Birutė Bebaimė

2017-08-29
laisvamanis
Lygybė

Birutė Bebaimė

Dešimtys tūkstančių lietuvių kasdien susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, tačiau net trečdalis apklaustųjų mūsų šalies gyventojų vis dar mano, kad dėl patirto smurto kaltos pačios moterys, rodo naujausia rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės kompanijos „VoiceScore“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Siekiant keisti požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje imtasi nestandartinių priemonių – išleistas pirmasis Lietuvoje smurto prevencijos komiksas.

Šiandien Europos lyčių lygybės institute EIGE buvo pristatyta Birutės Bebaimės istorija – leidinys, kurio pagrindinis tikslas pakeisti nuostatas, kad smurtas gali būti pateisinamas ir skatinti smurtą patiriančias moteris kreiptis pagalbos, o visuomenę – nukreipti jas pagalbos link.

(Pagal Elta)

lygybė

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų atlyginimų didėja 5 metus iš eilės

2017-06-25
laisvamanis
Laisvės

Net ir XXI a. jūsų atlyginimo dydį lemia ne tik sugebėjimai, kvalifikacija ar motyvacija, bet ir lytis. Lietuvoje 2015 m. moterys vidutiniškai gavo 15,6 proc. mažesnį atlyginimą negu vyrai. Nuo 2011 m. šis atotrūkis vis didėja, tačiau efektyvių priemonių valdžios institucijoms vis dar stinga.

Atlyginimų atotrūkis yra skaičiuojamas matuojant skirtumą tarp visų moterų ir vyrų, dirbančių 10 ir daugiau darbuotojų turinčiose įmonėse, vidutinių valandinių bruto („iki mokesčių“) darbo užmokesčių. Į jį neįtraukiamos papildomos išmokos, priedai, kompensacijos ir kitos darbuotojų gaunamos papildomos lėšos, todėl minėtas atotrūkis realybėje gali būti dar didesnis, nes jį lemia ne tik tie diskriminaciniai atvejai, kai moterims už tą patį darbą yra mokama mažiau negu vyrams, bet ir daugybė kitų priežasčių.

Pavyzdžiui, moterų ir vyrų pasiskirstymas skirtingose ekonominės veiklos srityse, kai vyrai dominuoja geriau apmokamose srityse: technologijų, pramonės ir pan., o moterys – prasčiau apmokamose srityse: švietimo, socialinio darbo ir pan. Taip pat paplitusi tendencija, kai įmonių ar įstaigų vadovų lygmenyje dominuoja vyrai, o moterys dažniau užima nevadovaujančias pareigas ir todėl gauna mažesnius atlyginimus. Šį atlyginimų netolygumą gali lemti ir karjeros pertrūkiai, kai moterys (įprastai dėl vaikų priežiūros, pagyvenusių ar turinčių negalią šeimos narių priežiūros) dažniau negu vyrai daro karjeros pertraukas, po kurių sunku grįžti į darbo rinką ir toliau kilti pareigose.

Pastebima, kad moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka didžiausias privačiame sektoriuje (17,3 proc.). Pagrindinė priežastis yra ta, kad šiame sektoriuje dėl atlyginimo dažniausiai deramasi individualiai, jis nustatomas subjektyviu vadovo sprendimu, todėl nėra bendros atlyginimų sistemos, kuri valstybiniame sektoriuje padeda šį atotrūkį labiau kontroliuoti (moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis valstybiniame sektoriuje – 16,3 proc.).

(Pagal lygybe.lt)

Veidotyra – pseudomokslas skatinantis diskriminaciją

2016-03-01
laisvamanis
Laisvės, Pseudomokslas ir burtai

Trumpai: Veidotyra yra pseudomokslas, o įmonės įtraukiančios veidotyrą į personalo atrankos procesą užsiima diskriminacija

Gerbiami „Personalo atranka kitaip“ klientai, tikiuosi, kad jūs samdydami šią įmonę, į savo rizikos registrą įtraukiate ir galimybę būti patampytais po teismus dėl žmonių diskriminacijos!

Žmonių diskriminaciją draudžia Lietuvos įstatymai. Tad jau vien tai, kad jums personalą atrinkti padeda ši įmonė, gali užtraukti jums teisinių nemalonumų.

Žinoma, yra tyrimų ir rodančių, kad žmonės sugeba atspėti tam tikras būdo savybes vien iš žmogaus išvaizdos kiek geriau, nei atsitiktinumas. Bet ar tas mokslinis „kiek geriau“ ir psudomokslinis „užtikrintas“ įvertinimas tikrai vertas rizikos būti tampomiems po teismus? Ar tikrai tai verta psudomokslais paskliaunančios ir neracionaliais sprendimais besivadovaujančios įmonės reputacijos? Ar tikrai verta prarasti darbščius, protingus ir gabius darbuotojus dėl tokio pseudomokslo?

