Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga

Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga (LDKPS) džiaugiasi augančia organizacijos bendruomene ir siunčia žinutę visuomenei: „Nebijok, tiesa padaro mus laisvus“ Delfi užsakomasis turinys

Delfyje reklamuojasi profsąjunga ginanti tikinčiųjų teisę dezinformacijai ir neapykantai skleisti.

LDKPS gina maždaug tokius dėstytojus, kaip aprašyta čia: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2248648/vyrai-linke-i-prievarta-o-moters-kunas-vartojimo-objektas-po-vdu-destytojos-teiginiu-astri-kritika)

pažymėjo, kad tokias paskaitas mokytojams veda teologijos dėstytoja, kurios parengtą lytiškumo programą ministerija atmetė. Tačiau, tęsė Seimo narė, buvo rastas kitas kelias.

„Universitetas sudėjo jos turinį, įskaitant dezinformaciją apie hormoninę kontracepciją, į mokytojų rengimo kursus.

Žodžio laisvė ir šeimos sampratos monopolijos panaikinimas

  • 2025-01-07
  • Laisvamanis
  • LGBT

Pasak lrytas.lt:

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai, premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Seime šio klausimo spręsti nebereikės.

Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, prieštarauja Konstitucijai.

Su prašymu į KT įvertinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų konstitucingumą šių metų vasarį kreipėsi buvusi Vyriausybė.

I. Šimonytės Vyriausybė praėjusiais metais siūlė Seimui išbraukti iš minėto įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Šiuo siūlymu siekta sureaguoti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama minėtą nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Du video - ateizmo istorija ir vartotojų teisės

Ateizmo istorija

Šiandien ateistai nevaržomi šėlsta su savo kandžiomis replikomis internete. Tačiau ne visada jų gyvenimas buvo patiktukais klotas, tekdavo lindėti pogrindyje, ar už savo pažiuras pakovoti, o kartais net ir galva padėti, kaip kad nutiko LDK bajorui Kazimierui Ličinskiui 17a.

Trumpai apžvelkim ateizmo istorija, kai ateizmas buvo ir kaltinimas ir sunkiai įsivaizduojama pozicija ar net politinės programos dalis.

Pirmoje dalyje ateizmo istorija nuo antikinės graikijos iki viduramžiu indijos.

Vartotojų teisės

Kas apgins vartotojo teises, įsigijus “stebuklingą” pirkinį?

Seime liko vienas balsavimas dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo

Stenograma:

Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086(2) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086. Pranešėjas – L. Šedvydis. Kolega greičiausiai dalyvauja forume Žmogaus teisių dienos proga. Kas iš komiteto galėtų? Gal, kolegos, tada A. Valinskas? Atsiprašau, A. Nedzinskas. Prašom. A. Nedzinskas.

A. NEDZINSKAS (LSDPF). 2024 m. lapkričio 4 d. komiteto posėdyje dalyvavo mūsų kolegos nariai ir išvada yra bendru sutarimu už.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų. Motyvai už – V. Čmilytė-Nielsen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šis klausimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ tęsiasi jau ne pirmą kadenciją ir dažnai apauga nereikalingomis batalijomis, tokiomis, sakyčiau, „vertybinėmis“ diskusijomis, nors iš esmės klausimas yra formalus, klausimas yra žmogaus teisių srities. Ir šiandieną, tarptautinę Žmogaus teisių dieną, manau, labai tiktų, kad Seimas priimtų būtent vieną tokį sprendimą – svarstymo stadijoje pritartų pateiktam nutarimo projektui. Sklandžiai judėtume link priėmimo ir galų gale išspręstume klausimą, kuris yra ir požiūrio į teisę, ir požiūrio į žmogaus teises, ir požiūrio į religijos laisvę klausimas. Labai kviečiu kolegas šiandieną šiam klausimui pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – R. Tamašunienė.

R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Nesu prieš kokią nors konkrečią bendruomenę, bet šiuo atveju pripažinti šiuolaikinę pagonių grupę rekonstrukcine bendruomene, kuri puoselėja senovės baltų etnokultūrą… Iš tikrųjų verta Kultūros ministerijos paramos ir finansinės paramos, ir baltiškosios etnokultūros puoselėjimo, tačiau aš noriu pabrėžti, kad tai vis dėlto nėra religija. Ir tik atitikti kažkokius formalius skaičius, numatytus metus – nuo to religija netampama. Ir dėl to man atrodo, kad mes čia, Seime, įstatydami save į tokius rėmus, kuriame religinės tapatybės konflikto galimybę. Man atrodo, Lietuva seniai jau pasisakiusi, pakrikštyta, ir karaliaus Mindaugo pasirinktas kelias yra mūsų istorinis kelias. Dėl to dabar mesti kelią dėl takelio aš tikrai nekviesčiau, todėl labai prašau nebalsuoti, nepalaikyti šio sprendimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Prašome apsispręsti balsuojant.

