Gripo statistika, ir TV3 netikrų sensacijų kūrėjai
- 2020-02-03
- Laisvamanis
- Kita
Gripas - pavojinga liga, pasiskiepyti nuo jo šį sezoną dar ne vėlu:
Š. m. sausio 20–26 d. dėl gripo šalies ligoninėse gulėjo 99 asmenys, tarp jų 71 vaikas ir 1 nėščioji, 7 asmenys buvo gydomi intensyvios terapijos skyriuje.
Pasikeitė informacijos apie gripą šaltinis
[Sveikatos apsaugos ministerija] informavo, kad dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) žiniasklaidai, suinteresuotoms institucijoms informaciją teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Anksčiau šią informaciją platindavo ir NVSC ir ULAC (Užkrečiamų ligų ir AIDS centras)
– Pagal TV3
TV3 redakcijai dvejetas už antraštę
TV3 savo straipsnį pavadino sensacingai - “Ministerijos akibrokštas ULAC: uždraudė kalbėti apie gripą ir koronavirusą”, tačiau straipsnyje jokio akibrokšto nėra, tik paprastas paaiškinimas, kad statistiką apie gripą bei informaciją apie koronavirusą skleis centralizuotai per NVSC, kad būtų mažiau sumaišties ir dublikavimo.
NVSC yra pavesta koordinuoti gripo ir ŪVKTI duomenų srautą, kadangi NVSC ir surenka, ir apibendrina gripo bei ŪVKTI duomenis. Šis sprendimas leidžia atsisakyti funkcijų dubliavimo, užtikrinti aiškesnę gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą, sumažinti administracinę naštą ir aiškiai apibrėžti atsakomybę už informacijos teikimą.
Dėl naujojo koronaviruso SAM Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje priimtas sprendimas, kad informacija koordinuojama per SAM Spaudos tarnybą. Priduriama, kad tai yra įprasta praktika tokiais atvejais siekiant, kad visus pasiektų naujausia, tiksli informacija.
Linkėjimai ateinantiems metams
- 2019-12-31
- Laisvamanis
- Kita
Visiems linkiu daugiau pasitikėjimo specialistais. Kelios valandos skaitant abejotinos vertės interneto forumus neatstos daugelio metų mokymosi iš vadovėlių ir metų praktinės patirties.
Žurnalistams linkiu skelbti mažiau netiesos, mažiau prietarų bei religijos propagandos. Linkiu pasitarti su ekspertais apie dalykus, kurių nesuprantate. Taip pat linkiu nekurti netikro balanso.
Tymų epidemija Samoa
- 2019-12-02
- Laisvamanis
- Kita
Tymų epidemija Samoa prasidėjo 2019 spalį, mirusių jau 53 (dauguma vaikai iki 4-ių metų amžiaus). Registruota virš 3000 susirgimų.
Taip pat
Skiepykitės ir skiepykite savo vaikus
Tymai ir kitos ligos - pavojingos. Nuo jų reikia skiepytis. Nežaiskite rusiškos ruletės su savo vaikų ir aplinkinių sveikata ir gyvybe.
Įvairūs: beverčiai kraujo tyrimai, vitaminas D, ar tikrai kanapės gydo?
- 2019-11-14
- Laisvamanis
- Kita
Gydytojas Morozovas apie beprasmius tyrimus ir vitaminą D
Gydytojas Morozovas: nusprendėte išsitirti? Aš jau dabar žinau atsakymo rezultatus
Silpnumas, prakaitavimas, dažnos infekcijos, negyjančios žaizdos, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, raumenų ir kaulų skausmai, šlapimo pakitimai, inkstų ir kepenų veikla – viskas susiję arba su pertekliumi, arba su trūkumu šio stebuklingo vitamino. Ir koks geras būdas būti geru gydytoju – padaryti vieną vienintelį tyrimą ir surasti priežastį iš pirmo karto!
O kuo čia dėtas vitamino tyrimas? Ogi tuo, kad nesvarbu, kam jį atliksi, 95 procentams šalies suaugusiųjų jo trūks, o didžiajai daliai kūdikių bus perteklius. Nes taip yra mūsų Lietuvoje. Nes nėra galimybių vitamino D kiekiui padidinti mūsų mylimuosiuose organizmuose. Galime jį gaminti kaip medžiai deguonį – padedant saulei.
– Delfi
Kanapės - daugeliu atvejų irgi placebas
Gydytojai, kalbėdami apie medicinines kanapes, labai dažnai mini vieną žodį – „placebas“.
„Northwestern“ universiteto vėžinio skausmo programos vadovė Judith Paice prisiminė vieną atvejį, kai pacientas naudojo minėtus vaistus su kanabinoliu (CBD) – nepsichoaktyvia chemine medžiaga, randama marihuanoje. Jis bandė prisiekti, kad medžiaga tikrai padeda. Tada gydytoja paprašė jo tą vaistą atsinešti.
