Valstiečiai valdžioje: Šeimos politiką suks konservatyviu keliu

Į koaliciją susibūrusios LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laikosi skirtingos nuomonės dėl šeimos politikos. „Valstiečiai“ į priekį stumia konservatyvias iniciatyvas dėl lytiškumo ugdymo, nevaisingumo gydymo, abortų, skyrybų ir jas sudėjo į būsimos Vyriausybės programos juodraštį. Socialdemokratai teigia tam besipriešinantys ir revizuoja dokumentą.

[…]

„Valstiečiai“ norėtų, kad nevaisingumas būtų gydomas pasitelkus LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio ne kartą minėtą NaPro technologiją – krikščioniškomis vertybėmis paremtą alternatyvą dirbtinio apvaisinimo metodui.

(Pagal lzinios ir delfi)

Deja valstiesčių nuostatos visiškai prieštaringos laisvamanių vertybėms.

Laisvamanių vertybės – lygybė ir efektyvus problemų sprendimas

  • Žmonių, nepriklausomai nuo lyties ar lytinės orientacijos, lygybė
  • Mokslu, o ne prietarais ar religinėmis normomis, grįstas atsakingas lytinis ugdymas.
  • Efektyviausiomis mokslo priemonėmis grįstas nevaisingumo problemų sprendimas.

Seimo narys Adomėnas švaistys jūsų pinigus prietarų sklaidai

Seimo narys Mantas Adomėnas, vyksta į Taipėjų (Taivanas (Kinijos provincija) 2016 m. vasario 16–23 dienomis dalyvauti Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių religinės laisvės forumo (APRFF) konferencijoje.

Seimo narys Mantas Adomėnas šiame forume skaitys pranešimą.

APRFF – įvairių religijų lyderių, valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovų forumas, skatinantis bendradarbiavimą tarp regioninių lyderių iš Azijos ir Ramiojo vandenyno, JAV, Europos ir viso pasaulio, siekiant religinės laisvės ir su tuo susijusių žmogaus teisių.

(Pagal Seimo narys M. Adomėnas Taivane skaitys pranešimą – BNS Spaudos centras)

Taip, tas pats Adomėnas, kuris kovoja, kad šeimos neatitinkančios jo riboto suvokimo būtų diskriminuojamos ir tas pats, kuris visokiom progom bando stumti krikščionybės prietarus į įstatymus. Būtent jis kalbės apie religijos laisvę ir žmonių teises!

Ką daryti?

Seimo nariams, reikėtų nustoti tyčiotis iš žmonių.

Antivakseriai seimūnai

Šiandien išaiškėjo, kad Seime turime keletą antivakserių: Dangutę Mikutienę, Gintarą Tamošiūną, Vitalijų Gailių ir Aureliją Stancikienę:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė nagrinėti Seimo narių pareiškimą, kuriuo prašoma išsiaiškinti, ar teisėtas buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymas, draudžiantis į ugdymo įstaigas priimti neskiepytus vaikus.

„Pranešimas priimtas nagrinėti“, – BNS patvirtino teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Į teismą kreipėsi Seimo nariai „darbiečiai“ Dangutė Mikutienė, Gintaras Tamošiūnas, liberalas Vitalijus Gailius, ir mišrios Seimo narių grupės atstovė Aurelija Stancikienė.

Parlamentarai prašo teismo išvados, ar nuo sausio 1-osios įsigaliojęs ministro įsakymas neprieštarauja Lietuvos įstatymams, juose įtvirtintiems įstatymų viršenybės, lygių galimybių, konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principams.

(Pagal KaunoDiena.lt)

Priminsiu, kad 2015-ųjų pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė analogišką vieno eilinio antivakserio skundą. Čia nuoroda į pilną Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą:

Nurodė, kad tirdama pareiškėjo ir kitų asmenų analogiškus skundus siekė išsiaiškinti galimą diskriminaciją religijos ir amžiaus pagrindu. Tuo tikslu buvo paprašyta kompetentingų institucijų pateikti nuomonę skunduose minimais klausimais. Tokią nuomonę pateikė Sveikatos apsaugos ministerija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija bei šios srities mokslininkai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei Vilniaus universiteto medicinos fakulteto. Atsižvelgdama į šių institucijų argumentus bei į Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-8 patvirtintos Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014–2018 m. programos nuostatas, diskriminacijos sampratą bei Tarnybos praktiką, diskriminacijos religijos pagrindu nenustatė. Pabrėžė, jog abortuotų kūdikių ląstelių nėra nei vienos Lietuvoje skiepijamų vakcinų sudėtyje, o tam tikrų vakcinų gaminimui naudojamos ląstelių linijos negali būti prilyginamos ar laikomos abortuoto kūdikio audiniu.

