Jūsų pinigai religijai – 386 tūkstančiai eurų Skaudvilės bažnyčiai

Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės, Lietuvos medinės sakralinės architektūros tyrinėtoja Algė Jankevičienė yra pripažinusi, kad Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia – viena iš nedaugelio klasicizmo bruožų turinčių kryžiaus formos sakralinių statinių Lietuvoje. Šios bažnyčios prikėlimas naujam gyvenimui kainavo apie 386 tūkst. eurų. Darbus finansavo Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programa bei 10 proc. prisidėjo Tauragės rajono savivaldybė.

(Pagal lzinios.lt)

Kaip ir visada

  • jeigu savininkai nesugeba išlaikyti savo pastatų, derėtų juos išnuomoti arba parduoti tiems, kurie tai sugebėtų padaryti
  • finansuojant tokius projektus derėtų sudaryti tinkamas sąlygas tuos pastatus naudoti ir įvairioms sekuliarioms grupėms

Kada gi apmokestinsime kunigus ir vienuolius

Prieš porą metų Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų grupė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu kūrė pasiūlymus naujam Lietuvos socialiniam modeliui.

Tarp pasiūlymų yra ir šis:

Daugiau nei 2 mln. litų „Sodros“ biudžetą papildytų ir dvasininkai bei vienuoliai, kurie dabar yra valstybės draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai, jeigu jie mokėtų 15 proc. minimalios algos dydžio socialinio draudimo įmokas papildomai pensijos daliai.

Nuo šio pasiūlymo praėjo jau beveik pora metų. Ko gero dar ilgai teks laukti, kol mes, kaip valstybė, nustosime remti prietarus.

Jūsų pinigai religijai: 14,5 milijonų eurų prietarų sklaidai

Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no de­šim­ties baž­ny­čių ir vie­nuo­ly­nų, ku­riems su­tvar­ky­ti per ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus bus tei­kia­mas pri­ori­te­tas, są­ra­šą. Tam pla­nuo­ja­ma skir­ti 14,5 mln. eu­rų.

(Pagal Sutvarkys dešimt bažnyčių ir vienuolynų)

Taip tai teisėta, bet neteisinga. Tai, kad Katalikų Bažnyčia sugebėjo skleisdami netiesą išvilioti pinigų iš mūsų protėvių ir iš to prisistatyti prašmatnių pastatų, nereiškia, kad dabartinė situacija yra teisinga.

Ką daryti turto savininkams?

Jeigu nesugebate patys išlaikyti savo turto, parduokite jį tiems, kurie sugebės jį prižiūrėti. Taip elgiasi dori žmonės.

Štai kaip kitose valstybėse atrodo bažnyčios, išlaikančios pastatus pagal savo išgales:

Seimo narys Adomėnas švaistys jūsų pinigus prietarų sklaidai

Seimo narys Mantas Adomėnas, vyksta į Taipėjų (Taivanas (Kinijos provincija) 2016 m. vasario 16–23 dienomis dalyvauti Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių religinės laisvės forumo (APRFF) konferencijoje.

Seimo narys Mantas Adomėnas šiame forume skaitys pranešimą.

APRFF – įvairių religijų lyderių, valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovų forumas, skatinantis bendradarbiavimą tarp regioninių lyderių iš Azijos ir Ramiojo vandenyno, JAV, Europos ir viso pasaulio, siekiant religinės laisvės ir su tuo susijusių žmogaus teisių.

(Pagal Seimo narys M. Adomėnas Taivane skaitys pranešimą – BNS Spaudos centras)

Taip, tas pats Adomėnas, kuris kovoja, kad šeimos neatitinkančios jo riboto suvokimo būtų diskriminuojamos ir tas pats, kuris visokiom progom bando stumti krikščionybės prietarus į įstatymus. Būtent jis kalbės apie religijos laisvę ir žmonių teises!

Ką daryti?

Seimo nariams, reikėtų nustoti tyčiotis iš žmonių.

Jūsų pinigai prietarų sklaidai: pradžiai 30 tūkstančių eurų Palangoje, o po ko gero dar gerokai daugiau

Kultūros ministerija įtraukė Palangos savivaldybės ribose esančią Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Nustatyta, jog bažnyčios istorinis, architektūrinis, sakralinis bei kraštovaizdžio paveldas yra saugotinas bei naudotinas viešai pažinti.

„Valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statuso suteikimas atveria valstybės biudžeto finansavimo galimybes. Mums, Palangos, Šventosios bei Būtingės bendruomenei, itin svarbu puoselėti pajūrio kultūros paveldą“, – sako Palangos meras Š. Vaitkus. Anot jo, tam, kad visi parengiamieji darbai vyktų sparčiau, jau šių metų kurorto biudžete bus numatyta 30 tūkstančių eurų bažnyčios tvarkybos projektui parengti. Ką pirmiausia būtina tvarkyti, nustatys ekspertai, atlikę išsamius tyrimus. Tikimasi jau rugsėjo pabaigoje Kultūros paveldo departamentui pateikti paraišką dėl tolimesnių darbų finansavimo.

(Pagal 15min)

Taip tai teisėta, bet neteisinga. Tai, kad Katalikų Bažnyčia sugebėjo skleisdami netiesą išvilioti pinigų iš mūsų protėvių ir iš to prisistatyti prašmatnių pastatų, nereiškia, kad dabartinė situacija yra teisinga.

Ką daryti turto savininkams?

Jeigu nesugebate patys išlaikyti savo turto, parduokite jį tiems, kurie sugebės jį prižiūrėti. Taip elgiasi dori žmonės.

Štai kaip kitose valstybėse atrodo bažnyčios, išlaikančios pastatus pagal savo išgales.

Ką daryti savivaldybėms?

Nustoti finansuoti prietarų sklaidą.

Šiauliai finansuoja prietarų sklaidą (18 tūkstančių eurų šiemet)

Šiaulių sa­vi­val­dy­bė pa­rems baž­ny­čias. Pa­dės joms įgy­ven­din­ti kai ku­riuos su kul­tū­ros ver­ty­bių ap­sau­ga ir so­cia­li­nė­mis pro­ble­mo­mis su­si­ju­sius pro­jek­tus. Šių me­tų biu­dže­te tam tiks­lui nu­ma­ty­ta 18 tūks­tan­čių eu­rų.

(Pagal skrastas.lt)

Savo pastatais turi rūpintis savininkai. Jeigu nesugeba jų išlaikyti, tai tegul parduoda tiems, kas juos sugebės išlaikyti.

Kitose šalyse, bažnyčios sugeba įsikurti ne ką prašmatnesniuose už garažą pastatuose. Užteks finansuoti prietarus.

Dvasininkų pirkiniai pribloškė: panoro kompiuterinių žaidimų

Panevėžio religinės bendruomenės apsipirko – televizorius už kelis tūkstančius eurų, spinta už 3 tūkst. eurų. Nenusileido ir vienuolės, kurios vaizdo ir garso technikai išleido daugiau nei 5 tūkst. eurų. Visa šia prabanga dvasininkija mėgaujasi už mokesčių mokėtojų pinigus. Miesto valdžia tikina, kad nesekioja bendruomenių, kur jos leidžia pinigus, tačiau dabar paprašys pagrįsti pirkinius.

Panevėžio šventųjų apaštalų Petro ir Povilo parapijos pirkiniai už savivaldybės skirtas lėšas nustebino – televizorius kainavo 2,5 tūkst. eurų, žaidimų kompiuteris atsiėjo beveik pusę tūkstančio, o garso stiprintuvas dar beveik 700 eurų.

Panevėžio tarybos narys Mantas Leliukas buvo priblokštas, kai pamatė, kur Panevėžio dvasininkai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.

„Vienas iš įdomiausių pirkinių tai yra žaidimų kompiuteris. Visko galima tikėtis bet, kad kunigai žais žaidimą atsisėdę su mašinomis kažkokį, ralis ar kas“, – stebėjosi tarybos narys.

(Pagal Lietuvos rytas)

Kalėdojimas ir bažnyčios finansai

Žinoma, formaliai aukoti galit „kiek galit“, bet neoficialus, tačiau mandagiai pasiūlomas pradinis statymas – 40 (keturiasdešimt) eurų. „Trisdešimt bažnyčiai, o dešimt – man“.

Kaimynas, neapsikentęs tokios nelygybės, siūlo aukoti po dvidešimt abiems pusėms (nors, pripažinkim, skirtumas tarp tų pusių neatrodo toks jau ryškus).

Derybos mikliai baigiamos sėkmingai, kunigėlis išeidamas pajuokauja, kad po Kalėdų prašuoliuos pro miestelį pasiskolintu BMW visureigiu (suprask,  užsikalėdotu, cha cha!), susivynioja pinigus, sutaną, šoka į savo bolidą ir joja pas kitą kaimyną, kur pakartos tą pačią procedūrą ir, tikėtina, susilauks analogiškos sėkmės.

