(Ko gero) jūsų pinigai religijai

Šiandien atradau BNS paskelbtą pranešimą spaudai, kuriame raginama, daugiau laiko turiningai praleisti su vaikais.

Deja, vienas iš raginimų yra:

Aišku, pats aukščiausias, sakyčiau, buvimo drauge būdas, artimiausias ir intymiausias, kai šeimai pavyksta melstis kartu. Pavyzdžiui, atsiversti Šventą Raštą, paskaityti trumpą skyrelį ir paklausti, ką vaikai suprato šio pamokymo kontekste bei pasidalinti suaugusiems, kaip jie supranta.

Tai yra nepaprastai graži galimybė įvesti vaikus į tikėjimą. Tad šis laikas mums primena apie svarbius gyvenimo elementus: sveikatą, gyvybę, taip pat mirtį ir amžinąjį gyvenimą. Tai galimybė vieniems su kitais suartėti“, - sako vyskupas.

Prie šio “Lietuvos sveikatos” pranešimo spaudai pridėtas ir “Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo logotipas”, o tai suteikia pagrindo manyti, kad straipsnį, religijos reklamą, finansavo jūsų - mokesčių mokėtojų pinigai.

Aš nusiunčiau klausimą apie finansavimą pranešimo autorei.

Jūsų pinigai pagerbti popiežiui

Gruodžio 13 Seime buvo nutarta:

Paskelbti 2020 metus Šventojo Jono Pauliaus II metais.

…

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: […] 2020 metų valstybės biudžete numatyti lėšų Vyriausybės patvirtintai Šventojo Jono Pauliaus II metų minėjimo programai įgyvendinti.

Nuorodos

Komentaras

Apmaudu, kad mūsų pinigai švaistomi religijos prietarų sklaidai. Apmaudu, kad taip pagerbiamas didžiausiai netiesos sklaida užsiimančiai organizacijai vadovavęs tipas.

Mokesčių mokėtojų pinigai Bažnyčios turtui remontuoti

Pra­bė­go be­veik me­tai po vi­suo­me­ni­nin­kų su­kel­to skan­da­lo dėl nyks­tan­čio Lin­ku­vos (Pakruojo r.) kar­me­li­tų vie­nuo­ly­no ir pa­ža­dų jį res­tau­ruo­ti. Is­to­ri­jos bei kul­tū­ros pa­mink­las, kol kas gel­bė­tas tik su­si­ti­ki­mais ir po­kal­biais, griū­va to­liau. Šan­są iš­lik­ti uni­ka­liam pa­sta­tui tei­kia šio­mis die­no­mis pa­siek­tas Sei­mo pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Pranc­kie­čio ir Šiau­lių vys­ku­po Eu­ge­ni­jaus Bar­tu­lio su­si­ta­ri­mas.

Per­nai ru­de­niop į Lin­ku­vą bu­vo at­vež­ta dau­giau kaip tūks­tan­tis kvad­ra­ti­nių met­rų čer­pių, pa­rū­pin­tų Šiau­lių vys­ku­pi­jos. Per­deng­ti vie­nuo­ly­no sto­gą skir­tos čer­pės su­dė­tos sau­go­ti mies­to prieš­gais­ri­nės ko­man­dos kie­me. Kaip bu­vo su­krau­tos, taip jas ug­nia­ge­siai iki šiol ir te­be­sau­go.

Šio­mis die­no­mis Lin­ku­vos vie­nuo­ly­no iš­sau­go­ji­mo klau­si­mus vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis ap­ta­ri­nė­jo su Sei­mo pir­mi­nin­ku Vik­to­ru Pranc­kie­čiu.

Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­dė­jė­ja Ka­ro­li­na Sam­so­no­va in­for­ma­vo, kad su­si­ti­ki­mo me­tu bu­vo su­tar­ta dėl vie­nuo­ly­no per­da­vi­mo pa­nau­dai Pak­ruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei. Pre­li­mi­na­rus pa­nau­dos ter­mi­nas – tris­de­šimt me­tų.

„Pas­ta­to būk­lė la­bai pra­sta. Kai bus su­da­ry­ta jo pa­nau­dos su­tar­tis su Sa­vi­val­dy­be – at­si­ras ga­li­my­bė skir­ti lė­šų gel­bė­ti vie­nuo­ly­ną. Ti­ki­mės, kad vis­kas bus tvar­ko­ma kuo grei­čiau. Pra­džią dar­bams tu­ri duo­ti vys­ku­po pa­reng­ta pa­nau­dos su­tar­tis“, – sa­kė „Šiau­lių kraš­tui“ K. Sam­so­no­va.