Pasižiūrėjusi į produktą ji įsitikino, kad jame iš tiesų yra CBD, tačiau jo sudėtyje buvo 5 proc. mentolio, kuris sukeldavo šaltį. Labai tikėtina, kad tai ir suteikė įsivaizduojamą palengvėjimo pojūtį.
Klinikiniai testai, ypač rengiami atsitiktine tvarka, suteiktų daugiau aiškumo dėl vaistų poveikio organizmui, tačiau šiuo metu jų vis dar nėra pakankamai. Viena to priežasčių – medicininių kanapių legalizavimo banga pasaulyje vis dar palyginti naujas reiškinys. JAV, viena iš labiausiai pažengusių šioje tyrimų srityje, daugumoje valstijų kanapes legalizavo tik prieš 3 metus. Federaliniu lygmeniu ši medžiaga vis dar draudžiama.
Taigi, kol nėra daugiau informacijos, gydytojų teigimu, valstybės turėtų būti atsargesnės, įvesdamos kokias nors medicininės marihuanos programas. Patys gydytojai yra linkę pripažinti šios medžiagos vartojimą kaip paskutinę priemonę, dažniausiai tiems, kuriems nebepadeda tradiciniai vaistai.
Problema kyla dėl to, kad patys pacientai nori naudoti šią medžiagą ir kitais tikslais. 2019 m. „Tilray“ apklausė daugiau nei 2 tūkst. kanadiečių, kokiems simptomams malšinti pacientai naudoja medicininę marihuaną. Dažniausias atsakymas buvo lėtinis skausmas, kitos įvardytos priežastys buvo nemiga, stresas ir depresija. Ir dauguma pacientų yra įsitikinę, kad ši priemonė puikiai veikia.
Ilgas ir vingiuotas klinikinių testų kelias
Gydytojai nori klinikinių testų, tačiau puikiai žino, kad duomenų rinkimas reikalauja laiko. Ir pinigų.
Kai kurioms kanapių kompanijoms žymiai paprasčiau tiesiog gaminti CBD aliejų ir pardavinėti jį kaip papildus. Ir uždirbti milžiniškus pinigus, nesivarginant šios medžiagos išbandyti.
Miuncheno technikos universiteto psichosomatinės medicinos profesorius Winfriedas Hauseris teigia, kad su kolegomis labai dažnai susiduria su medicininių kanapių apžvalgomis, kurios iš esmės yra jau atliktų tyrimų perpasakojimas.
Tokio tipo tyrimai dažniausiai susideda iš plataus spektro tyrimų, kurie labai dažnai parodydavo skirtingus rezultatus – priklausomai nuo to, ką tų tyrimų autoriai pasirinko apžvelgti. Pavyzdžiui, W. Hauseris per pastaruosius 4 metus pateikė 4 skirtingus tyrimus, kuriuos atliekant buvo analizuojamas medicininių kanapių poveikis malšinant lėtinį skausmą. Visuose 4 tyrimuose buvo prieita prie skirtingų išvadų.
Prastesniuose tyrimuose, pasak mokslininko, tyrėjai „galimai pervertina teigiamą kanapių preparatų poveikį“.
Kuršių nerijos pusė Kaliningrade
- 2019-08-16
- Laisvamanis
- Kita
Puiku, kai rašoma apie įdomias lankytinas vietas.
Dar viena Kuršių nerijos unikali vieta – „Šokantis miškas“. Čia auga pušys, kurių kamienų forma ne tiesi, o lenkta, išraityta įvairiomis kilpomis.
Blogai, kai tos vietos apibūdinamos šarlataniškai skleidžiant prietarus:
Bioenergetikai sako, kad čia susikerta teigiama ir neigiama energija, todėl kai kuriems apsilankiusiems šiame miške ima svaigti galva, tad silpniems žmonėms čia nepatariama lankytis.
(Pagal 15 min)
Podcast'as BBC More or Less
- 2019-06-14
- Laisvamanis
- Kita
Prieš porą dienų atradau dar vieną podcast’ą, kuriame kalbama apie statistiką, bei aptariamas žiniasklaidoje pateiktų teiginių tikrinimas - tiek procesas, tiek ir rezultatai.
(Pagal More or Less)
Rekomenduoju!
Laisvamaniai Telegram'oje
- 2019-03-24
- Laisvamanis
- Kita
Mus galite surasti ir pabendrauti ir programėlėje Telegram kanale Lietuvos Laisvamaniai.
Nebijokite keptuvių
- 2019-01-20
- laisvamanis
- Kita
Vienoje Facebook grupėje buvo užduotas klausimas:
Kokia rekomenduotumėt keptuvę įsigyt? Kiek žinau teflonines nesveika naudot. Dėkui
Dėl tefloninių keptuvių sveikatai – nebijokit.
Štai trumpa santrauka iš Vikipedijos:
Neperkaitinkit tefloninės keptuvės (350C yra gan sunku pasiekti namų salygomis).