Balsavo 105 Seimo nariai: už – 71, prieš – 8, susilaikė 26. Po svarstymo yra pritarta.

Mano vertinimas

  • Romuvai / pagonims nederėtų suteikti valstybės prižaintos religijos statuso, nes mums nereikia dar daugiau veltėdžių skleidžiančių tikėjimą pramanais.
  • Reikėtų leisti įstatymus, kad jokios religijos nebūtų diskriminuojamos Lietuvoje - kad visos jos vienodai negalėtų melžti valstybės biudžeto savo prietarų sklaidai

Papildymas

2024 gruodžio 12 Romuvai suteiktas valstybės pripažinimas.

Stenograma:

Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIVP-4086(2) (priėmimas)

Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas. Motyvai už ir prieš. Yra vienas nutarimo straipsnis. Prašom, motyvai už – V. Čmilytė-Nielsen. Nėra. Tada J. Zailskienė. Prašom.

J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Tiesiog manau, kad atėjo metas priimti sprendimą, nes dar prieš septynerius metus buvo pripažinta, kad ši bendruomenė atitinka visus religinės bendruomenės požymius pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus. Žinant, kad Lietuvoje dar nuo seno sugyveno įvairių tautybių ir įvairių religijų žmonės ir visi galėjo išpažinti tai, ką jie norėjo, kaip jie gimė ir su kuo užaugo, tiesiog kviečiu palaikyti šį projektą ir pagaliau išspręsti „Romuvos“ klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų frakcijos nariai šiuo klausimu balsuoja įvairiai. Taip, matyt, ir balsuos. Aš visą laiką balsavau prieš. Norėčiau akcentuoti vieną dalyką. Iš tų, kurie pasisako už, pasisakymų susidaro įspūdis, kad lyg šiuo balsavimu mes suteiktume galimybes tai bendrijai veikti, jeigu nebalsuojame, tai lyg ir nesuteikiame. Aš norėčiau akcentuoti, kad bendrija registruota ir ji turi visas galimybes veikti.

Valstybės pripažinimo suteikimas tai yra tam tikrų privilegijų suteikimas. Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad valstybės pripažinimas suteikiamas tuomet, kai religinė bendrija turi pakankamą atramą visuomenėje. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, ką reiškia turėti atramą visuomenėje. Tai reiškia, kad bendrija turi būti pakankamai gausi, jos veiklos laikotarpis turi apimti bent kelias žmonių kartas. Kaip bežiūrėsi, „Romuva“ tų reikalavimų netenkina, mano supratimu, nes yra keli tūkstančiai žmonių, tai niekaip negaliu laikyti gausia grupe. Veiklos laikotarpis vis dėlto čia yra ne toks jau ilgas, keliasdešimt metų geriausiu atveju. Dėl to aš negaliu balsuoti už ir suteikti tas privilegijas, kaip pensijų mokėjimas valstybės sąskaita, taip sakant, tos bendrijos vadovams ar galimybė dėstyti mokyklose jų nuostatas. Tai yra kai kurios iš tų privilegijų, kurias suteikia valstybės pripažinimas.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų nuomonę. Toliau už – A. Zuokas. Prašau.

A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Kaip krikščionis, kaip katalikas ir modernus liberalas pritariu, palaikau, ir kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už jūsų nuomonę. Toliau – už… Toliau prieš –R. Tamašunienė. Prašau.

R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Pirmiausia šis sambūris „Romuva“ jau sovietiniais laikais pats save buvo pavadinęs nereliginiu sambūriu. Tai dėl tų metų, kuriuos skaičiuoja, tikrai negali pretenduoti, mano vertinimu, kaip ir minėjo kolega, tapti religija. Tai yra rekonstrukcinės baltiškosios kultūros puoselėjimo bendrija, tikrai verta, kaip ir minėjau, valstybės paramos. Bet tos atramos visuomenėje, kaip jau buvo minėta, tikrai nėra pakankamai. Sykį sukūrę tokį sambūrį ir nevadinę save religija, dabar, norėdami gauti papildomą statusą, pasivadinę religija, sugalvoję apeigas, mano vertinimu, to niekaip nepakanka, kad taptų valstybės pripažinta religija.