(Pagal Šiaulių kraštas)

Taigi… Bažnyčia nesugeba išlaikyti savo pastatų, reikalauja, kad jų remontą finansuotų iš jūsų pinigų, statybos medžiagas saugo ugniagesiai.

Gerai, kad už remontą savivaldybė bent 30-iai metų gaus teisę naudotis tais pastatais, bet daug teisingiau būtų, jeigu Bažnyčia atiduotų tuos pastatus valstybei / savivaldybei, juk jie tuos pastatus įsigijo vien dėl to, kad sugebėjo apmulkinti mūsų protėvius ir išvilioti iš jų pinigus.

Jūsų pinigai religijai – 2,4 mln eurų

2,4 milijonų eurų skirta Aušros vartų koplyčios atnaujinimui.

Žinau, kad žmonės dažnai sako, jog bažnyčios – kultūros paveldas, bet aš tik priminsiu, kad jeigu savininkas (Bažnyčia) nesugeba prižiūrėti savo nuosavybės, tai derėtų tą nuosavybę parduoti arba padovanoti tiems, kas gali ją prižiūrėti.

Jeigu Bažnyčiai nereikia leisti savo pinigų savo turto priežiūrai, tai tuomet gali tuos pinigus naudoti prietarų sklaidai. Tad apmaudu, kad finansuojame prietarų sklaidą.

Svarbu ir tai, kad netikintiems turistams pasižiūrėti į tą kultūros paveldą nėra lengva – prieš porą metų bandžiau artimiesiems parodyti Aušros vartus – praktiškai nieko apžiūrėti iš arti neišeina, nes pastoviai be pertaukos vienos pamaldos po kitų vis blokuoja visą tą kultūros paveldą.

Kitąmet bus pradėta atnaujinti Aušros vartų koplyčia ir greta esanti šv.Teresės bažnyčia, pranešė Vilniaus arkivyskupija.

Kultūros ministerija šiam istoriniam objektui patvirtino ES Struktūrinių fondų paramą. Iš viso Aušros vartų atnaujinimo darbams bus skirta 2,9 mln. eurų, iš jų 2,4 mln. eurų yra ES parama, valstybė prisidės per 400 tūkst. eurų. Darbai vyks 2018–2020 metais.

(Pagal 15min)

Nematau jokio reikalo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus religijai finansuoti. Juolab, kad Bažnyčios milijoninės ivesticijos rodo, kad pinigų jai netrūksta:

„Sugrąžinus jį mums po sovietinės okupacijos, pastatų būsena buvo avarinė, jeigu nepasakyti tragiška, o sklypas taip pat visiškai apleistas. Tad mąstėme, kaip prikelti naujam gyvenimui objektą, esantį tokioje geroje kurorto vietoje. Tad rengdami šį projektą atlikome Palangos miesto-kurorto rinkos analizę, tarėmės su nekilnojamojo turto plėtros specialistais, turinčiais patirtį šioje srityje, ir su jų pagalba bandėme įvertinti ilgalaikės plėtros perspektyvas, o tuomet siekėme sukurti projektą, kuris derėtų ir su aplinka, ir su poreikiais“, – tikina Kauno arkivyskupijos atstovas.

Jis mini, kad investicijos į objektą sudarė per du milijonus eurų. „Dalį lėšų investavo mūsų Ekonomo tarnyba, kitą dalį – objekto nuomininkai bei projekto operatoriai“, – pažymėjo D.Chmieliauskas.

(Pagal 15min)

Bažnyčia švaistosi milijonais, bet priešgaisrinei signalizacijai įsirengti gviešiasi jūsų pinigų

Apmaudu, kad valdžia švaisto pinigus prietarų sklaidai. Bažnyčia pinigų tikrai turi ir gali savo turtą ir apdrausti ir įsirengti priešgaisrinę signalizaciją.

Kultūros paveldo departamentas per atskirą programą 2017 metams finansuoja tokių sistemų įrengimą bažnyčiose. Kiek žinau, po vieną bažnyčią iš vyskupijų priešgaisrinę sistemą turės. Šiais metais tam skirta apie 50 000 eurų, tačiau realus poreikis – apie milijoną eurų.

(Pagal bernardinai)

O kad pinigų Bažnyčiai netrūksta rodo jos milijoninės ivesticijos:

„Sugrąžinus jį mums po sovietinės okupacijos, pastatų būsena buvo avarinė, jeigu nepasakyti tragiška, o sklypas taip pat visiškai apleistas. Tad mąstėme, kaip prikelti naujam gyvenimui objektą, esantį tokioje geroje kurorto vietoje. Tad rengdami šį projektą atlikome Palangos miesto-kurorto rinkos analizę, tarėmės su nekilnojamojo turto plėtros specialistais, turinčiais patirtį šioje srityje, ir su jų pagalba bandėme įvertinti ilgalaikės plėtros perspektyvas, o tuomet siekėme sukurti projektą, kuris derėtų ir su aplinka, ir su poreikiais“, – tikina Kauno arkivyskupijos atstovas.