Ramunė Vaičiulienė, bendrovės „Personalo atrankos kitaip“ vadovė, sako, kad žmogaus veido analizės darbdaviai užsako keliais atvejais. „Gana dažnai tirti žmonių veidus tenka vykdant personalo atranką pirminiame (iš prie CV prisegtų nuotraukų) arba galutiniame atrankų etape stebint pokalbį dėl darbo. Taip pat neretai darbdaviai užsako jau esamų darbuotojų veidotyrą tam, kad vadovai geriau pažintų savo darbuotojus ir jiems galėtų parinkti tinkamą darbo pobūdį, efektyvias motyvavimo priemones ir pan.“, – sako p. Vaičiulienė.

Jeigu šiuo metu aš būčiau kandidatė į laisvą darbo vietą arba mano darbdavys pas veidotyros specialistą užsakytų mano kaip darbuotojo charakteristiką, jam užtektų turėti kelias mano nuotraukas, kurias lengvai galėtų rasti mano socialiniame tinkle: portretinę tiesiu veidu, profiliu ir visu ūgiu. Ir jau po kelių dienų gautų trijų puslapių ataskaitą apie mano būdą, bendravimo pobūdį, konfliktiškumą, toleranciją, diplomatiją, rizikingumą, streso valdymą, atsakomybės pojūtį, motyvaciją, valdingumą, savarankiškumą, gebėjimą planuoti, atidumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, dėmesio valdymą, kruopštumą, adaptaciją, moralines vertybes ir net polinkį į neigiamus įpročius.

Labai dažnai atrankų metu yra naudojama situacijų praktika, kuomet kandidatai provokuojami pasielgti taip, kaip jie galbūt elgtųsi realioje darbinėje situacijoje. Tačiau p. Vaičiulienė sako, kad tiriant kandidatą iš jo veido, gestų, balso, laikysenos galima sužinoti tą patį nepastatant žmogaus į nemalonią padėtį.

Pagal vz.lt

Teisinė informacija

Įstatymuose nėra minima diskriminacija dėl veido. Bet veidotyra yra ne kas kita kaip „nepriėmiau tavęs dirbti, nes man nepatinka tavo veidas“ tipo diskriminacija, kuri kuo puikiausiai papuola į šį Lygių galimybių įstatyme naudojamą apibrėžimą:

Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Nuorodos apie veidotyros pseudomokslą

Jeigu nukentėjote dėl veidotyrininkų

Jeigu nukentėjote nuo veidotyrininkų, tai manau, jog turite neblogą galimybę paduoti skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Atvirojo kodo bendruomenė ir (ko gero) moterų diskriminacija

2016-02-17
laisvamanis
Laisvės

Solyent news rašo apie tyrimą, kuris rodo, kad atvirojo kodo bendruomenėse, moterų sukurti programų patobulinimai ir klaidų ištaisymai (angl. pull request) į projektus priimami kiek dažniau, nei vyrų (78.6% moterims, 74,6% vyrams), išskyrus tada, kai žinoma patobulinimą sukūrusio asmens lytis.

Mažiau atviro kodo bendruomenėse žinomų žmonių patobulinimų ir klaidų ištaisymų priėmimas kito priklausomai nuo to, ar iš naudojamo pseudonimo lengva nustatyti lytį. Moterų, kurių pseudonimas neatskleidė jų lyties pataisymų priėmimas buvo 71,8%, o moterų, kurių pseudonimas leido lengvai nustatyti, kad jos moterys – tik 62.5%. Vyrams šis efektas taip egzistavo, bet buvo mažesnis (krito nuo maždaug 68% iki 63,5%).

Nuorodos

Tyrimas: Gender Bias in Open Source: Pull Request Acceptance of Women Versus Men

Papildomas komentaras

Tyrimas dar nebuvo įvertinas kitų mokslininkų.
Efektas nėra labai didelis, bet jis iš esmės sutampa ir su įvairiais kitais statistikos rodikliais – mažesniais atlyginimais, mažesne tikimybe gauti gerą tyrimų vadovą ir kt.

Reikėtų pabrėžti

Diskriminacija gali pasireikšti ne dėl piktų kėslų, o dėl visuomenės įtakos, iš anksto suformuotų stereotipų.
Tai nėra vien vyrų keliama problema. Analogiškais stereotipais vadovaujasi ir kai kurios moterys.
Nepriimkite to kaip asmeninio puolimo, tokį efektą gali paaiškinti visuomenė, kurioje yra ir mažuma žmonių su atbuleiviškomis nuostatomis, ir dauguma geraširdžių žmonių, kuriuos nesąmoningai labiau ar mažiau įtakoja realybės neatitinkantys stereotipai, ir dalies žmonių, suprantančių apie pasamoningą stereotipų įtaką, bei besistengiančių tą įtaką įveikti sąmoningai.

Moterų karjerą moksle slopina stereotipai

2015-12-12
laisvamanis
Kita

Dar liepą Europos Parlamento Moterų teisių komitetas patvirtino pranešimą, kuriame siūlomos priemonės, padėsiančios moterims įveikti stiklo lubas – išankstiniais nusistatymais pagrįstas kliūtis, trukdančias siekti karjeros moksle ir eiti aukštesnes pareigas.

