Nebijokite medicinos

Nebijokite skiepų

„Vakcinos nebuvo tirtos dėl saugumo“. O dėl ko jos buvo tirtos? Kodėl vis dar nėra saugios COVID’o vakcinos? Nes tiriama dėl saugumo. Kai tik tokie tyrimai „pagreitinami“ – turime problemų su vakcinų pašaliniais reiškiniais. Vakcinos nuolat stebimos, visi jų pašaliniai reiškiniai registruojami, visos būklės suvedamos į bendras šalių sistemas. Tai nuolatinis procesas ir būtent saugumo tyrimai niekad nesustoja.

Nebijokite cholesterolį mažinančių vaistų

Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, pranešime žiniasklaidai atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų žmonės prisibijo.

Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema. Ši vaistų grupė apipinta mitais ir baimėmis, pacientai nejaučia motyvacijos imtis prevencijos dėl to, kad perspektyva ateityje apsisaugoti nuo miokardo infarkto ar insulto atrodo miglota.

„Iki 2015 metų statinų prieinamumas buvo gana ribotas, tačiau nuo 2016 metų jų kompensavimo sąlygos ženkliai pagerėjo, šeimos gydytojams atsirado galimybė juos paskirti ir, atrodytų, neliko didelių kliūčių juos vartoti. Tačiau pacientams labai smarkiai pervertinant galimą statinų šalutinį poveikį bei nepaisant objektyvių, mokslu pagrįstų įrodymų, vis dar neišnaudojamas šių medikamentų potencialas.

„Iki“ nuo gripo paskiepys visus darbuotojus

Lietuvoje yra oganizacijų, kurios sveikatos atžvilgiu elgiasi atsakingai:

Pasak Editos Jakučionytės-Lukšės, „Iki“ personalo direktorės, šalyje augant koronaviruso infekcijos atvejų skaičiui, būtina nepamiršti ir gripo grėsmės.

„Sveiki darbuotojai – mūsų didžiausias turtas. Suprantame, kad šiuo metu kylant įvairioms rizikoms visi jaučiamės labiau pažeidžiami. Dėl to siekiame užtikrinti, kad „Iki“ parduotuvių darbuotojai turėtų galimybę išvengti susirgimo gripu nuo jo nemokamai pasiskiepydami“, – sako E. Jakučionytė-Lukšė.

Anot jos, sprendimas skiepytis ar ne yra kiekvieno darbuotojo individualus pasirinkimas. Visgi „Iki“ personalo direktorė pastebi, kad tie, kas pasinaudoja nemokamais skiepais, vėliau – rudens ir žiemos sezonų metu – mažiau serga gripu nei tie, kas skiepų atsisako. Panašios pozicijos laikosi ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

BNS

Tymų infekcijos protrūkis – skiepai tapo savo sėkmės įkaitu

Specialistai konstatuoja: pernai fiksuotas sergamumo tymais protrūkis – palaipsniui mažėjusių vakcinacijos apimčių rezultatas. Išsigandusi užmirštos ligos visuomenė suskubo skiepytis ir situacija stabilizavosi, vis dėlto medikai kol kas negali prognozuoti, koks sergamumas bus ateityje. Nors Seime visai neseniai netilo klausimas, ar skiepai nuo šios ligos (kartu su raudonuke ir kiaulyte) vaikams neturėtų būti privalomi, statistika rodo, kad didžiausias sergamumas tymais buvo tarp suaugusiųjų.

Visose industrinėse valstybėse viena dozė yra įskiepijama antrais gyvenimo metais, kita dozė – dažniausiai prieš mokyklą ir viskas tada būna tvarkoje.

„Kalbant apie praėjusių metų ligos protrūkį, iš sirgusiųjų buvo ir vienas kitas skiepytas, bet išimtinai viena doze, taigi, kitaip sakant, negavę to antro signalo. Kadangi sergamumas visuomenėje tymais buvo labai sumažėjęs, galimybės gauti tą antrą signalą visuomenei nebuvo. Tad tai paaiškina, kodėl tiek daug sirgusiųjų buvo suaugusiame amžiuje.

tv3

Klastingas pandemijos efektas: sukruto vakcinų priešininkai

Vakcinų priešininkai – santykinai nedidelė, bet labai triukšmingai savo nuomonę skelbianti žmonių grupė, netikinti skiepų nauda – pandemijos sąlygomis pasinaudojo stiprindami dezinformacijos sklaidą socialiniuose tinkluose.

