Religijos naujienos

• 2023-09-13
• Laisvamanis
• Religija

• lrytas.lt Irakas prašo Švedijos išduoti Korano degintoją

S. Momika nuo birželio mėnesio per kelis protestus Švedijoje degino Koraną, o tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą ir pasmerkimą musulmoniškose šalyse. Liepą protestuotojai du kartus šturmavo Švedijos ambasadą Bagdade, antrąjį kartą – sukeldami gaisrus komplekso viduje.

„Irakas nori, kad jis būtų išduotas, nes birželio mėnesį prie mečetės (Stokholme) sudegino Koraną“, – sakė advokatas Davidas Hallas po to, kai Švedijos policija apklausė S. Momiką ryšium su ekstradicijos prašymu.

Švedijos vyriausybė pasmerkė Korano išniekinimą, tačiau toliau laikosi šalies įstatymų dėl žodžio ir susirinkimų laisvės.

• Nuo XX amžiaus vidurio Šveicarijos Katalikų Bažnyčioje nustatyta 1 000 išnaudojimo atvejų | KaunoDiena.lt

Mokslininkės, atlikusios plataus masto, metus trukusį tyrimą apie kunigų ir kitų Romos Katalikų Bažnyčios narių seksualinį išnaudojimą Šveicarijoje, nustatė daugiau kaip 1 tūkst. tokių atvejų nuo XX amžiaus vidurio.

• religijos žala
• religija
• Šveicarija
• Irakas
• Švedija

Paradas: komedija apie bažnytinį teismą

• 2023-04-21
• Laisvamanis
• Religija

Iš 15 min:

Debiutinio T.Lauciaus filmo – ironiškos komedijos „Paradas“ – premjera įvyko 2022 metais viename svarbiausių Šiaurės Europos kino festivalių – Talino kino festivalyje „Black Nights“.

Filmo istorijos, kurią parašė pats T.Laucius, centre – buvę sutuoktiniai – Miglė (aktorė Rasa Samuolytė) ir Eimantas (aktorius Giedrius Savickas). Praėjus 26 metams po skyrybų, Eimantas nusprendžia siekti, kad ir jų bažnytinė santuoka taptų negaliojanti, – tada jis bažnyčioje galėtų vesti kitą moterį. Paaiškėja, kad kelias į laisvę nėra toks paprastas – teks įveikti bažnytinį teismą, net tris tribunolus, susipažinti su daugybe kunigų ir įtikinti juos, kad vos keletą metų trukusi santuoka buvo negaliojanti.

Ironiška komedija „Paradas“ Lietuvos kino teatruose bus rodoma nuo kovo 3 dienos. Filmą kūrė kino filmų gamybos kompanija „Afterschool“, iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.

Priminimas

Tuoktis bažnyčioje nėra būtina.

• religija

Lietuvos vyskupų konfederacija

• 2023-04-21
• Laisvamanis
• Religija

Lietuvos Vyskupų Konferencijos parodija - Facebook puslapis Lietuvos Vyskupų Konfederacija https://www.facebook.com/LietuvosVyskupuKonfederacija

• religija
• parodija

Panašu, kad situacija bent šiek tiek pagerėjo per 100-ą metų

• 2022-10-30
• Laisvamanis
• Religija

Šiaulių kraštas skelbia keletą ištraukų 1929-ųjų vasario mėnesio laikraščio “Momentas”:

Mo­ki­nys iš­juo­kė Die­vą. Ko­mi­si­ja ti­ria šį įvy­kį

Sau­sio mėn. pa­bai­goje Gruz­džių gy­vu­li­nin­kys­tės ir pie­nin­kys­tės mo­kyk­los mo­ki­nys An­ta­nas Vez­bic­kas kla­sė­je prieš mo­ki­nių akis nu­ka­bi­no nuo sie­nos Die­vo kan­čią ir pa­šelp­da­mas ta­rė: „Varg­šas se­ne­lis ne­nup­raus­tas“. Mo­ki­niai to­kiam A. Vez­bic­ko pa­siel­gi­mui pa­reiš­kė pro­tes­to. Mo­kyk­los ad­mi­nist­ra­ci­jai apie šį įvy­kį su­ži­no­jus, di­rek­to­rius pa­sky­rė tri­jų as­me­nų – Ma­tu­lio­nio, kun. Su­gin­to ir Gir­še­vi­čiaus – ko­mi­si­jai šį įvy­kį nuo­dug­niai iš­tir­ti. Ko­mi­si­ja ma­no ves­ti tar­dy­mą. Moks­lei­viai ir Gruz­džių vi­suo­me­nė tuo įvy­kiu yra la­bai pa­si­pik­ti­nu­si ir ne­kant­riai lau­kio tar­dy­mo vai­sių. Šis įvy­kis Gruz­džiuo­se iš­šau­kė to­kį skan­da­lą, kad vi­si apie jį ir te­kal­ba. Kuo šis skan­da­las baig­sis tuo tar­pu nie­ko tik­ro ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti.