Tarnyba nurodė, kad nenustatė ir diskriminacijos dėl amžiaus. Skiepijimų kalendorius yra sudaromas atsižvelgiant į vaiko fiziologinius ypatumus, įvairių vakcinomis valdomų ligų ypatumus taip, kad kiekvieno amžiaus vaikai gautų jiems optimaliai parinktas vakcinas. Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius numato ir mokyklinio amžiaus vaikų skiepijimą, tačiau jiems skiepijamos kitos, jų amžių atitinkančios vakcinos, todėl vaikų anatominių bei fiziologinių ypatumų, užkrečiamųjų ligų plitimo vaikų kolektyvuose epidemiologinių ypatumų negalima laikyti diskriminavimu amžiaus pagrindu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju asmenys traktuojami skirtingai ne pagal tai, kokius įsitikinimus jie turi ar kokio amžiaus jie yra, tačiau pagal tai, ar jie yra paskiepyti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs tai, jog diskriminacija arprivilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 1995m. sausio 24 d. išvada).

Ministerija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad draudimas lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas neskiepytiems vaikams yra diskriminacinis. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju asmenys traktuojami skirtingai ne pagal tai, kokius įsitikinimus jie turi ar kokio amžiaus jie yra, tačiau pagal tai, ar jie yra paskiepyti. Ministerija pažymėjo, kad neneigia asmenų teisės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tačiau mano, jog ši teisė yra neatsiejama nuo teisės aktų nustatytų pareigų (įskaitant vaikų skiepijimą) vykdymo. Konstitucijos 38 str. 2 d. įtvirtinta valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę. Valstybė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas ir savo galimybes, taip pat turi užtikrinti visas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Tikiuosi, kad ir šįsyk teismas priims mokslu ir visuomenės interesais paremtą nutarimą.

 

Dagys reikalauja, kad valdžia priverstų moteris gimdyti prieš jų valią?

Dagys burnoja prieš dabartinę valdančią koaliciją:

Dėl abortų negimė dar 4 tūkst. Lietuvos piliečių. Taigi vien šiais metais Lietuva neteko beveik 30 tūkst. lietuvių. Ir tai – nei karo, nei ekonominio nuosmukio pasekmė.

Šie rodikliai vienareikšmiškai atskleidžia, kaip labai Druskininkuose besipliuškenančiai valdančiajai koalicijai iš tiesų rūpi šalies socialiniai reikalai ir netektys, kurių būtų galima išvengti.

(Pagal Delfi)

Valdžios darbas turėtų būti gerinti situaciją

Baisu stebėti tai, kaip Lietuvos Seimo nariai specialiai ir aktyviai bando kenkti Lietuvos piliečiams.

Šeimą su santuoka Konstitucijoje tiesiogiai susieti siekiantys parlamentarai sieks keisti pagrindiniu projektams paskirtą Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK).

Iniciatoriai teigia, kad projektų svarstymas yra vilkinamas, nes parlamentui jie pateikti dar 2013 metų gruodį, o iki šiol negrįžta į plenarinių posėdžių salę svarstymui, kol nėra apsvarstyti pagrindiniame komitete.

[..]

Seimas po pateikimo yra pritaręs projektams, kurie šeimą susietų su santuoka, įrašytų draudimą įsivaikinti homoseksualiems asmenims. Konstitucijos pataisos  projektas, kurį teikimui buvo pasirašę 106 Seimo nariai, numato pagrindinį šalies įstatymą papildyti nuostatomis, jog „šeima sukuriama sudarius santuoką“ ir „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“. Vyriausybė projektui yra pateikusi išvadą, kad siūlomas reguliavimas – diskriminacinis. Nepritarimas grindžiamas ir tuo, kad Konstitucijos pataisa gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Konstitucijos pataisas pateikę Seimo nariai teigia, kad „saugodama šeimą valstybė pirmiausiai turi saugoti prigimtinę šeimos struktūrą“, o ši struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.

