Seime liko vienas balsavimas dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo

Stenograma:

Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086(2) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086. Pranešėjas – L. Šedvydis. Kolega greičiausiai dalyvauja forume Žmogaus teisių dienos proga. Kas iš komiteto galėtų? Gal, kolegos, tada A. Valinskas? Atsiprašau, A. Nedzinskas. Prašom. A. Nedzinskas.

A. NEDZINSKAS (LSDPF). 2024 m. lapkričio 4 d. komiteto posėdyje dalyvavo mūsų kolegos nariai ir išvada yra bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų. Motyvai už – V. Čmilytė-Nielsen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis klausimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ tęsiasi jau ne pirmą kadenciją ir dažnai apauga nereikalingomis batalijomis, tokiomis, sakyčiau, „vertybinėmis“ diskusijomis, nors iš esmės klausimas yra formalus, klausimas yra žmogaus teisių srities. Ir šiandieną, tarptautinę Žmogaus teisių dieną, manau, labai tiktų, kad Seimas priimtų būtent vieną tokį sprendimą – svarstymo stadijoje pritartų pateiktam nutarimo projektui. Sklandžiai judėtume link priėmimo ir galų gale išspręstume klausimą, kuris yra ir požiūrio į teisę, ir požiūrio į žmogaus teises, ir požiūrio į religijos laisvę klausimas. Labai kviečiu kolegas šiandieną šiam klausimui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – R. Tamašunienė.

R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Nesu prieš kokią nors konkrečią bendruomenę, bet šiuo atveju pripažinti šiuolaikinę pagonių grupę rekonstrukcine bendruomene, kuri puoselėja senovės baltų etnokultūrą… Iš tikrųjų verta Kultūros ministerijos paramos ir finansinės paramos, ir baltiškosios etnokultūros puoselėjimo, tačiau aš noriu pabrėžti, kad tai vis dėlto nėra religija. Ir tik atitikti kažkokius formalius skaičius, numatytus metus – nuo to religija netampama. Ir dėl to man atrodo, kad mes čia, Seime, įstatydami save į tokius rėmus, kuriame religinės tapatybės konflikto galimybę. Man atrodo, Lietuva seniai jau pasisakiusi, pakrikštyta, ir karaliaus Mindaugo pasirinktas kelias yra mūsų istorinis kelias. Dėl to dabar mesti kelią dėl takelio aš tikrai nekviesčiau, todėl labai prašau nebalsuoti, nepalaikyti šio sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Prašome apsispręsti balsuojant.

Balsavo 105 Seimo nariai: už – 71, prieš – 8, susilaikė 26. Po svarstymo yra pritarta.

Mano vertinimas

  • Romuvai / pagonims nederėtų suteikti valstybės prižaintos religijos statuso, nes mums nereikia dar daugiau veltėdžių skleidžiančių tikėjimą pramanais.
  • Reikėtų leisti įstatymus, kad jokios religijos nebūtų diskriminuojamos Lietuvoje - kad visos jos vienodai negalėtų melžti valstybės biudžeto savo prietarų sklaidai

Papildymas

2024 gruodžio 12 Romuvai suteiktas valstybės pripažinimas.

Stenograma:

Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086(2) (priėmimas)

Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas. Motyvai už ir prieš. Yra vienas nutarimo straipsnis. Prašom, motyvai už – V. Čmilytė-Nielsen. Nėra. Tada J. Zailskienė. Prašom.

J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Tiesiog manau, kad atėjo metas priimti sprendimą, nes dar prieš septynerius metus buvo pripažinta, kad ši bendruomenė atitinka visus religinės bendruomenės požymius pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus. Žinant, kad Lietuvoje dar nuo seno sugyveno įvairių tautybių ir įvairių religijų žmonės ir visi galėjo išpažinti tai, ką jie norėjo, kaip jie gimė ir su kuo užaugo, tiesiog kviečiu palaikyti šį projektą ir pagaliau išspręsti „Romuvos“ klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų frakcijos nariai šiuo klausimu balsuoja įvairiai. Taip, matyt, ir balsuos. Aš visą laiką balsavau prieš. Norėčiau akcentuoti vieną dalyką. Iš tų, kurie pasisako už, pasisakymų susidaro įspūdis, kad lyg šiuo balsavimu mes suteiktume galimybes tai bendrijai veikti, jeigu nebalsuojame, tai lyg ir nesuteikiame. Aš norėčiau akcentuoti, kad bendrija registruota ir ji turi visas galimybes veikti.