Dėl to tikrai, kolegos, yra pripažintos Lietuvoje religijos, yra tvirtos bendruomenės. Puoselėkime tą, ką turime, virš 70 %. O šiaip mūsų salėje daugelis jūsų pasakė: „Tepadeda man Dievas“. Tai tikrai galvoju, kad visi, kas pakrikštyti, turėtų tą savo Dievą gerbti nuo pradžios iki pabaigos, o ne taip tik tarti žodžius, kurie gali patikti daugeliui, visuomenei. Tai mes apgauname. Jeigu esame katalikai, tai turėtume ir balsuoti taip, kaip mūsų tikėjimas mus moko. Aš pamokslavau šiek tiek, bet kviečiu tikrai nepalaikyti, nes tai visai ne religija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, kolege, už jūsų nuomonę. Sovietiniais laikais įvairių konspiracijų buvo. Dabar pasisako už A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji, nemonopolizuokime Dievo, nes Dievas, jeigu jis yra, tai jis yra visų ir kiekvienas tą Dievas kitaip įsivaizduoja ir turbūt mano. Aš manau, kad kaip tik krikščionių tikėjimas moko gerbti ir mylėti artimą. Tai kokia čia problema? Kad mes suteiksime valstybės pripažinimą tai religinei bendruomenei ir lygiai taip pat kaip kitas bendruomenes, pripažintas Lietuvoje, gerbsime ir mylėsime? Tai susitaikykite, gerbiamieji? Monopolizmas ne pats geriausias dalykas. Kviečiu pritarti ir noriu priminti, kad jau Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendė šią problemą. Labai gaila, kad praeitoje kadencijoje mes taip ir nespėjome, nesugebėjome išspręsti, nes katalikų buvo kur kas daugiau, didesnis monopolis šiame Seime. Šįkart galbūt jau situacija yra pasikeitusi. Balsuokite už baltų religinę bendruomenę.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Sugrįžo V. Čmilytė-Nielsen. Tai Eugenijus gal nesupyks, signataras užleis kaip džentelmenas savo pirmininkei. Prašome. V. Čmilytė-Nielsen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, yra iš tiesų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, yra ir kitų argumentų. Pagrindinis jų, man rodos, tas, kad čia, parlamente, mes kuriame taisykles visai visuomenei, ir mūsų pačių įsitikinimai, tikėjimas neturėtų tapti kliūtimi būti teisingiems visiems. Ir, man rodos, šiandieną tai yra žmogaus teisių klausimas, tai yra laisvė, tai yra religijos laisvės ir tiesiog elementarios pagarbos skirtingoms bendruomenėms klausimas. Kviečiu išspręsti šį klausimą, jis iš tiesų tęsiasi jau nuo praėjusios kadencijos, ir tiesiog konstatuoti, kad niekieno situacijos mes tokiu sprendimu nepabloginsime, bet suteiksime teisių tai bendruomenei, kuri šių teisių iki šiol stokojo. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Tai nutarimas iš vieno straipsnio. Galime pastraipsniui priimti ir balsuojame už visą nutarimo projektą.

Balsavo 82 Seimo nariai: už – 64, prieš – 8, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. (Gongas)

Replika po balsavimo, E. Gentvilas.

E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, taip, replika po balsavimo. Numatėme tokius kriterijus religinėms bendrijoms kaip, pavyzdžiui, atrama visuomenėje. Šita bendrija turi 5100 narių, palyginus su partijomis, partijos privalo turėti 2 tūkst. narių. Veikimo laikas – „Romuva“ veikia 56 metus, partijoms užtenka šešių mėnesių įsiregistravimo iki Seimo rinkimų ir partijos gali būti išrinktos ir lemti viską. Nežinau, ar labai sąžiningi kriterijai buvo numatyti. Atsiprašau, poveikis visuomenei gali būti matuojamas per religines bendrijas ar per partijas, jos daro didesnį poveikį negu religinės bendrijos.

Seime per daug kalbama apie dievus

Seimo nario priesaika

Naujai išrinkti Seimo nariai prisiekė praėjusią savaitę pirmąjame Seimo posėdyje. Duodant priesaką, priesaikos tekste galima paprašyti ir Dievo pagalbos.