…

Gailestingoji-ašaringoji Bažnyčia galėtų pastebimai pakeisti padėtį, pavyzdžiui, atsisakiusi labai nedidelės savo nekilnojamojo turto dalies.

Įsivaizduojat, kiek vaikų gyvybių* būtų galima išgelbėti, pardavus šalia Vyriausybės rūmų esančią supelijusią, užleistą Šv. Jurgio kankinio ir Švč. Mergelės Marijos Snieginės (Pergalingosios) arba vidury Senamiesčio baigiančios supūti Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią? O abi?

Betgi ne, kam tas vargas, rūpestis ir milijoniniai nuostoliai.

O juk Bažnyčia ne tik kad penima reguliariomis valstybinėmis dotacijomis, bet ir nemoka nekilnojamo turto ar pajamų mokesčio (dabar pabandykit įsivaizduoti savo asmeninį bandymą nesumokėti kokio nors mokesčio. Taip pat vizualizuokit, už kurios vietos už tokius juokučius jus pakabintų VMI).

(Pagal lrytas)

Šiaulių ligoninė nori statyti koplyčią už 268 tūkst. eurų

Šiaulių ligoninė nori už 268 tūkst. eurų pastatyti naują koplyčią su požeminiais koridoriais.

Ligoninės vadovai tikina, kad ligoniai jau seniai skundžiasi dėl ankštos koplyčios. Prieš kelerius metus surinkta 200 parašų, kad atsirastų nauja, erdvesnė koplyčia

(Pagal DELFI)

Sakyčiau lyg ir nepatogu svetimus pinigus skaičiuoti.

Bet gi tie pinigai yra mūsų, mokesčių mokėtojų sumokėti ir skirti tam, kad žmonės būtų gydomi, o ne tam, kad prietarai būtų skleidžiami.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos – smūgis vėžiu sergantiems vaikams ir paaugliams (papildyta)

Antradienį Seime vėl bus svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Įstatymo, kurio projektas Lietuvoje rengiamas jau kone 15 metų, pagrindinis tikslas turėtų būti padėti žmonėms susilaukti palikuonių, tačiau dalis jo nuostatų ne tik neatsižvelgia į šiuolaikinės medicinos pažangą, bet ir diskriminuoja onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.

„Šiuo metu svarstomo pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatos skaudžiai nulems onkologine liga sergančių vaikų ir paauglių ateitį. Dabar svarstomame įstatymo projekte 14–17 metų paaugliams neleidžiama išsaugoti jų lytinių ląstelių prieš nevaisingumą sukeliančias medicinines procedūras, pavyzdžiui, chemoterapiją, o tai atima iš jų bet kokią viltį ateityje turėti savo biologinių vaikų.

Taip pat, yra numatytas lytinių ląstelių saugojimo ribojimas – trumpas 5 metų laikotarpis, kuris užkirs kelią pacientams pasinaudoti onkologinės ligos metu užšaldytomis savomis lytinėmis ląstelėmis“, – sakė Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ direktorė Daiva Žaromskienė.

(Pagal 15min.lt)

O krikščioniškos Bažnyčios, kaip ir visada, kovoja už viduramžiškų nuostatų išsaugojimą:

Krikščioniškų Bažnyčių vyskupai išreiškė solidarumą su nevaisingais sutuoktiniais ir priminė, kad pagalba nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų.

Krikščioniškoji etika atliepia šiandienos medicinos mokslo įrodytą tiesą, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento. Jau nuo zigotos susidarymo savo egzistavimą pradėjusiam unikaliam asmeniui privalo būti užtikrinta prigimtinė teisė į gyvybę.

Raginame nepritarti siūlomam perteklinių embrionų sukūrimui, jų šaldymui ir – prisidengiant „išėmimo iš apyvartos“ terminu – jų sunaikinimui, pasibaigus saugojimo užšaldžius laikui, – rašo krikščioniškų Bažnyčių vadovai.

Nuostabus solidarumas su nevaisingais žmonėm! Mes lyg net ir terminą tokiam solidarumui lietuvių kalboje turime… Kaip ten? Veidmainystė? Išdavystė? Smūgis iš pasalų?

Papildyta gruodžio 16, 12:38

Seimas vieno balso persvara antradienį ėmėsi siūlymo dirbtinį apvaisinimą teisiškai įtvirtinti keičiant Civilinį kodeksą. Grupės Seimo narių inicijuotoms pataisoms po pateikimo pritarta už balsavus 49 Seimo nariams, 21 buvus prieš ir 27 susilaikius. Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai.

Pagal tv3.lt

 

Naujesni
Senesni
Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e