Mokslo populiarinimo konkurso rezultatai

Lrytas.lt buvo paskelbti 16 konkurso darbų. Portalo administracija visiems jiems stengėsi suteikti vienodas galimybes būti pamatytiems, tačiau vienas darbas kitus pralenkė akivaizdžiai. Tai – Arnoldo Pautieniaus trilogija apie homeopatiją, kurios nuspręsta neskaidyti į atskirus straipsnius, o skelbti kaip vieną. Panašu, kad tai pasiteisino. Šis straipsnis visais vertinimo kriterijais kone dvigubai pralenkė antroje vietoje likusį darbą. Laimėtojo straipsnis buvo atverstas 7932 kartus, sulaukė 65 komentarų ir 247 paspaudimų „Patinka“. Sveikiname nugalėtoją!

(Pagal lrytas.lt)

Vėžio gydymas: šarlataniški ir savigydos būdai yra pavojingi

Beveik 3 proc. Lietuvos gyventojų serga vėžiu. Vėžys, nepaisant šiuolaikinių mokslo žinių ir medicinos pasiekimų vis dar apipintas mitais. Pacientus gąsdina ne tik diagnozė, bet ir vėžio gydymas, kuris yra sudėtingas ir neretai sunkiai pakeliamas, tad, norėdami pasveikti, žmonės griebiasi įvairiausių metodų – kartais netgi burtų:

Turėdami begalinį norą pasveikti, žmonės griebiasi neįtikėtinų dalykų: geria šlapimą, benziną, žibalą, musmirių, rupūžių ar auksinio ūso užpilus ir kt., kad tik liga nesugrįžtų. Vėžio bijoma ne tik dėl to, kad tai gyvybei pavojinga liga, bet ir dėl to, kad ligos gydymas sunkus ir varginantis. Kalbant apie ugniažolę, svarbu žinoti, kad netinkamai vartojama ji organizmui gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

„Geriant stiprios koncentracijos ar „savos gamybos“ ugniažolės užpilus, kyla tikimybė smarkiai apnuodyti savo organizmą ir sutrikdyti kepenų funkciją.

(Pagal DELFI)

Ką daryti?

Pasitikėti gydytojais. Nepasitikėti lengvais sprendimais.

K. Taraškevič gviešiasi gydytojų ir mokslo nuopelnų

„Aš viską išgūglinau, tiesą pasakius. Yra toks [internetinis] forumas, ten labai daug gydymo būdų, išbandėm viską, kas tiko”, – prisipažino Karolina.

Jauna moteris sako, kad nežino, kas konkrečiai padėjo, ironiškai sako, kad galbūt – ir tradicinė medicina. Tačiau viena drastiškiausių gydymo priemonių buvo nelegalūs vaistai, kurie uždrausti net Amerikoje. Po keleto metų kažkada įkyrėjusi daktarams su savo klausimais daktarams onkologams, pati sulaukė gydytojo žinutės.

Informacija apie pasveikusią mama ėmė sklisti tarp kitų onkologinių ligonių, su kuriais Karolinai labai noriai dalinosi visa sukaupta informacija, ypač, kol viskas buvo, kaip ji sako, šviežia, tačiau taip pat pridūrė, kad ją labai nustebino kitų pasveikusių ligonių apatija, su kuria susidūrė diagnozės pradžioje.

„Žmonės nesidalina. Niekaip negalėjau to suvokt, kodėl toks tabu? Jeigu tu radai, kas tau padėjo ir pasveikai, tai dalinkis, žmonės juk masiškai miršta dėl šios ligos”,- stebėjosi mergina.

Karolina mano, jog visi pasaulio vaistai nuo visų ligų jau išrasti, tik deja jie nėra pasiekiami mums ir niekada nebus, atviraus laidoje “Bus visko“.

(Pagal Delfi)

Priminimas

Jeigu tikite visokiais forumais, geriau iš viso jų neskaitykite. Žmonių patiklumu ir nelaimėmis naudojasi visokie šarlatanai ir įvairūs interneto forumuose skelbiami „gydymo“ būdai neretai būna ne tik kad nenaudingi (tad tik švaistantys laiką ir pinigus), bet ir kenksmingi sveikatai. Prieš imdamiesi savigydos, visada pasitarkite su specialistais.