Valstybės pripažinimo suteikimas tai yra tam tikrų privilegijų suteikimas. Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad valstybės pripažinimas suteikiamas tuomet, kai religinė bendrija turi pakankamą atramą visuomenėje. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, ką reiškia turėti atramą visuomenėje. Tai reiškia, kad bendrija turi būti pakankamai gausi, jos veiklos laikotarpis turi apimti bent kelias žmonių kartas. Kaip bežiūrėsi, „Romuva“ tų reikalavimų netenkina, mano supratimu, nes yra keli tūkstančiai žmonių, tai niekaip negaliu laikyti gausia grupe. Veiklos laikotarpis vis dėlto čia yra ne toks jau ilgas, keliasdešimt metų geriausiu atveju. Dėl to aš negaliu balsuoti už ir suteikti tas privilegijas, kaip pensijų mokėjimas valstybės sąskaita, taip sakant, tos bendrijos vadovams ar galimybė dėstyti mokyklose jų nuostatas. Tai yra kai kurios iš tų privilegijų, kurias suteikia valstybės pripažinimas.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų nuomonę. Toliau už – A. Zuokas. Prašau.

A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Kaip krikščionis, kaip katalikas ir modernus liberalas pritariu, palaikau, ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų nuomonę. Toliau – už… Toliau prieš –R. Tamašunienė. Prašau.

R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Pirmiausia šis sambūris „Romuva“ jau sovietiniais laikais pats save buvo pavadinęs nereliginiu sambūriu. Tai dėl tų metų, kuriuos skaičiuoja, tikrai negali pretenduoti, mano vertinimu, kaip ir minėjo kolega, tapti religija. Tai yra rekonstrukcinės baltiškosios kultūros puoselėjimo bendrija, tikrai verta, kaip ir minėjau, valstybės paramos. Bet tos atramos visuomenėje, kaip jau buvo minėta, tikrai nėra pakankamai. Sykį sukūrę tokį sambūrį ir nevadinę save religija, dabar, norėdami gauti papildomą statusą, pasivadinę religija, sugalvoję apeigas, mano vertinimu, to niekaip nepakanka, kad taptų valstybės pripažinta religija.

Dėl to tikrai, kolegos, yra pripažintos Lietuvoje religijos, yra tvirtos bendruomenės. Puoselėkime tą, ką turime, virš 70 %. O šiaip mūsų salėje daugelis jūsų pasakė: „Tepadeda man Dievas“. Tai tikrai galvoju, kad visi, kas pakrikštyti, turėtų tą savo Dievą gerbti nuo pradžios iki pabaigos, o ne taip tik tarti žodžius, kurie gali patikti daugeliui, visuomenei. Tai mes apgauname. Jeigu esame katalikai, tai turėtume ir balsuoti taip, kaip mūsų tikėjimas mus moko. Aš pamokslavau šiek tiek, bet kviečiu tikrai nepalaikyti, nes tai visai ne religija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolege, už jūsų nuomonę. Sovietiniais laikais įvairių konspiracijų buvo. Dabar pasisako už A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji, nemonopolizuokime Dievo, nes Dievas, jeigu jis yra, tai jis yra visų ir kiekvienas tą Dievas kitaip įsivaizduoja ir turbūt mano. Aš manau, kad kaip tik krikščionių tikėjimas moko gerbti ir mylėti artimą. Tai kokia čia problema? Kad mes suteiksime valstybės pripažinimą tai religinei bendruomenei ir lygiai taip pat kaip kitas bendruomenes, pripažintas Lietuvoje, gerbsime ir mylėsime? Tai susitaikykite, gerbiamieji? Monopolizmas ne pats geriausias dalykas. Kviečiu pritarti ir noriu priminti, kad jau Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendė šią problemą. Labai gaila, kad praeitoje kadencijoje mes taip ir nespėjome, nesugebėjome išspręsti, nes katalikų buvo kur kas daugiau, didesnis monopolis šiame Seime. Šįkart galbūt jau situacija yra pasikeitusi. Balsuokite už baltų religinę bendruomenę.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Sugrįžo V. Čmilytė-Nielsen. Tai Eugenijus gal nesupyks, signataras užleis kaip džentelmenas savo pirmininkei. Prašome. V. Čmilytė-Nielsen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, yra iš tiesų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, yra ir kitų argumentų. Pagrindinis jų, man rodos, tas, kad čia, parlamente, mes kuriame taisykles visai visuomenei, ir mūsų pačių įsitikinimai, tikėjimas neturėtų tapti kliūtimi būti teisingiems visiems. Ir, man rodos, šiandieną tai yra žmogaus teisių klausimas, tai yra laisvė, tai yra religijos laisvės ir tiesiog elementarios pagarbos skirtingoms bendruomenėms klausimas. Kviečiu išspręsti šį klausimą, jis iš tiesų tęsiasi jau nuo praėjusios kadencijos, ir tiesiog konstatuoti, kad niekieno situacijos mes tokiu sprendimu nepabloginsime, bet suteiksime teisių tai bendruomenei, kuri šių teisių iki šiol stokojo. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Tai nutarimas iš vieno straipsnio. Galime pastraipsniui priimti ir balsuojame už visą nutarimo projektą.