[..]

Taip pat Seimas po pateikimo yra pritaręs Civilinio kodekso ir Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kad „kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kylančią iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo“. Taip pat siūloma nustatyti, kad sprendžiant su vaiko įvaikinimu ar globa susijusius klausimus „prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius), galinčius šeimoje  prisiimti tėvystės ir motinystės pareigas“. Į įstatymą taip pat norima įrašyti, kad „valstybė neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmėje vaikui būtų atimta galimybė turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“.

(Pagal KaunoDiena.lt)

Taip pat dėl įsivaikinimo, tyrimai rodo, kad vaikų gerbūvis ir psichologinė sveikata nepriklauso nuo tėvų lyties ar lytinės orientacijos.

Kodėl konservatoriai pasisakė prieš Gražulio siūlomą įstatymą

Konservatoriai ir krikščionys demokratai pasisakė prie šitą šūdiną įstatymą ne dėl to, kad įstatymas šūdinas, o dėl to, kad jų planai grandioziškesni – jie nori pakeisti LR Konstituciją, tam, kad nustotų galioti  Konstitucinio Teismo išaiškinimas apie šeimą: „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.“

10.01 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2015 m. lap­kri­čio 12 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pir­ma­sis klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. E. Ma­siu­lis. Pra­šom, ko­le­ga.

E. MASIULIS (LSF). La­bai ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du siū­lau iš dar­bo­tvarkės iš­brauk­ti 1-2 klau­si­mą, t. y. įsta­ty­mo pro­je­k­tą. Ma­no­me, kad šis įsta­ty­mas vi­siš­kai ne­de­ra su de­mo­kra­tines ver­ty­bes ger­bian­čia vals­tybe, vi­siš­kai ne­aiš­ku, kaip jis bus įgy­ven­di­na­mas prak­ti­ko­je, nes pa­lie­ka la­bai daug erd­vės in­ter­pre­ta­ci­joms. Man at­ro­do, kad to­kie įsta­ty­mai yra bū­din­gi tik dik­ta­to­ri­nių re­ži­mų vals­ty­bėms, jie ri­bo­ja kon­sti­tu­ci­nes pa­ma­ti­nes žmo­gaus lais­ves į jo gy­ve­ni­mo bū­dą, į jo min­čių raiš­ką ir t. t.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis Eli­gi­jau, su­pra­to­me jū­sų nuo­mo­nę. To­liau – P. Gra­žu­lis, ma­čiau, jis ant­ras prie mik­ro­fo­no at­si­sto­jo.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš pra­šy­čiau šio įsta­ty­mo ne­iš­brauk­ti, jį pri­im­ti. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo ren­gia­mas, ma­nau, ne vie­ną ka­den­ci­ją, bu­vo ko­kių de­šimt va­rian­tų – to­bu­lin­tas, per­to­bu­lin­tas, vėl to­bu­lin­tas. Aš pra­šau jū­sų pa­lai­ky­ti. Nė­ra ko bi­jo­ti. Šian­dien A. Ku­bi­lius gąs­di­no ame­ri­ko­nais, kad nu­trauks Lie­tu­vos vals­ty­bės gy­ny­bą, jei mes pri­im­si­me šį įsta­ty­mą, gąs­di­no ru­sais, vis­kuo gąs­di­na. Anks­čiau bi­jo­jo­me ru­sų, da­bar bi­jo­me ame­ri­ko­nų. Gerb­ki­me Lie­tu­vą, Lie­tu­vos vals­ty­bę, Lie­tu­vos žmo­nes ir sa­vo tra­di­ci­jas. Aš pra­šy­čiau tik­rai bal­suo­ti, jei siū­lo­ma bal­suo­ti, ir ne­iš­brauk­ti šio klau­si­mo iš dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Pet­rai, su­pra­to­me. Ger­bia­ma­sis J. Raz­ma, pa­ste­bė­jau, jis tre­čias at­ėjo prie mik­ro­fo­no, po to – K. Dauk­šys.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Pet­rai ir ki­ti en­tu­zias­tai, aš siū­ly­čiau vis­ką da­ry­ti nuo­sek­liau. Kaip ži­no­te, šian­dien eg­zis­tuo­ja Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mas dėl šei­mos sam­pra­tos. Kol mes ne­pa­da­rė­me Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos, rei­kė­tų su­si­lai­ky­ti nuo to­kių ini­cia­ty­vų, nes ne­aiš­ku, ką to­kia pa­tai­sa gin­tų pa­gal da­bar­ti­nį Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą.