Skiepų priešininkų retorika – toli gražu ne naujiena, tačiau pandemijos sąlygomis ji labai smarkiai išbujojo, teigė su AFP žurnalistais kalbėję eskspertai.

Skiepų priešininkų judėjimas yra senesnis ne tik už COVID-19 krizę, bet ir už patį internetą. Tačiau socialiniai tinklai sukūrė itin efektyvius „aido kambarius“ vienminčiams asmenims, tvirtina Renso universiteto (Prancūzija) socialinės psichologijos tyrėjas Sylvainas Delouvee.

Nepaisant to, kad didžiųjų socialinių platformų valdytojai aiškina, kad ribos virusinį antimoksliškos dezinformacijos plitimą, vakcinų priešininkų skleidžiamas melas ir toliau sėkmingai sklinda, teigė mokslininkas.

15min

Džokovičius - yra antivakseris ir jam gali už tai tekti susimokėti

Pasaulio teniso reitingo lyderis patvirtino, kad nėra skiepų šalininkas. „Nenoriu, kad kas nors verstų mane skiepytis“, – sakė jis baimindamasis, kad jei skiepas nuo koronaviruso bus privalomas, jis turės priimti sunkų sprendimą.

Teniso funkcionieriai tvirtino, kad visi žaidėjai turės būti paskiepyti, kai varžybos vėl prasidės. Mat tuo metu, kaip spėjama, jau bus sukurtas skiepas nuo COVID-19.

Kalbėdamas su kitais serbų atletais N. Džokovičius buvo paskendęs dvejonėse: „Asmeniškai aš esu skiepų priešininkas ir nenoriu, kad mane kas nors verstų skiepytis, kad galėčiau keliauti. Tačiau jei tai bus privaloma, turėsiu priimti sprendimą. Turiu savo minčių apie tai, o ar jos pasikeis tuo metu, negaliu pasakyti. Jei sezonas būtų atnaujintas liepą, rugpjūtį ar rugsėjį, gali būti, kad to skiepo dar nebus“.

Delfi

Ką daryti?

Visos sporto ir renginių organizacijos galėtų imtis griežčiau kontroliuoti, kad jų dalyviai neskleistų infekcijų.

Vyriausybė pateikė nutarimą dėl priverstinių skiepų - neprivaloma

[Sausio 22-ąją] Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nuomonei, kad vaikų profilaktinis skiepijimas neturėtų būti privalomas, ką pateiktais įstatymų projektais siekia įteisinti Seimo narių grupė. Dėl skiepijimo, kaip ir iki šiol, turėtų spręsti tėvai, o skatinti skiepyti vaikus svarbu kitomis priemonėmis, be prievartos.

TV3

Morozovas apie skiepus

– Kaip vertinate tėvus, nusprendusius neskiepyti savo vaikų, kuo jie rizikuoja?

– Stengiamės, kad tokių tėvų būtų kuo mažiau. Ligos, apie kurias mes kalbame, nėra dažnos, žmonės realybėje jas mato retai ir mažai bijo. O apie šalutinį skiepo poveikį kalbama už kiekvieno kampo. Temperatūros pakilimas, skaudanti vaiko rankytė ar skiepo vieta tėvams atrodo labai grėsminga ir tai pasitaiko dažniau, negu susirgimas mirtina liga. Bet jeigu tavo vaikas miršta, pradedi galvoti jau kitaip. Pavyzdžiui, prieš kelis metus buvo kūdikio mirtis nuo kokliušo, nes tėvai atsisakė skiepytis, būtų keista, jei jų nuomonė nepasikeistų.

Neskiepydami nuo ligos tėvai rizikuoja tuo, kad jeigu vaikas susirgs, jam gali pasireikšti įvairios komplikacijos. Šansas numirti nuo vėjaraupių nėra toks didelis, bet praleisti savaitę ligoninėje – ne pats maloniausias užsiėmimas.

Delfi

Siūlau perskaityti visą straipsnį.

