Kodėl taip jautrina jautrumas kalbai?

Vilniaus universitetas paskelbė lyčiai jautrios kalbos gaires

Orientavimasis į lyčiai jautrią kalbą reiškia, kad ji yra neatsiejama pagarbių darbo ir studijų santykių dalis, o konvencija vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenusi ir dažnu atveju diskriminacinė. Todėl svarbu, kad administracinis, akademinis ir pedagoginis bendravimas žodžiu ir raštu, publikacijos, dokumentai ir kasdienė komunikacija atsižvelgtų į pakitusį ir tebekintantį jautrumą lyčiai ir įvairovei.

Po to, atbuleiviškoje spaudoje (labas Respublika[taškas]lt ir kiti!!) pasipylė pykčio kupini “straipsniai” apie naujakalbės kūrimą, apie vyrų ir moterų skirtumų neigimą, apie kovą prieš krikščionybę bei visokių kitokių sąmokslo teorijų.

Tad puiku, kad Delfi paskelbė Pauliaus Gritėno straipsnį “Kodėl taip jautrina jautrumas kalbai?". Štai keletas citatų:

Tai nereiškia, kad universitete yra įtvirtinamos kažkokios konkrečios kalbos taisyklės ar formos. Tai nereiškia, kad kažkaip ribojama laisvė saviraiškai, kritikai, savitai interpretacijai ar pamatiniam nesutikimui. Gairių tikslas – paraginti atsižvelgti į kintančią socialinę, demografinę situaciją ir ne taip tolygiai kintančius statusus.

[…]

Štai tarkime, rodos, niekuo nekaltas kreipinys „drauge“ dėka komunistinio totalitarizmo nusikaltimų žmonijai įgavo tokias konotacijas, kad jums pavadinus mane „draugu Gritėnu“ aš galėčiau įsižeisti, numanydamas, kad taip referuojama į tariamas mano simpatijas komunizmui.

Panašiai mūsų kalboje funkcionuoja ir tam tikri išsireiškimai, kreipiniai ar formuluotės, kurios fiksuoja mažareikšmę ar antrinę moterų situaciją visuomenėje. Pripažindami, kad norime labiau lygiateisiškos visuomenės, turėtume atkreipti dėmesį į šias raiškos formas.

Tad visas skaitytojas ir skaitytojus kviečiu perskaityti šias gaires (PDF), tai tik 4 puslapiai teksto ir tik 2 nepilni puslapiai rekomendacijų.