„Mo­men­tas“,
1929 m. va­sa­rio 9 d.

• religija

Romuva

• 2022-10-12
• Laisvamanis
• Religija

LRT rašo, kad Seimas Romuvos pagonių nepripažino valstybine religija

1. Gerai - Romuvos / pagonių nepripažino valstybine religija, nereikia mums veltėdžių skleidžiančių tikėjimą pramanais
2. Blogai - dalis Seimo narių balsuodami rėmėsi savo krikščionišku tikėjimu:

   Kad būtent religija neleido parlamentarams įgyvendinti EŽTT sprendimo ir suteikti „Romuvai“ pripažinimo, buvo girdėti ir Seimo salėje. „Daugelis čia deklaravo, kad yra katalikai ir tikrai balsavo prieš dėl to, kad neturi kitų dievų, tik vieną. Toks yra Dievo įsakymas“, – po balsavimo teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

Ką daryti?

• Nerinkti į Seimą tipų, kurie sprendimus priima remdamiesi prietarais
• Keisti įstatymus, kad jokios religijos nebūtų diskriminuojamos Lietuvoje - kad visos jos vienodai negalėtų melžti valstybės biudžeto savo prietarų sklaidai

• privilegijos religijai
• religija
• jūsų pinigai religijai

Mes visi esame ateistai daugumos dievų atžvilgiu

• 2021-05-27
• Laisvamanis
• Religija

Bernardinai skelbia visiškai neįtikinantį Lauryno Jacevičiaus iš apologetika.lt “atsakymą” į teiginį „Tu irgi ateistas, tik tiki vienu dievu daugiau nei aš“. Tai - keistai suformuluota frazė, turint omenyje, kad viena populiariausių (ir ko gero originali) šio posakio versija yra Richard Dawkins teiginys:

Mes visi esame ateistai daugumos dievų, kuriais žmonių bendruomenės kada nors tikėjo, atžvilgiu. Tik kai kurie iš mūsų pažengė vienu dievu toliau.

Bernardinai tuomet bando vaizduoti, jog tai tik pasityčiojimas/pasišaipymas iš krikščionių:

Mintis tokia: gerai, vargšas krikščioni, tu netiki visokiausiais dievais: Dzeusu, Ra, Toru ir pan. Bet, dėl savo siauro mąstymo, religinio paklydimo, psichologinio ir emocinio prisirišimo, negali atsisakyti to savo dievulio. Jei būtum nuoseklus ir protingas, toks kaip aš, ir tą paliktum.

Ateistų teiginys, kurį pateikė Richard Dawkins, yra specialiai suformuluotas taip, kad būtų pabrėžiamas dalykas dėl kurio mes sutariame: mes visi netikime absoliučia dauguma dievų ir, ko gero, visi turime labai panašias priežastis tam.

Aš sakydamas šią frazę omenyje turiu šiuos du dalykus:

• jeigu nori suprasti kodėl aš netikiu tavo dievu, pagalvok, kodėl tu pats netiki hinduistų Šiva, egiptiečių Ra, lietuvių Perkūnu ar graikų Dzeusu ir ar gali tas pačias priežastis pritaikyti savo dievui
• tavo dievas yra tik vienas iš tūkstančių kitų per žmonijos istoriją pramanytų dievų. Nėra jokio pagrindo manyti, kad tavo dievas būtų išskirtinis ar kada tavo šventieji raštai būtų kuo nors išsiskiriantys iš kitų religijų pramanytų pasakojimų.

Visi kiti Bernardinų straipsnyje pateikti išvedžiojimai ir analogijos visiškai su šiuo teiginiu nesusiję.

Ką daryti?

• Apologetams: Nustoti iškraipyti citatas, ypač kai keičiama jų prasmė
• Ant apologetų kabliuko užkibusiems žmonėms: pasidomėti, kas yra formalios ir neformalios logikos klaidos, pasidomėti, kas yra demagogija.

• religija

Kam kenkia Bažnyčios veiksmai, kam kenkia kunigų žodžiai?