Siū­ly­čiau val­dan­tie­siems, ku­rie stab­do tos Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos pri­ėmi­mą ko­mi­te­tuo­se, pa­si­steng­ti, kad dėl tos pa­tai­sos grei­čiau bū­tų ju­da­ma į prie­kį, o ta­da jau bū­tų ga­li­ma teik­ti to­kius pa­siū­ly­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. K. Dauk­šys. Pra­šom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jau. Aš no­rė­čiau jū­sų pa­pra­šy­ti. Gal leis­tu­mė­te jūs ger­bia­ma­jam E. Ma­siu­liui iš­aiš­kin­ti, kuo ši ne­kal­ta pa­tai­sa ken­kia de­mo­kra­tijai ir ko­kie čia tie re­ži­mai ga­li ją pri­im­ti? Aš ją per­skai­čiau ir su­pra­tau gal kaip nors ki­taip? Ma­no gal­va, ten vi­sai nie­kam ne­ken­kia, net ir tiems žmo­nėms, ku­rie iš­gy­ve­na, kad jiems pa­kenks.

PIRMININKAS. P. Gra­žu­lis no­ri dar pa­pil­dy­ti. Pra­šom. Dėl dar­bo­tvarkės kal­bė­ki­me.

P. GRAŽULIS (TTF). No­riu re­a­guo­ti į J. Raz­mos siū­ly­mą. Ma­ny­čiau, kad mes pri­im­ki­me šian­dien šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir jei­gu Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ne­svars­to, ati­duo­ki­me So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ar ki­tam ko­mi­te­tui šį klau­si­mą, ap­svars­ty­ki­me ir pa­keis­ki­me Kon­sti­tu­ci­ją, jei to rei­kia. Tik­rai ne­vil­kin­ki­me. Mes pa­lai­ky­si­me jus, Jur­gi Raz­ma. Pri­im­ki­me nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, kad bū­tų pa­skir­tas ki­tas ko­mi­te­tas, ir ta­da mes svars­ty­si­me šį klau­si­mą. O Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą, jo pir­mi­nin­ką dar kar­tą ra­gi­nu tik­rai vi­są ka­den­ci­ją ne­vil­kin­ti šio įsta­ty­mo, ap­svars­ty­ti ir pri­im­ti nu­ta­ri­mą.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis V. A. Ma­tu­le­vi­čius. Pra­šom.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad di­džiau­si šio pro­jek­to ger­bė­jai yra tie Sei­mo na­riai, ku­rie yra iš­si­sky­rę su žmo­no­mis. Po­nai, su­grįž­ki­te pas sa­vo vai­kus ir žmo­nas, o ta­da gin­ki­te šei­mos ver­ty­bes! Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­rė­čiau jū­sų tie­siog pa­pra­šy­ti kaip po­sė­džio pir­mi­nin­kas, mes kal­bė­ki­me dėl dar­bo­tvarkės, ar­ba įtrau­ki­me, ar­ba ne­įtrau­ki­me. Bū­ki­me ge­ri, ne­mo­ra­li­zuo­ki­me vie­ni ki­tų. A. Ku­bi­lius. Pra­šom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tik no­riu dar kar­tą pa­kar­to­ti tai, ką sa­kė J. Raz­ma. Kaž­ko­dėl taip iš­ei­na, kad P. Gra­žu­lis pa­tei­kia to­kias ini­cia­ty­vas, ku­rios ga­lų ga­le pa­si­ro­do, kad yra nau­din­giau­sios sek­su­a­li­nėms ma­žu­moms. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, kas yra šei­ma pa­gal da­bar­ti­nį mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos api­brė­ži­mą, kad šei­ma yra bet kas, kas gy­ve­na kar­tu. Be­veik taip iš­ei­na. Jei da­bar mes pa­sa­ky­si­me, kad ei­na­me gin­ti su Ad­mi­nist­ra­ci­niu ko­dek­su to­kių ver­ty­bių, tai P. Gra­žu­lis mums nu­ro­do gin­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą, kad bet kas ga­li su­da­ry­ti šei­mą. Aš tik­rai ne­ma­nau, kad rei­kė­tų ki­taip gal­vo­jan­čius baus­ti. Aš tik­rai gal­vo­ju, kad P. Gra­žu­lis tu­rė­tų pa­ga­liau pa­gal­vo­ti, ko­dėl jam vis iš­ei­na pa­siū­ly­ti to­kias pa­tai­sas, ku­rios yra nau­din­gos bū­tent toms pa­čioms sek­su­a­li­nėms ma­žu­moms ar­ba kon­kre­čiai V. Si­mon­ko.

