Nenuobodaus gyvenimo mozaika – Č. Juršėno kalčių išpažinimas – Ateizmas ir ateistai

Nenuobodaus gyvenimo mozaika – Č. Juršėno kalčių išpažinimas – Ateizmas ir ateistai

Č. Juršėnas jau geras dešimtmetis nebedalyvauja aktyvioje politikoje. Pats laikas rašyti memuarus. Neseniai knygynuose pasirodė jo knyga „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“. Mus domina vienas šios knygos skyrius „Dievo ir bažnyčios reikalai“.

Kaip žinoma, Č. Juršėnas sovietinėje Lietuvoje buvo komunistas, CK narys, o tais laikais ateizmas buvo vienas iš komunizmo privalomų atributų. Prasidėjus nepriklausomybei, dalis komunistų „atrado“ Dievą, dalis teigė, kad visą gyvenimą buvo nuoširdžiai tikintys, tačiau negalėjo praktikuoti, o dalis išliko laisvamaniais. Č. Juršėnas yra vienas iš nedaugelio pastarųjų ir nevengia pabrėžti, kad yra laisvamanis. Štai ir lietuviškame Vikipedijos puslapyje yra parašyta, kad jis yra laisvamanis.

Visgi svarbiausia yra ne elgesys bažnyčioje, o jo kaip politiko laikysena. Šitoje srityje jis nelabai turi kuo pasigirti. Jis pats teigia šitaip: „Seime, kaip tautos atstovas, neretai palaikydavau projektus, kurie vienaip ar kitaip buvo reikalingi Bažnyčiai. Nors ne visiems bičiuliams tai patiko. Maniau, kad aš, kaip buvusios sistemos fragmentas, esu skolingas bažnyčiai, tikinčiųjų bendruomenei“. Tai pasako viską. Remiantis knyga, vienintelis jo nuopelnas, kad pakeitė įstatymo nuostatą dėl aukščiausiųjų valstybės pareigūnų priesaikos teksto. Dabar yra du priesaikos variantai ir laisvamanis gali pasirinkti formulę be paskutinio sakinio, kuriuo prašoma Dievo pagalbos.

Ateizmo Lietuvoje tyrėja: jie apie religiją žino daugiau už tikinčiuosius

– Idėjos, kontekstai. Šiuolaikinis ateizmas labiau skatina kritišką mąstymą, propaguoja mokslo idėjas, ragina netikėti prietarais, būti savarankiškais mąstytojais. Sovietinis ateizmas tiesiog buvo sovietinės ideologijos dalis. Iš esmės ji šiuolaikiniam lietuviui dažnai asocijuojasi su labai neigiamomis konotacijomis.

Taip pat skiriasi ideologai. Komunistiniame ateizme, komunistinėje ideologijoje buvo Karlas Marxas, Leninas ir kiti to meto veikėjai. Šiuolaikiniame ateizme yra ateizmo klasikai, tačiau patys patraukliausi šiuo metu – R. Dawkinsas, C. Hitchensas, S. Harrisas. Jais ir remiasi dauguma ateistų.

Šiuolaikiniam ateizmui labai būdinga kova už žmogaus teises. Taip pat ir savo, kaip ateistų, lyčių teises. Tai dar vienas komunistinio ir šiuolaikinio ateizmo skirtumų. Iš esmės šiuolaikinis ateizmas skatina kritišką mąstymą. Kažin ar komunistinėje visuomenėje šis mąstymas buvo labai skatinamas.

(Pagal KaunoDiena.lt)

Lietuvos ekskunigai ateistai – Ateizmas ir ateistai

V. Dembskio knygelės viršelis.Rašydamas apie australo ekskunigo Briano Beikerio (Brian Baiker) knygą „Biblija – nesusipratimų šaltinis“, neseniai išleistą JAV, o šiais metais pasirodžiusią lietuvių kalba, prisiminiau Lietuvos ekskunigus ateistus.

Vienas pirmųjų lietuvių, metusių kunigystę ir įsijungusių į laisvamanių veiklą, buvo Vladislovas Dembskis (1831 Joniškio r.–1913 Scrantone, JAV, 1925 m. perlaidotas į Šiaulių  Ginkūnų laisvamanių kapines). Ilgą laiką kunigavęs Lietuvoje ir Amerikoje, į kurią nuvyko po 1863 metų sukilimo pralaimėjimo, V. Dembskis 1892 m. atsisakė kunigystės ir ėmėsi aktyvios švietėjiškos veiklos:  vertė mokslo populiarinimo knygas, rašė straipsnius ir brošiūras, kritikuojančius  bažnyčią ir religiją. Apie tai kalba jau patys knygelių pavadinimai – „Kankintojai ir kankintiniai už mokslą_“_ (1905), „Inkvizicija, arba Atpirkimas žmonių nuo šėtono“ (1909) ir kt.

(Pagal Ateizmas ir ateistai)