• 2021-03-02
• Laisvamanis
• Religija

Katalikų Bažnyčiai užkliuvo Paulius Vaineikis:

Brolis Paulius Vaineikis, šią savaitę socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje nuskambėjęs dėl homofobiškų pareiškimų, pasakytų per gruodžio pabaigoje vykusias Pakutuvėnų parapijos mišias, į kurias buvo pakviesti ir Kretingos Pranciškonų gimnazijos moksleiviai, atleidžiamas iš gimnazijos kapeliono pareigų,

- 15 min

Gerai, kad katalikiška gimnazija, kažkur brėžia ribą. Blogai tai, kad ta riba yra tik ten, kur visiškai ta pati katalikų ideologija ir veiksmai, pereina į žodinius įžeidinėjimus.

Analogiškai kalba ir Kristina Lasienė Bernardinuose:

Bažnyčia šiandieniame Stambulo konvencijų ir LGBT troškinyje bando pasakyti (tiesa, ne visada vykusiai, ir labai gaila), jog homoseksualius asmenis gerbia, tačiau nepalaiko jų lytinių santykių. Kaip, beje, nepalaiko ir heteroseksualių asmenų nesantuokinių lytinių santykių – todėl tie, kurie iš tiesų yra krikščionys (ne tie, kurie bažnyčioje vien dėl geros auros) – nesimyli iki vestuvių. Tai kyla iš krikščioniško meilės ir šeimos suvokimo. Galbūt radikalu ir ne visiems priimtina, bet privaloma irgi ne visiems. Jei esi tikintis – tuokiesi Bažnyčioje. Jei ne – labai gražu ir prie jūros.

Labai gaila, kad yra kunigų, kurie taškosi įžeidžiančiais žodžiais, nes tai nėra Bažnyčios pozicija.

Apibendrinimas

• Kunigų naudojami terminai - yra tik žodžiai kenkentys Bažnyčios įvaizdžiui.
• Tikroji problema yra Bažnyčios veiksmai siekiant riboti žmonių laisves ir teises.

Priminimas

O Kristinai Lasienei rašiusiai Bernardinduose priminsiu: “Galbūt radikalu ir ne visiems priimtina, bet privaloma irgi ne visiems” - Bažnyčia kovoja už tai, kad vedybos vienos lyties žmonėms būtų draudžiamos. Tad “privaloma ne visiems” yra absoliuti ir įžūli demagogija.

• religija
• religijos žala
• lgbt

Religinės organizacijos Lietuvoje

• 2021-02-28
• Laisvamanis
• Religija

2019 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 1312 įregistruotų bei į Juridinių asmenų registrą įtrauktų religinių bendruomenių, bendrijų ar kitų religinių organizacijų, iš jų – 1121 tradicinės religinės organizacijos ir 198 tradicinėmis nelaikomos religinės organizacijos. Šias religines bendruomenes ar bendrijas galima sąlyginai suskirstyti į 37 religines kryptis (kaip žinia, yra 9 tradicinės Lietuvoje religinės kryptys, tačiau judėjus galima papildomai susikirstyti į chasidus ir mitnagedus). Žemiau pateikiame šias religines kryptis suskirstytas pagal didžiąsias religines tradicijas, kurioms pastarosios priklauso. Bendruomenių skaičius nurodomas pagal kiekvienų metų gruodžio 31 d. duomenis.

Nuorodos

• Teisingumo ministerija (Excel) - Įregistruotų religinių organizacijų skaičiai 2008-2019 m.
• 15MAX - Nuo Bahajų iki Urantijos draugijos: kiek skirtingų religijų egzistuoja Lietuvoje ir kokios jos?

• religija
• statistika

Kodėl dievai neišklauso maldų

• 2019-10-20
• Laisvamanis
• Religija

Bernardinai skelbia video pseudo-pamąstymus pavadintus “Sekmadienio meditacija. Kodėl Dievas kartais neišklauso mūsų maldų?”.

Atsakymas gi yra akivaizdus: nei katalikų Dievo, nei jokių kitokių dievų nėra.

• religija

Bažnyčia rinkimuose

• 2019-02-27
• Laisvamanis
• Religija

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad žmonės kratosi dvasininkų įtakos politikoje, tačiau religingumą sociologai išskiria kaip vieną esminių veiksnių, lemiančių lietuvių pasirinkimą rinkimuose.

Tačiau tai, kad religingumas padeda piliečiams apsispręsti rinkimuose, nereiškia, kad gyventojai nori girdėti dvasininkus agituojant už vieną ar kitą kandidatą. Priešingai – Europos vertybių tyrimo duomenimis, 2008 m. 56 proc. Lietuvos gyventojų sutiko su teiginiu, kad dvasininkai turėtų nesikišti į politiką. reklama

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentės, sociologės Rūtos Žiliukaitės, atnaujinti, tačiau dar nepublikuoti to paties tyrimo duomenys rodo, kad šiuo metu absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad dvasininkams politikoje – ne vieta.

(Pagal Alfa)

• religija
• rinkimai