Ir ant­ras da­ly­kas, į ku­rį ir­gi rei­kė­tų P. Gra­žu­liui pa­ga­liau at­sa­ky­ti. Ko­dėl jo ini­cia­ty­vos šiais klau­si­mais la­bai daž­nai su­tam­pa su to­kio­mis ini­cia­ty­vo­mis, ku­rios jau bū­na pri­im­tos Ru­si­jos Dū­mos ir dėl ku­rių Ru­si­ja yra smer­kia­ma dau­ge­lio Va­ka­rų pa­sau­lio vals­ty­bių? P. Gra­žu­lis no­ri, kad ir Lie­tu­va bū­tų smer­kia­ma. Aš su tuo ne­su­tin­ku. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dar R. J. Da­gys no­ri kaž­ką pa­pil­dy­ti? Dėl dar­bo­tvarkės, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kal­bė­ki­me, ge­rai?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tik dėl dar­bo­tvarkės. Tur­būt šis klau­si­mas yra ak­tu­a­lus, šei­mos ver­ty­bių gy­ni­mas tu­ri bū­ti nuo­sek­lus ir aiš­kus. Aš tik­rai ape­liuo­ju į P. Gra­žu­lį ir vi­są val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą. Kai mes pri­ima­me įsta­ty­mą, ku­ris len­kia Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos pri­ėmi­mą, tai mes ne pa­de­da­me spręs­ti pro­ble­mos, o ją pa­gi­li­na­me ir su­ke­lia­me di­des­nį cha­o­są, dar di­des­nį ne­aiš­ku­mą. Tik­rai nie­ko ne­at­si­tiks, jei mes su­kei­si­me tą svars­ty­mo lai­ką. Pir­miau­sia ap­si­sprę­si­me, ką Sei­mas gal­vo­ja dėl kon­sti­tu­ci­nės pa­tai­sos, o ta­da nag­ri­nė­si­me ir ki­tus klau­si­mus. Ar­ba ta­da rei­kė­jo ei­ti per tam tik­rus įsta­ty­mus ir teik­ti nau­ją api­brė­ži­mą. Da­bar yra tam tik­ra pro­ble­ma, tai yra aki­vaiz­du. Mes, kaip įsta­ty­mo lei­dė­jai, tu­ri­me elg­tis so­li­džiai pri­tar­da­mi tam, ką Pet­ras sa­ko, iš prin­ci­po, bet jo re­zul­ta­tas bus vi­siš­kai ki­toks, nei jis ti­ki­si.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau pa­pra­šy­ti, gal dėl ki­tų dar­bo­tvarkės klau­si­mų yra ko­kių nors pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų? Ger­bia­ma­sis J. Ole­kas, ma­čiau, sto­vė­jo prie mik­ro­fo­no.