Balsavo 82 Seimo nariai: už – 64, prieš – 8, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. (Gongas)

Replika po balsavimo, E. Gentvilas.

E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, taip, replika po balsavimo. Numatėme tokius kriterijus religinėms bendrijoms kaip, pavyzdžiui, atrama visuomenėje. Šita bendrija turi 5100 narių, palyginus su partijomis, partijos privalo turėti 2 tūkst. narių. Veikimo laikas – „Romuva“ veikia 56 metus, partijoms užtenka šešių mėnesių įsiregistravimo iki Seimo rinkimų ir partijos gali būti išrinktos ir lemti viską. Nežinau, ar labai sąžiningi kriterijai buvo numatyti. Atsiprašau, poveikis visuomenei gali būti matuojamas per religines bendrijas ar per partijas, jos daro didesnį poveikį negu religinės bendrijos.

Suverenas vengia karinės tarnybos

Privalomosios karo tarnybos vengiantis „suverenas“ nurodė gana keistą priežastį - Delfi

Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės atstovą Svajūną V. prokuratūra prašo nuteisti 1,5 tūkst. eurų bauda dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą sistemingo vengimo.

Valstybės saugumo departamentas yra skelbęs, kad vadinamieji „suverenai“ vadovaujasi valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija. „Suverenais“ pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų.

Papildoma informacija: alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą reguliuoja Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas

Irane už „satanizmo, nuogumo kultūros sklaidą“ suimta 260 žmonių, įskaitant 3 europiečius

Irane už „satanizmo, nuogumo kultūros sklaidą“ suimta 260 žmonių, įskaitant 3 europiečius

Irano policija suėmė daugiau kaip 260 žmonių, įskaitant tris Europos piliečius, įtariamus satanizmo skleidimu, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Pranešime teigiama, kad įtariamieji buvo ketvirtadienio vakarą suimti Šachriaro apygardoje, esančioje į vakarus nuo sostinės Teherano, dėl „satanizmo ir nuogumo kultūros sklaidos“. Išsamesnės informacijos agentūra nepateikė.

Baltarusijos propagandistų spąstai, Jehovos liudytojai

Baltarusijos propaganda

Jeglinskas pakliuvo į Baltarusijos propagandistų spąstus: patekti į tokį kanalą nemalonu - LRT

Andrius Tapinas - ATNAUJINTA: Pats kandidatas tikina, kad čia yra… | Facebook:

Pats kandidatas tikina, kad čia yra masyviai sufabrikuota istorija - jog jis davė interviu Meduzos kanalui, o baltarusių valstybinis nusiripino ir priderino vedėjos klausimus taip tiksliai, kad atrodo, jog Jeglinskas atsakinėja jai.

[…] Nors sprendžiant iš meduzaolha@gmail.com adreso, kuriuo atsiųstas prašymas interviu, greičiausiai nebuvo jokios Meduzos, o mūsų kandidatą su visa jo karine NATO patirtimi, elementariausiai išdūrė.

Jehovos liudytojai

Seimui bus pasiūlyta nesuteikti valstybės pripažinimo Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai - Kauno Žinios

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui nutarimo projektą, kuriuo siūloma dėl neatitikimo Konstitucijos ir įstatymo reikalavimams nesuteikti valstybės pripažinimo Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai.

Dokumento projekte pažymima, kad ši bendrija neatitinka Konstitucijos ir įstatymo nuostatų, reikalaujančių, kad „jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai“.

Anot nutarimo projekto, Jehovos liudytojų religinis mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo yra nesuderinamas su Konstitucijos saugoma gyvybės vertybe, jos laiduojama žmonių sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant vaiko gyvybės ir sveikatos vertybes.