Priesaikos tekstas

Deja, stenogramoje dokumentuota, kad tik 11 Seimo narių prisiekė, neprašydami prasimanytų personažų pagalbos:

  • G. DRUKTEINIS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
  • E. GENTVILAS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
  • S. GENTVILAS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
  • D. GRIŠKEVIČIUS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
  • I. RUGINIENĖ. Priesaika (be paskutinio sakinio)
  • L. SAVICKAS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
  • A. SYSAS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
  • L. ŠEDVYDIS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
  • A. VALINSKAS. Priesaika (be paskutinio sakinio)
  • B. VĖSAITĖ. Priesaika (be paskutinio sakinio)
  • J. ZAILSKIENĖ. Priesaika (be paskutinio sakinio)

Įžanginės kalbos

Pirmasis naujojo Seimo posėdis pradėtas trimis įžanginėmis kalbomis:

  • Seimo posėdžio pirmininkės Birutės Vėsaitės sveikinimo žodis
  • Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba
  • Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo invokacija

Vienos iš šių kalbų neturėtų būti sekuliarios valstybės Seime.

Įvairios nuorodos

  • 2024-11-08
  • Laisvamanis
  • Kita

15 min: Orientaciją „gydžiusiam“ garsiam psichiatrui – Bioetikos komiteto verdiktas dėl teiginių apie homoseksualumą

Lietuvos psichiatrų asociacija komitetui paaiškino, kad nuo asociacijos įkūrimo homoseksualumas nebuvo ir nėra laikomas liga, o tai, kas nėra liga ar sutrikimas ir nėra įtraukta į Tarptautinę ligų klasifikaciją, negali būti gydoma, taip pat nurodė, kad dėl tos paties priežasties homoseksualūs žmonės negali būti vertinami kaip pacientai tik dėl savo homoseksualumo.


Kauno diena: Lenkijoje pagalba atliekant abortą kaltinama gydytoja stojo prieš teismą

Viena Lenkijos ginekologė ketvirtadienį stojo prieš teismą dėl kaltinimų pagalba atlikti abortą, dėl kurių ji gali būti įkalinta trejiems metams, nepaisant dabartinės vyriausybės pastangų sušvelninti apribojimus.


LRT: JT perspėja dėl klimato kaitos grėsmės: daroma nepakankamai

JT praneša, kad Iki 2030 m. iškelti tikslai sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį gali būti neįgyvendinti


LRT: Rusijos propagandos sklaida per kultūros renginius Latvijoje

Spalio mėn. Latvijos užsienio reikalų ministrė įtraukė Rusijos pilietį ir komiką Valerijų Ponomarenko į nepageidaujamų asmenų Latvijoje sąrašą. Artimiausiomis dienomis kai kuriuose rytinio Latvijos regiono Latgalos miestuose buvo planuojami šio menininko koncertai. Ekspertai mano, kad būtent tokiais koncertais Rusija vis dar skleidžia savo propagandą Latvijoje.


Skeptikų draugija: Pasaulis be nusikalstamumo - ne bažnyčios valioje. Ir ne Waldemar.

Waldemaras Tomaszewskis teigia, kad “tas, kuris gyvena pagal Šventą raštą, 10 kart mažiau yra linkęs nužudyt kitą žmogų, 4 kart mažiau yra linkęs vogti ir 5,5 kart skriausti kitą žmogų.” Tai ko gero - netiesa (arba bent jau labai netikslu ir nepritaikoma plačiu mastu). Skeptikų draugija apžvelgia tyrimus apie religiją, sekuliarumą, nusikaltimus ir kitus socialinius veiksnius nusikalstamumui.


LRT: Kritika Benkunskui: kodėl kovoje su grafičiais remiamasi niekuo nepagrįsta teorija?

Anot M. Šupos, nėra ir įrodymų, jog grafičiai būtų susiję su didesniu nusikalstamumu.

Studentą šokiravo dėstytojos teiginiai – biseksualumą lygino su pedofilija?

Studentą šokiravo dėstytojos teiginiai – biseksualumą lygino su pedofilija? - LRT

Klaipėdos universiteto psichologijos dėstytojos paskaitoje – biseksualumo sulyginimas su pedofilija ir teiginiai, kad net prastai besijausdama moteris turi tenkinti vyro seksualinius poreikius. Apie tai paskelbė paskaitoje dalyvavęs studentas Virgilijus Pajaujis. Universiteto teigimu, paskaitoje pagal programą turėjo būti aptariama katalikiška šeimos samprata. Profesorė sako, kad paskaitoje nelygino biseksualumo su pedofilija, o kai kuriais teiginiais siekė paprovokuoti.

Lauksime tęsinio:

“Šiuo metu universitete sudaryta darbo grupė, pokalbiui kviečiami dėstytojai ir studentai, siekiama išklausyti visas puses ir suprasti paskaitos ir joje vykusių diskusijų kontekstą, sako universiteto studijų prorektorė.”