušį, dešimt minučių pagulėti užmerktomis akimis, atsipalaiduoti, jei skauda galvą. Itin efektyvus šis metodas esant galvos skausmams peršalus.

(Pagal Delfi)

Liaudies medicina dažniausiai nesiskiria nuo „viena bobutė sakė“ arba „vienas mulkis prasimanė“. Jeigu vaisto efektyvumas nėra kone šimtaprocentinis, tai norint išsiaiškinti ar jis efektyvus reikia atlikti randomizuotus ir placebu kontroliuojamus tyrimus, o tada atidžiai išanalizuoti duomenis.

Liaudies patirtis paprastai pasireiškia ne tyrimais ir ne ilgamečiais žiniuonių karta iš kartos perduodamais ir kruopščiai išanalizuotiais stebėjimais, o paprasčiausiais pasakojimais.

Netgi nenustebčiau, kad tokie patarimai gali būti atsiradę, vien pasišaipymo tikslais.

Įsivaizduokit karčiamoj kokį šmaikštuolį pasakojant galvos skausmu besiskundžiančiam kaimynui: „man skaudėjo galvą, tai įsitryniau svogūnu smilkinius ir pakaušį, kaip mat praėjo.“

O po valandėlės prunkšti į kumštį iš svogūnais dvokiančio kaimyno. Dar, neduokdie, netyčia galvos skausmas per sutapimą tam kaimynui tikrai praėjo!


Tad priminimui:

peršalimą ir gripą sukelia virusai. O virusams nė motais tie jūsų česnakais, svogūnai ir antibiotikai.

Geriausiais būdas išvengti gripo – skiepai ir rankų plovimas. Geriausias būdas išvengti įvairių peršalimų – rankų plovimas.

Kaip atpažinti pseudomedicininius straipsnius – liaudies medicina

Siauralapio gauromečio lapuose randama daug biologiškai aktyvių medžiagų, taninų gleivių, alkaloidų, vitaminų, mikroelementų. C vitamino jos lapuose tiek pat, kiek juoduosiuose serbentuose. Įvairiuose tyrimuose nustatytas įvairiapusis augalo gydomasis poveikis. Gaurometis veikia priešuždegimiškai, raminamai, netgi prieš traukulius, slopina piktybinių ląstelių augimą, teigiamai veikia širdies darbą, gerina prostatos veiklą. Liaudies medicinoje naudojama kaip arbata, gerinanti medžiagų apykaitą, „valanti“ odą, nuo galvos skausmų, raminanti, nemigai kankinant, esant įvairiems uždegimams virškinimo trakte, odoje, sergant ausų-nosies-gerklės uždegimais. Nuoviras ar antpilas efektyviai slopina įvairius gleivinių uždegimus, malšina skausmą.

(Pagal Respublika.lt)

Jeigu straipsnyje radote žodžius „Liaudies medicinoje naudojama“, geriau neskaitytkite. Netgi jeigu dalis straipsnyje pateiktų patarimų bus teisingi – jūs nesugebėsite atskirti kurie iš jų turi pagrindo, o kurie – ne. „Liaudies medicina“ tokiuose straipsniuose nereiškia beveik nieko. Geriausiu atveju tai reiškia, kad žmonės vartojo šią žolelę gydymui nuo tos ligos (bet neaišku ar veiksmingai ir su kokiais šalutiniais poveikiais), o prasčiausiu atveju – tai tiesiog prieš kelias minutes pramanytas teiginys.

Problema su liaudies medicina yra tai, kad ligų yra daug, jas sukelia skirtingi dalykai, o žmonės nenaudojantys didelių, nuoseklių, detalių ir randomizuotų tyrimų neturi daug šansų nustatyti ar gydymas tikrai veikia. (Taip, žinau, kad yra puikių liaudies medicinos pavyzdžių, kurie buvo patvirtinti tyrimais, tačiau tai – labiau išimtis nei taisyklė).

Štai apie šitą gaurometį (fireweed) WebMD rašoma, kad nėra įrodymų, kad jis veikia ir nėra žinoma ar jį vartoti – saugu.

Tad saugokitės žodžių „liaudies medicina“! Ir visuomet prieš imdamiesi savigydos pasitarkite su savo gydytoju.