Baisi statistika: Nuo gripo nėščiosiosios, medikai ir slaugos įstaigų gyventojai beveik nesiskiepija

[Nuo gripo] 2017-2018 m. paskiepyta rizikos grupei priklausančių asmenų: 58,2 % 65 m. ir vyresnių asmenų (n=71 392), 27,2 % asmenų iki 65 m. sergančių lėtinėmis ligomis (n=33 391), 10,4 % sveikatos priežiūros darbuotojų (n=12 730). Mažiausiai iš rizikos grupių paskiepyta asmenų iki 65 m., gyvenančių socialinės globos ir slaugos įstaigose – 3,4 % (n=4216) ir nėščiųjų – 0,8 % (n=988) (8 pav.).

(Pagal ULAC)

Gofundme neberinks lėšų antivakcinavimui, Amazon šalina antivakserių knygas

GoFundMe nebeleis rinkti lėšų antivakcinavimo propagandai.

(Pagal Daily Beast - GoFundMe Bans Anti-Vaxxers Who Raise Money to Spread Misinformation)

Amazon šalina antivakserių ir žmonių propaguojančių autizmo pseudo-gydymo metodus propaguojančias knygas iš savo internetinio knygyno.

(Pagal NBC - Amazon removes books promoting autism cures and vaccine misinformation)

Ką daryti?

  1. Visos interneto organizacijos turėtų užsiimti bent šiokia tokia redakcine veikla ir šalinti dezinformaciją.
  2. Sričių tam yra daug: antivakcinavimas, alternatyvioji medicina, netikras gydymas nuo vėžio užsienio šalyse esančiose klinikose ir pan.

Tymai: Lietuvoje šiemet per 3 mėn susirgo jau 234 žmonės

Užkrečiamų ligų ir AIDS centras beveik kasdien atnaujina tymų žemėlapį ir statistiką svetainėje http://www.ulac.lt/lt/tymu-zemelapis-lietuvoje

Tad naujausius skaičius tikrinkite ten.

Senesnis 2019 kovo 20 įrašas: Tymai: Lietuvoje šiemet per 2,5 mėn susirgo jau 187 žmogus

„Pernai per visus metus Lietuvoje tymais susirgo 30 žmonių, o dabar – prasidėjus protrūkiui – jų tiek užsikrečia per parą. Pirmadienį fiksuotas susirgusiųjų skaičius siekė 159, antradienį – užsikrėtusiųjų jau 187. Medikai įspėja sergančiųjų tymais daugėja ne dienomis, o valandomis“, – sakė parlamentarė Radvilė Morkūnaitė.

(Pagal TV3)

Senesnis 2019 kovo 15 įrašas: Tymai: Lietuvoje šiemet per 2,5 mėn susirgo jau 128 žmogus

2019 m. sausio 1 – kovo 13 d. Lietuvoje iš viso užregistruoti 128 tymų atvejai (vidutinis sergamumo tymais rodiklis 4,56 atv./100 tūkst. gyv.). Tuo tarpu pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių.

(Pagal ULAC)

Senesnis 2019 kovo 10 įrašas: Tymai: Lietuvoje šiemet per 2,5 mėn susirgo jau 123 žmogus

„Šiemet jau užregistruoti 123 tymų atvejai, daugiausiai – 87 – Kauno administracinėje teritorijoje. Vilniaus apskrityje registruoti 27, Marijampolės, Utenos – po tris, Alytaus - du, Klaipėdos – vienas atvejis. Pernai iš viso registruota 30 atvejų. Pagrindinė sergamumo augimo priežastis vienintelė – nepakankamos skiepijimo aprėptys Lietuvoje“, – BNS sakė specialistė.

(Pagal Kauno diena)

Senesnis 2019 vasario 19 įrašas: Tymai: Lietuvoje šiemet per 1,5 mėn susirgo jau 41 žmogus

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, praėjusiais metais Lietuvoje registruota 30 užsikrėtusių tymais, o per šių metų pusantro mėnesio jau patvirtintas 41 tymų ligos atvejis. Laboratorijoje tiriama dar apie 30 mėginių, paimtų iš asmenų, turėjusių kontaktą su tymais užsikrėtusiais žmonėmis. Aiškinamasi, ar jų kraujyje nėra tymų viruso sukėlėjo. Neatmetama, kad kai kurie įtarimai gali pasitvirtinti. „Sumažėjo skiepijimasis, dėl to ir turime tokius rezultatus“, - pastebėjo gydytoja epidemiologė. Nuo 2013 metų tymų atvejų pasitaikydavo kasmet, užpernai jų buvo du.

(Pagal Respublika)