Dokumento projekte pažymima, kad šios bendrijos religinis mokymas yra nesuderinamas ir su iš Konstitucijos kylančiu konstituciniu vaiko interesų pirmumo principu bei šio principo įtvirtinimu Lietuvos įstatymuose ir ratifikuotose tarptautinėse sutartyse. Jame taip pat teigiama, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, skatina nesilaikyti Konstitucijos.

Kuo mažiau privilegijų suteiksime pasakomis tikinčių žmonių klubams, tuo geriau.

Valstybės ir religijos neatskyrimas

JAV

Ar tikrai JAV buvo atidarytas paminklas šėtonui? | 15min.lt

Iš tiesų nuotraukoje užfiksuotas ne oficialus paminklo šėtonui atidengimas, o savotiška protesto akcija, 2018 m. surengta Arkanzaso valstijos sostinėje Litl Roke, kurią inicijavo ateistai ir organizacija „Šėtono šventykla“.

Lietuva

Kodėl Daušiškių kapines šventino tik katalikų vyskupas? | Šiaulių kraštas

Paskutinę spalio dieną Šiauliuose atidarytos naujos Daušiškių kapinės. Paskelbus informaciją apie vykusias kapinių atidarymo iškilmes, istorikas ir archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, atkreipdamas dėmesį, kad civilinių kapinių atidarymo ceremonijoje dalyvavo tik katalikų vyskupas, nors šalyje yra 9 pripažintos religinės bendruomenės. Tarnyba tyrimo nepradėjo.

Marijos radijas iškirpo informaciją apie nepasitikėjimą Bažnyčia

„Žodis cenzūra – per silpnas“: Marijos radijas iškirpo informaciją apie nepasitikėjimą Bažnyčia - LRT

„Žodis „cenzūra“ šiuo atveju per silpnas“, – taip profesorius Paulius Subačius vertina Marijos radijo sprendimą iš retransliuojamos laidos iškirpti informaciją apie nepasitikėjimą Bažnyčios sugebėjimu spręsti pedofilijos atvejus. Pasak Marijos radijo programų direktoriaus, „buvo suabejota tyrimo klausimo tikslingumu“, tad informacija iškirpta.

Mirtinas smūgis reputacijai: net 70 proc. gyventojų netiki, kad Bažnyčia pajėgi išsiaiškinti pedofilijos atvejus

„Aliarmo signalas ir mirtinas smūgis reputacijai“: net 70 proc. gyventojų netiki, kad Bažnyčia pajėgi išsiaiškinti pedofilijos atvejus - LRT

Net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų netiki, kad Bažnyčia pajėgi pati išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus. Ekspertų teigimu, visuomenės pyktis pateisinamas, toks Bažnyčios vertinimas – aliarmo signalas, o seksualiniai Bažnyčios nusikaltimai „jai davė mirtiną smūgį“.

Lenkija – religingiausia ir konservatyviausia Europos šalis, bet tai – konflikto, o ne vienybės ženklas

Lenkija – religingiausia ir konservatyviausia Europos šalis, bet tai – konflikto, o ne vienybės ženklas

Nemažai tikinčiųjų nesutinka su viena ar kita oficialia Katalikų bažnyčios pozicija. Viena ryškiausių jų – abortai. Nuo 2020 m. Lenkijoje galioja beveik absoliutus abortų draudimo įstatymas, išskyrus atvejus, kai kyla pavojus moters gyvybei ar sveikatai ir kai nėštumas yra išžaginimo ar incesto rezultatas. Įvairių šaltinių duomenimis, abortų draudimui nepritaria 40 proc. tikinčių lenkų, o norinčių liberalizuoti abortų įstatymą piliečių dalis siekia 70 proc.

Epikūro paradoksai ir tiesos – Ateizmas ir ateistai

Epikūro paradoksai ir tiesos – ateizmasirateistai.lt:

Epikūrui paprastai priskiriamas teiginys, kuris vadinamas „Epikūro paradoksu“, „Epikūro mįsle“ arba „Epikūro trilema“: „Dievas nori užkirsti kelią blogiui, bet negali? Tada jis nėra visagalis. Jis gali, bet nenori? Tada jis yra piktavalis. Gal jis ir gali, ir nori? Tada iš kur atsiranda blogis? Jei jis negali ir nenori, tai kam tada vadinti jį Dievu?