Vėžį bandė atitolinti vitaminais – kūno reakcija pritrenkė

Kartais, mokslinių tyrimų nepakanka, prisireikia ir žmogiškų istorijų, kad suprastum, kodėl pacientus reikia ginti nuo alternatyviosios medicinos „gydytojų“. Štai vienos moters pasakojimas apie tai, kaip ji „gydėsi“ vėžį:

Ar nepabandyti man gydytis žolelėmis ir maisto papildais, skirtais tikram vėžio gydymui. Mąsčiau: jeigu žmonės liaudies medicinos padedami išsigydo vėžį, tai mano ikivėžinę būklę pagydyti bus vieni juokai. Logiška? Logiška.

Nuvažiavau į vaistinę ir nusipirkau  chlorofilo, chlorelos, spirulinos, resveratrolio, seleno, kofermento Q, žuvų taukų, multivitaminų komplekso, probiotikų ir spiritinio ugniažolių užpilo. Sakau –  ir imunitetą pastiprinsiu, ir sveikatą pagerinsiu.

Dar namuose turėjau tikro mumijo, vyras kažkada visą kilogramą iš Afganistano parvežė. Nutariau pagerti ir jo. Tirpinau šiltame vandenyje tą mumiją ir geriau.

Po kiek laiko supratau, kad resveratrolis ir kofermentas Q sukelia galvos skausmus. Kad patikrinčiau, lioviausi gerti visus papildus ir gėriau tik juos. Įtarimai pasitvirtino: šie du papildai man netinka. Nuo jų labiau skauda galvą. Atsisakiau jų. Kitus gėriau toliau.

Ugniažoles gėriau pagal internete surastą schemą – kasdien po lašelį, didinant kiekį iki 25 lašelių, o pasiekus tikslą – mažinant po lašelį. 25 lašelių nepasiekiau – prasidėjo skrandžio spazmai. Lioviausi gerti. Pamaniau, blogas tirpalas. Reikia pasidaryti savo.

Kadangi veiksmas vyko pavasario pabaigoje, tuo metu kai tos ugniažolės visa jėga žydi laukuose, nuvažiavau ir prisiskyniau tų žolių pati. Išspaudžiau sultis ir pakartojau eksperimentą. Šį kartą skrandis atsisakė veikti jau po 15 lašelių: pradėjo žiauriai skaudėti. Su ugniažolėmis žaidimus nutraukiau. Vis dėlto nuodinga žolė, galėjau ir prisižaisti.

Tada nusprendžiau pagauti rupūžę. Pagavau. Užpyliau ją šimtaprocenčiu spiritu, palaikiau mėnesį ir pradėjau tuo tirpalu gydytis. Gydžiausi pusę metų.

Po pusės metų pasitikrinus paaiškėjo, kad ikivėžinė būklė nedingo. Ji pasunkėjo. „Velnias, – galvoju. – Reikia ieškoti kitokio gydymo.“

Manydama, kad atradau sveikatos eliksyrą, bandžiau vitaminų duoti ir savo vaikams. Vaikai buvo protingesni už mane ir pasipriešino siūlymui gerti tokį kiekį tablečių.

Kuo viskas baigėsi? Ogi alergija ir rimta operacija, po kuriuos dar iki šiol neatsigaunu.

Visas mano pusantrų metų gydymas liaudiškais būdais ir papildais nuėjo šuniui ant uodegos. Jokios ikivėžinės būklės nei žolės, nei vitaminai neišgydė. Neįsivaizduoju, kaip jie tada gali išgydyti patį vėžį? Manau, niekaip.

(Pagal lrytas.lt)

SAM parengė pasiūlymus dėl netradicinės medicinos praktikos reglamentavimo

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), įgyvendindama XVI Vyriausybės programos nuostatą ,,Sieksime teisės aktais reglamentuoti netradicinės (papildomos ir alternatyvios) medicinos paslaugų teikimą“, parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos  – reglamentuoti netradicinės medicinos praktiką – numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymą.