O teflonui pradėjus skilinėti, tos teflono atplaišos žmonėms yra nepavojingos.
Aš pats nustojau tokias keptuves naudoti, nes man paprastai per metus tas nelimpantis paviršius tampa limpančiu ir tenka pirkti naują.
Tolerancijos trūkumas
- 2018-12-22
- laisvamanis
- Kita
Apskritai, tolerancijos trūkumas asmenims, nepatenkantiems į visuomenės nusibrėžtas siauras priimtinumo ribas, neigiamai veikia ne tik diskriminuojamų asmenų psichologinę sveikatą ir galimybę jausti laimę, tačiau yra žalingas ir ekonomikai. Dalies visuomenės talentas yra tiesiog iššvaistomas – tokie asmenys neretai negali pilnai įgyvendinti savo potencialo, vyresnio amžiaus gyventojai ar neįgalieji gali nuspręsti nedirbti ar anksčiau išeiti į pensiją, kai kurie asmenys gali net nuspręsti emigruoti į šalis, kur žmogaus teisės yra labiau gerbiamos.
Dėl tolerancijos stokos ir puritoniško visuomenės požiūrio gali būti sudėtinga į šalį pritraukti talentų iš kitų šalių, taip pat ir užsienio investuotojų, kuriems šie talentai svarbūs. Būtina paminėti ir tai, kad lietuviai apskritai yra gana nesvetingi atvykėliams. Pagal bendrovės „Gallup“ sudaromą pasaulinio „Migrantų priėmimo indeksą“, Lietuva vėl rikiuojasi vienoje paskutinių vietų ne tik ES, bet ir visame pasaulyje.
Pagal elta
JT migracijos paktas
- 2018-12-19
- laisvamanis
- Kita
Kadangi tai teisiškai neįpareigojantis dokumentas, tai nemanau, kad jis svarbus. O štai žiniasklaida rašydama apie JT migracijos paktą nusipelno dvejeto, nes nepateikia nuorodų į pirminius šaltinius.
Tad štai nuoroda į tą paktą (angliškai, PDF formatu): https://refugeesmigrants.un.org/sites/default/files/180713_agreed_outcome_global_compact_for_migration.pdf
Man dar kliūna šio pakto kritikai su savo nacionalizmu, idiotiškais pasipiktinimais ir pan.
Štai kažkas piktinasi:
„Šiandien didžiosios valstybės – JAV, Austrija ir kitos nepasirašo Migracijos pakto, o mes vėl skubame pasirašyti. Kodėl? Argi mes nematome, kas vyksta pasaulyje?
Tad teks tik priminti, kad JAV ir Australija pasižymi migrantų ir pabėgėlių teisių pažeidimais. Pvz. šis paktas kalba (23.e punktas) apie tai, kad reikia ginti migrantų vaikų teises. Ar reikia priminti, kad JAV sistemiškai atskirinėja vaikus nuo tėvų?
Paktas kalba (16.13 punktas) apie tai, kad migrantų sulaikymas būtų taikomas tik, kaip paskutinė priemonė, tuo tarpu Australija garsėja tuo, kad žmones ieškančius prieglobsčio neribotam laikui ir neteisėtai sulaiko salose už Australijos ribų.
Štai Respublikoje koks tai tipas piktinasi:
Žodis „teisė“ dokumente kartojasi 112 kartų, žodis „pareiga“ nėra pavartotas nė karto. Taip pat nė karto nepaminėtas žodis „demokratija“. Skelbiama, kad dokumentas nėra įpareigojantis, neva valstybės gali pačios savo valia jį taikyti, tačiau beveik 100 kartų jame pasikartoja žodis „įsipareigojame“.
Visų pirma spręsti apie tekstą pagal tai, kiek ten pasikratoja vienas ar kitas žodis yra kvaila!!!
Antra kalbant būtų gerai, jeigu susitarime ginti žmonių teises būtų įsipareigojama atlikti tam tikrus veiksmus.
Klaipėdos dienoje atsirado dar vienas žodžių skaičiuotojas:
Tačiau ne vienas tam nepritariantis Lietuvos politikas pastebėjo, kad šiame susitarime nė vienu žodžiu neužsimenama apie nacionalinių valstybių piliečius, apie jų teises. Manoma, kad tuo bus siekiama sukurti privilegijuotą padėtį migrantams atvykimo šalyse lyginant su juos priimančių šalių gyventojais.
Kadangi paktas skirtas ginti migrantų teisėms ir šalims padėti bendradrbiauti migracijos srityje, tai nieko nuostabaus, kad čia nekalbama apie gyvūnų teises, sportą ar „nacionalinių vakstybių piliečius“.
Kaip ten bebūtų: paktas – neįpareigojantis, bet aš pats jį naudočiau, kaip visai gerą sąrašiuką, jeigu man tektų spręsti migracijos klausimus.