(Pagal LRS – Seimo posėdžio stenograma)

Tarptautiniai maldos pusryčiai Kelmės krašto muziejaus svirne

  • 2015-09-02
  • laisvamanis
  • Kita

Apmaudu, kad Seimo nariai švaisto laiką dalyvvaudami prietarų sklaidai skirtuose renginiuose:

Seimo narė Alma Monkauskaitė

rugpjūčio 29 d., šeštadienį, 8.00 val. dalyvaus tarptautiniuose Maldos pusryčiuose „Laisvė – vertybė, kuri nesunaikinama mūsų širdyse“ Kelmės krašto muziejaus svirne;

(Pagal LRS)

Seimo narys Kęstutis Masiulis neatskiriamas nuo tikro rasisto

Seimo nariui Kęstučiui Masiuliui teko ištrinti žinutę viename socialiniame tinkle, nes politikas buvo apkaltintas rasizmu. O iš tikrųjų parlamentaras tesukritikavo dabartinę situaciją, kai ES lyderiai sugalvojo Afriką perkelti į Europą. Jo nuomone, kultūros, religijų maišymasis sukelia papildomų įtampų.

Kęstutis Masiulis savo paskyroje socialiniame tinkle penktadienį vakare parašė: „Žmogų iš Afrikos nėra sunku perkelti. Bet kaip iš žmogaus iškelti Afriką?“ Šeštadienį šiuos du sakinius politikas iš savo paskyros ištrynė. Kaip „Vakaro žinioms“ pasakojo pats šiuo metu Maltoje atostogaujantis parlamentaras, keli žmonės sukėlė isteriją ir apkaltino jį rasizmu, nors net ir turint lakiausią vaizduotę rasizmą čia sunku įžvelgti.

„Pas mus ir daug kur Vakaruose išplitęs libertariškas požiūris, požiūris, kad visos kultūros yra lygiavertės. Su tuo galima nesunkiai sutikti. Bet multikultūrizmas nėra vertybė. Kultūros turi tarpti maitindamosi savais syvais ir kultūriniai skirtumai turi išlikti, o ne vienai kultūrai siekti sužlugdyti kitą. Dabar kaip tik esu Maltoje. Tai žinote, kas čia tvarko kambarius, kas verda virtuvėse, kas atlieka juodžiausius darbus? Svetimšaliai. Taip pat yra ir kitose valstybėse. Tai yra valstybių egoizmas, kai į šalį prisikviečiama žmonių iš kitų valstybių ir jie yra įbaudžiauninami. Man tai humanizmu visai nekvepia“, – sakė K.Masiulis.

Seimo narys klausia: kaip turi jaustis apie 30 tūkst. Lietuvos šeimų, laukiančių socialinio būsto eilėje, kai pabėgėliams gyvenimo sąlygos mūsų šalyje bus užtikrintos be eilės?

(Pagal Respublika.lt)

Nuostabu, iš pradžių aiškina, kad ne rasistas, o po to pradeda kalbėti apie tai, kaip kitas kultūras reikia izoliuoti ir apie tai, kad lietuvių vargai yra svarbesni, nei ne lietuvių.

Naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda – brolių Kaczynskių dvasinis įpėdinis

Lenkija išsirinko savo Gražulį prezidentu:

Andrzejus DudaAndrzejus Duda, 43 metų konservatyvių pažiūrų teisininkas, ketvirtadienį prisaikdintas naujuoju Lenkijos prezidentu, yra glaudžiai susijęs su įtakingaisiais dvyniais Kaczynskiais.

Šis uolus katalikas buvo artimas velioniui Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui, kuris 2010-aisiais žuvo lėktuvo katastrofoje, ir vadina save jo „dvasiniu įpėdiniu“.

Jis, kaip ir įtakinga šalies Katalikų Bažnyčia, pasisako prieš dirbtinį apvaisinimą ir griežtai kritikavo 2011 metų Stambulo konvenciją – pirmąjį privalomą teisinį instrumentą pasaulyje, skirtą kovai su smurtu prieš moteris ir jo prevencijai, kurį Lenkija ratifikavo praėjusį mėnesį.

(pagal  15min.lt)

Gražulio bičiulis Rusijoje aiškinasi, ar gėjiškos „Facebook“ šypsenėlės nepažeidžia įstatymų

Praėjusią savaitę Rusijoje buvo pradėtas tyrimas, kai parlamentaras Michailas Marčenka pateikė skundą dėl potencialaus pavojaus, kurį gali kelti pieštinės šypsenėlės su besibučiuojančiais berniukais ar dviem mergaitėm „Facebook“ socialiame tinkle, „Time“ praneša Simonas Shusteris.

(Pagal Balsas.lt)

Naujesni
Senesni
Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e