Pažymos tikslas – integruoti į nacionalinę sveikatos sistemą netradicinės medicinos (papildomosios ir alternatyviosios medicinos – PAM) sritį, siekiant užtikrinti šios srities paslaugų saugumą.  Netradicinės medicinos iniciatyvos įgyvendinimas padės sukurti teisinę ir saugią aplinką tiek paslaugų teikėjams, tiek paslaugų gavėjams. Šiuo dokumentu siekiame padėti ne tik paslaugų vartotojams, sveikatos specialistams, bet ir mokslo atstovams plėtoti šios veiklos žinias bei praktiką Lietuvoje.

„Kadangi tokia svarbi sritis Lietuvoje iki šiol nebuvo teisiškai reglamentuota, žmonės neretai pakliūdavo į įvairių apsišaukėlių rankas. Neatmeskime galimybės, kad nekontroliuojami gelbėtojais prisistatantys asmenys galėjo ne tik nepadėti patikliems sveikatos problemų turintiems žmonėmis, bet ir pakenkti jų sveikatai, – sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. – Kadangi negalime uždrausti žmonėms ieškoti įvairių gydymosi alternatyvų, turime tinkamai reglamentuoti tokių paslaugų teikimą, nes tai vienas esminių žmonių saugumo klausimų“.

Pažymos parengtų 2 alternatyvų nuostatos turėtų padėti spręsti šios srities problemas: apibrėžti ir įteisinti netradicinės medicinos sąvoką, nustatyti šias paslaugas teikiančių specialistų būtiną kompetenciją, apibrėžti netradicinės medicinos veiklos apimtis, parengti paslaugų teikimo metodikas (standartus), siekti, kad šios veiklos viešinimas bei reklamos informacija būtų teisinga ir neklaidinanti vartotojo.

Įgyvendinant pirmąją alternatyvą netradicinę mediciną siūloma apibrėžti kaip biomedicinos mokslų sritį, apimančią sveikatos rekreaciją,  natūralią ir liaudies mediciną ir jų veiklose naudojamus produktus. Paslaugos diferencijuotos pagal galimą riziką ir žalą žmogaus sveikatai. Vidutinę ir didelę riziką žmogaus sveikatai keliančias paslaugas numatoma licencijuoti, PAM praktikos paslaugas pavedant  administruoti Sveikatos apsaugos ministerijai. Tarp vidutinę ir didelę riziką žmogaus sveikatai keliančių paslaugų yra kūno priežiūros paslaugos (tarp jų įvairūs masažai, aplikacijos, įvyniojimai, tatuiravimas ir pan.), biologinio  poveikio paslaugos (tarp jų fitoterapija, homeopatija, hirudoterapija ir apiterapija ir pan.), įvairios menų ar susijusių su gyvūnais terapijų rūšys. Tarp mažą riziką žmogaus sveikatai keliančių paslaugų – psichoemocinio poveikio paslaugos, tarp jų joga, Reiki, autogeninė treniruotė, rytų medicinos sistemų grupė.  PAM praktikos paslaugas, keliančias mažą riziką žmogaus sveikatai priskiriamos savireguliacijai (koreguliacijai), jas administruos naujai įsteigta asociacija (rūmai, konfederacija ar sąjunga). Asociacijos steigimui nenumatomi valstybės biudžeto asignavimai.

Antroji pažymoje pateikiama alternatyva apima mažesnę paslaugų grupę – natūralios ir liaudies medicinos praktiką ir kelias sveikatos rekreacijos srities paslaugas, kurias numatoma licencijuoti. Šiuo tikslu visas funkcijas, būtinas netradicinės medicinos (PAM) praktikos paslaugų saugumui ir kokybei užtikrinti, vykdytų tik  SAM ir jos pavaldžios įstaigos.