Tarp komiteto siūlymų – kurti lyčių lygybės įgyvendinimo planus kaip būtiną sąlygą, norint gauti valstybės finansavimą mokslinių tyrimų, mokslo ir akademinės bendruomenės srityse; vykdyti teigiamas kampanijas, skatinančias mergaites ir moteris rinktis akademinę ir mokslinę karjerą visose mokslo srityse, ypatingą dėmesį skiriant inžinerijos ir technologijų sektoriui, taip pat – parengti programas, kuriomis moterys būtų aktyviai skatinamos tęsti karjerą po nėštumo ir gimdymo atostogų arba vaiko priežiūros atostogų.

*G.Purvaneckienės teigimu, derinti darbą mokslo srityje ir išleisti vaiką į darželį – finansiškai kone neįmanoma. Daugiau kaip dešimt metų matuojamame stiklo lubų indekse (mokslininkių skaičiaus ir moterų aukščiausiose pozicijose – profesorių ir vyriausiųjų mokslinių bendradarbių – santykis) Lietuva yra tarp nepalankiai vertinamų šalių.

2010 m. duomenimis, Lietuva stiklo lubų indekse užima antrą vietą pagal tai, kur moterims daryti mokslinę karjerą sunkiausia. Mus lenkia tik Kipras.

(Pagal 15min.lt)

Artūras Rudomanskis: „Nes dabar 2015-ieji“ Kanadoje – o Lietuvoje?

2015-12-02
laisvamanis
Kita

Tačiau į istoriją greičiausiai pateks ne tik šis faktas, bet ir paprastas naujojo Kanados premjero atsakymas į klausimą, kodėl jis siekė, kad jo komandoje būtų po lygiai moterų ir vyrų: „Nes dabar 2015-ieji“, – pareiškė politikas.

[…]

Ar šis skaičiavimas ir komandų dėliojimas pagal tokį nepasirinktą požymį kaip lytis nėra dirbtinis? Manytina, kad ne, kol lytis išlieka esminiu visuomenę struktūruojančiu ir valdančiu principu. Tikėjimas, kad kažkurios lyties žmonės tinkamesni vienam ar kitam darbui, pradedamas diegti nuo mažens – pradedant perkamais žaislais ir diegiamais stereotipiniais lyčių vaidmenimis. Toks žalingas ugdymas nelygiai traktuojant berniukus ir mergaites tęsiamas darželyje ir mokykloje, taip pat jį sustiprina iš reklamos ir žiniasklaidos sklindantis fonas.

(Pagal 15min.lt)

Rekomenduoju perskaityti visą straipsnį.

Ramunė Murauskienė: ar moterys turėtų pataikauti vyrams?

2015-12-01
laisvamanis
Kita

Vieno seminaro dalyvė pasakojo, jog gavo tokį pamokymą: būtinai rodykite vyrui, kad esate laiminga jį matydama, šypsokitės ir nuoširdžiai rodykite didelį norą visame kame jam įtikti. Kai moteris aklai paklūsta šiai dogmai, net jei vyrui tai labai tinka, ji pasmerkta kokia nors rimtai diagnozei. Kodėl? Todėl, kad žmogus negali visada šypsotis ir visada būti orientuotas į kitą. Palinkėčiau visiems lygiaverčių partnerių, kurie, būdami suaugusiojo žmogaus kailyje, nesielgia kaip maži vaikai, kuriems nereikia pataikauti, kurie gali išgyventi patys be kito pagalbos ir kurie gali pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitu. Jei jūs norite padovanoti vyrui šypseną – dovanokite. Tačiau neprievartaukite savęs ir nepataikaukite.

(Pagal Balsas.lt)

Vaidas Arvasevičius – propaguoja stereotipus

2015-10-09
laisvamanis
Kita

Normaliems, vyriškiems vyrams nereikia emancipuotų moterų arba feminisčių, tv3.lt sakė lektorius, vedų praktikas Vaidas Arvasevičius. Pasak jo, vyriški vyrai ieško moteriškų moterų – tokių, kurios skleidžia rūpestį, švelnumą, globą, kas, anot lektoriaus, ir yra moters pareiga.

„Moteris turi šiokių tokių pareigų vyro atžvilgiu: jam reikia duoti šilumą, globą, pasitikėti juo, rodyti šiokią tokią priklausomybę nuo jo, kad jis jaustųsi reikšmingas. Juk tada, kai vyras jaučia, kad nuo jo kažkas priklauso, auga jo atsakomybės jausmas. Kai moteris visiškai laisva, visiškai savarankiška, kaip yra Skandinavų šalyse, mažėja vyrų atsakomybės jausmas. Suvyriškėjusios, emancipuotos moterys nebegali rasti, už ko ištekėti, nes nebėra atsakingų vyrų , o vyrai negali rasti švelnių moterų“, – kalba vedų praktikas.

(Pagal tv3.lt)

Žmonės yra įvairūs, o propaguoti stereotipus yra atsilikėliška.