Nepriklausomai nuo pasirinktos alternatyvos, planuojama reglamentuoti  sveikatinimo veiklos sritis turi būti integruota į bendrą Lietuvos sveikatos sistemą ir atitikti pagrindinius sveikatinimo veiklos principus. Paslaugos turės būti teikiamos tinkamomis valstybės nustatytomis sąlygomis pagal nustatytas paslaugų teikimo metodikas (standartus) – paslaugų teikimo tvarkos aprašus (paslaugų teikėjams, vykdantiems šią veiklą, privalomas sąlygas, kurių bus privalu laikytis vykdant šios veiklos praktiką). Šias paslaugas teikiantys specialistai turės atitikti kvalifikacijos reikalavimus (teisės akto nustatyta tvarka bus išduodamas netradicinės medicinos (PAM) praktikos kvalifikacijos pažymėjimas, registruojamas informacinėje sistemoje), bus parengti netradicinės medicinos (PAM) specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašai bei sukurta šios veiklos stebėsenos ir priežiūros sistema, pagrįsta savireguliacijos (koreguliacijos), griežto ir veiklos deklaravimo licencijavimo principu.

Pasak ministrės R. Šalaševičiūtės, visos šios priemonės turi padėti vartotojui pasirinkti saugias, pripažintų specialistų teikiamas PAM paslaugas.

(Pagal Sveikatos Apsaugos Ministeriją)

Labai apmaudu, kad kuriamos dvigubos taisyklės – vienos, griežtos, taisyklės tikrai medicinai, o kitos, atlaidžios, – šundaktarių medicinai. Kuriant tokį reguliavimą, valstybė tik prisideda prie sumaišties kėlimo, sudarydama įspūdį, kad neveikiančios ir negalinčios veikti „medicinos“ priemonės gali padėti. Kaip matome iš kitų šalių patirties, tokiu valstybės pripažinimu manipuliuos visokie homeopatai, karmos diagnostikai, reiki „specialistai“, akupunktūristai, natūropatai ir „gydymo“ dėlėmis propaguotojai pardavinėdami neveikiančius „gydymo“ būdus žmonėms pažeidžiamose situacijose.

Pacientų teises reikia ginti, o ne kurti įspūdį, kad šarlatanų ir šundaktarių teikiamos paslaugos yra alternatyva medicinai.

Apie homeopatiją ir homeopatijos tyrimus

Yra būdas vaisto efektyvumui patikrinti ir tas būdas yra atsitiktinių imčių, dvigubai aklas, placebo kontroliuojamas klinikinis tyrimas.

[…]

Šis metodas buvo taikytas vertinant ir homeopatinių preparatų efektyvumą. Ir ne kartą. Ir net ne šimtą kartų. Buvo tiriama, kiek homeopatiniai preparatai yra efektyvūs gydant nemigą, astmą, egzemą, kai kurias psichines ligas, netgi dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą ir dar kelias dešimtis ligų.Absoliučios daugumos tyrimų išvados skamba maždaug taip: „gydant X ligą homeopatinio preparato Y efektyvumas ne didesnis nei placebo“. Kartais suformuluoja kitaip, pavyzdžiui: „poveikis ribinis“, „neįrodytas“ arba „nerekomenduotinas“.

Faktai nuskambėjo ir galėtumėme sustoti, bet homeopatai labai atkaklūs žmonės, jų paprastais faktais taip lengvai nesutrikdysi. Be to, kad reikia kažko imtis, jiems nuolat primena iš šios veiklos byrantys visai nemenki pinigai.

Pasaulinė homeopatinių preparatų industrija yra verta maždaug penkių milijardų dolerių.

Na ir imasi, homeopatai, veiklos. Patys atlieka tuos klinikinius tyrimus, tik aišku savaip, svarbu tik, kad rezultatai būtų teigiami. Juk vis dėlto, įvaizdį kažkaip pagerinti reikia.

Mokslinis tyrimas, kaip žinia, privalo būti nešališkas. Yra įprasta mokslinio straipsnio pabaigoje aptikti sakinį, kuriuo autoriai pabrėžia, kad tyrime nebuvo jokių interesų konfliktų. Tačiau reikėtų labai pasistengti, norint tokį sakinį rasti straipsnyje, kuriame aprašomi teigiami homeopatijos efektyvumo rezultatai.

(Pagal DELFI)

Kaip apsinuodyti maisto papildais, homeopatija, ajurvedinėmis ir kiniškomis žolelėmis

Blogas „Aš ne daktaras, bet…“ rašo:

Pasaulyje kasmet vyksta renginys 10:23 campaign. Jo metu žmonės daugelyje šalių “perdozuoja” homeopatinių “vaistų” tam, kad pademonstruotų, jog homeopatiniai preparatai yra atskiesti iki tiek, kad iš jų belikę tik paprasčiausios cukraus piliulės. O cukraus piliulių perdozuoti yra sunku!

Aš to nedaryčiau, nes maisto papildų, tradicinės kinų medicinos, ajurvedos ir homeopatijos rinka yra beveik nereguliuojama.

Tad nepaisant to, kad homeopatiniai preparatai turėtų būti atskiedžiami iki tiek, kad juose paprastai nelieka nė vienos “aktyviosios” medžiagos molekulės, aš paprasčiausiai nepasitikiu menkai reguliuojama rinka, kurią valdo šarlatanai, pardavinėjantys “vaistus”, kurie neveikia ir negali veikti.

Nuo kvailumo tablečių nėra

Taigi medikai – tautos priešai. Iš jų griežtai pareikalausim atitinkamo išsilavinimo ir licenzijų. Tai, ką darai, turi būti pagrįsta. Įrodyta, kad nekenksminga. Kad tikrai bent šiek tiek veikia. Kad nėra apgaulės.

Vaistui aprobuoti jį kliniškai tirsite metų metais. Nuodijant savanorius nustatinėsite pašalinius poveikius. Tiksliai aprašysit veikimo mechanizmus ir galimybių ribas. Ir apie pasitaikančias klaidas drebėdami tylėsit.

O štai nemedikai – visi iki vieno tautos draugai. Storos žolininkės – lieknumo specialistės, raganos, šamanai su tamtamais. Solidūs homeopatai, gydantys vandens lašiukais. Natūralių myžalų gėrikai ir molio valgytojos.

Jų pilnos studijos ir urmo bazės. Lentynos nukrautos drumzlinais buteliukais neaiškių antpiliukų ir raugų. Kurių sudėties ir poveikio niekas niekada netyrė ir netirs. Kaip ir to, ar tikrai juose yra tai, kas pakeverzota. Jie tai išgydo viską ir visus. Visi klausimėlio herojai patvirtins. Jokių tyrimų ir klaidų. Viskas tobula ir nepakartojama. Jokių licenzijų ir patvirtintų pasveikimo įrodymų. Ar bent deklaracijų apie poveikį. Keista šypsena, veterinarijos felčerio frazės. Fone įnirtingi plojikai įvairias rakursais. Laidų vedėjai be jų negali nei minutės.

(Pagal lrytas.lt)

Vandenilio peroksidas nėra vaistas

Visokie šarlatanai reklamuoja vandenilio peroksidą kone nuo visų ligųl Deja, stebuklų nebūna. Tad nepaisant to, kad Ji24 skelbia daug š, šį kartą jie pridėjo bent pakenčiamą straipsnio pabaigą.

Kodėl nereikėtų vartoti  vandenilio peroksido ne pagal paskirtį

Vlmedicina.lt pakalbino gydytoją toksikologą Robertą Badarą. Anot jo, pirmiausia vandenilio peroksido geriamieji tirpalai (ypač didesnės koncentracijos) gali sukelti pykinimą, vėmimą, virškinamojo trakto dirginimą, erozijų ir opų atsiradimą.

Esant didesnei vandenilio peroksido koncentracijai ir medžiagai patekus į kvėpavimo takus, galima net plaučių aspiracija.

Vartojamas intraveniškai, vandenilio peroksidas gali sukelti rimtų pažeidimų: tikėtinas uždegimo atsiradimas injekcijos vietoje, dujų embolija kraujagyslėse, gyvybei pavojingos alerginės reakcijos. Anot R. Badaro, kraujagyslių užsikimšimas deguonies „burbulu“ – ne ką geresnis nei užsikimšimas cholesterolio plokštele, ko visi taip paniškai bijo.

Ir blogiausia, kas gali nutikti pavartojus didelės koncentracijos vandenilio peroksido ne pagal paskirtį,  – traukuliai, koma, cianozė, kardiorespiratorinis sutrikimas, insultas, infarktas.

Kalbant apie pavojų sveikatai, dažniausiai minima didesnė nei 10 proc. vandenilio peroksido tirpalo koncentracija. Tačiau labai nerekomenduojama eksperimentuoti ir su mažesnėmis koncentracijomis, mat kiekvieno žmogaus organizmas  individualus ir savaip jautrus.

O štai „American Cancer Society“ pareiškė, kad nėra jokių įrodymų, jog vandenilio peroksidas gali sustabdyti ar išgydyti vėžį. Juolab nėra moksliškai pagrįstų įrodymų, kad iš vandenilio peroksido atskilęs deguonies atomas gali prisijungti prie raudonųjų kraujo kūnelių ir parnešti daugiau deguonies į audinius ar organus.

Toksikologas R.  Badaras dargi pamini, kad organizmas labai saugosi laisvųjų radikalų, stengiasi juos greitai „surišti“ su kitomis medžiagomis, pašalinti iš organizmo. Panašiai turėtų būti ir su deguonies laisvuoju radikalu iš vandenilio peroksido.

Išties kiekvienas mūsų yra savo kūno ir gyvenimo šeimininkas. Kiekvienas mūsų turi teisę pasirinkti savo sveikatos ir grožio kelią. Tačiau prieš eksperimentuodami su sveikata,  išanalizuokite kuo daugiau informacijos. Ir geriausia, jog ši informacija būtų oficiali, paremta moksliniais faktais bei rasta oficialių institucijų puslapiuose.

(Pagal Ji24.lt)

„Gydymo būdai“

Jau tūkstančius metų žmonės nuolat bando rasti veiksmingus gydymo būdus konkrečioms ligoms gydyti, kurie padėtų išlikti sveikiems. Nors šiuolaikinė Vakarų medicina virto tvarkinga sistema su gydytojais, ligoninėmis bei farmacijos preparatais, tačiau daugelis kitokių priemonių, pradedant kraujo nuleidimu ir baigiant juoko terapija, iki šiol pasaulyje yra plačiai naudojami gydymo metodai.

(Pagal lrytas)

Žmonės tiki tokiomis nesąmonėmis:

Daugiau nei prieš 100 metų, Batini Goud šeima iš Indijos sukūrė savo sveikatos sistemą, kurios gydymo būdas yra 5-7cm ilgio žalios žuvies ryjimas, įdarytos geltona žolelių pasta. Žuvis vadinama „murrel“, o žolelių pastos paslaptis perduodama iš kartos į kartą ir žinoma tik šeimos nariams. Pasak gydančiųjų šiuo būdu, pacientai visam laikui išgydomi nuo astmos, tačiau turi ryti žuvį trejus metus iš eilės ir griežtai laikytis dietos, kurią paskyrė žiniuoniai.

Bei:

Indijoje yra didžiulis pasirinkimas produktų, pagamintų iš karvės šlapimo ir mėšlo. Indai tiki, kad jie gali padėti atsikratyti susirgimų vėžiu, nervų sistemos sutrikimų ir kitų. Pavyzdžiui, vyrams skirtas losjonas po skutimosi, naudojamas ir kaip dezinfekavimo bei gydymo priemonė įsipjovus ar susižeidus.

Svarbu

Žmonėms derėtų prisiminti, kad stebuklų nebūna, o įvairių gydymo metodų efektyvumui, saugumui ir pašaliniams efektams nustatyti reikia gan ilgų ir sudėtingų tyrimų. Taip pat, daugeliu atveju, „gydymą“ preliminariai įvertinti galima ir be didelių tyrimų – užtenka užmesti akį į tai, kiek gydymas atitinka ar prieštarauja jau sukauptoms mokslo žinioms.