Jis mini, kad investicijos į objektą sudarė per du milijonus eurų. „Dalį lėšų investavo mūsų Ekonomo tarnyba, kitą dalį – objekto nuomininkai bei projekto operatoriai“, – pažymėjo D.Chmieliauskas.

(Pagal 15min)

Dvasinininkams ir vienuoliams – didesnės pensijos

Tradicinių bei kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai nuo šiol bus draudžiami ne pagrindinei senatvės pensijos daliai, bet viso dydžio pensijai.

(Pagal lrytas)

Daugiau nei 100 000 jūsų eurų religijai – už pastatų apsaugą mokate jūs, o ne savininkai

Daugiau nei 100 000 eurų jūsų pinigų iššvaistyta darbams, kuriuos turėtų finansuoti pastatų savininkai:

Vienas gerųjų pavyzdžių – Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šeimininkas, kunigas Antanas Šimkus.

Jis pakeitė bažnyčios elektros instaliaciją ir prieš išeidamas iš bažnyčios išjungia elektros srovę.

Be to, prieš trejus metus jis įrengė priešgaisrinę bei apie vagystes pranešančią signalizacijas.

Singalizacijų įrengimas kainavo mažiau nei tūkstantį eurų. Dalį sumos skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė.

[…]

Kol kas iš valstybės finansavimas skirtas tik priešgaisrinės apsaugos planams rengti.

Lietuvos kultūros taryba (LKT) trečius metus finansuoja sakralinių objektų priešgaisrinės apsaugos planų rengimą.

Gaisrui suniokojus Balbieriškio bažnyčią, 2014-aisiais Lietuvos kultūros taryba (LKT) finansavo 34, metais vėliau – 3 objektų (nebūtinai medinių) planų rengimą. Šiemet gautos 9 paraiškos, finansavimas dar nepaskirtas.

Vieno plano parengimui taryba skyrė nuo 1360 iki 14 tūkst. eurų. Per dvejus metus planams parengti skirta per 100 tūkst. eurų.

(Pagal lrytas)

Jeigu savininkas (Bažnyčia) nesugeba prižiūrėti ar apdrausti savo nuosavybės, tai derėtų tą nuosavybę parduoti arba padovanoti tiems, kas gali ją prižiūrėti. Nematau jokio reikalo švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus religijai finansuoti.

Jūsų pinigai prietarų sklaidai: Panevėžio bažnyčios gavo 150 000 eurų iš savivaldybės

Panevėžio rajone – neregėtas savivaldybės lėšų švaistymas. Tik šį kartą už mokesčių mokėtojų pinigus prabangius televizorius pirko ne politikai, bet bažnyčios.

Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapija visai neseniai už savivaldybės pinigus įsigijo naujausią kompiuterinių žaidimų įrenginį „PlayStation“, tačiau kunigas ginasi ir sako, kad kompiuteris buvo pirktas jaunimo užimtumo klubui įrengti.

Savivaldybė už „PlayStation“ kompiuterį sumokėjo daugiau kaip 400 eurų, taip pat parapija už mokesčių mokėtojų pinigus įsigijo 1,5 metro skersmens televizorių, kuris kainavo 2 500 eurų.

Iš viso Panevėžio parapijų bendruomenės gavo net 150 tūkstančių eurų dydžio savivaldybės paramą.

(Pagal Tarp Dievo žodžio skleidėjų pirkinių už savivaldybės lėšas – „PlayStation“ kompiuteris | Alfa.lt)

Kauniečių pinigai religijai

Kauno rajono meras prižadėjo finansuoti prietarų sklaidą:

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pristatė arkivyskupui Kauno rajono bažnyčių finansavimo programą. Joje daug dėmesio skiriama priešgaisrinei apsaugai. Daugelyje Kauno rajono bažnyčių pavyko įrengti priešgaisrinę signalizaciją, tačiau kai kurie maldos namai jos dar neturi.

Daugiau dėmesio reikėtų ir istoriškai vertingoms Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės, Vilkijos Šv. Jurgio, Babtų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo, Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioms.

Bendromis pastangomis pavyko sustabdyti slenkantį Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus šlaitą, restauratorių rankų reikėtų ir XVII amžių menančiai šventovei.

Finansinės paramos gali tikėtis Lietuvos gotikos perlas – Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

V.Makūnas tvirtino, kad jau yra parengtas jos sutvarkymo projektas ir artimiausiu metu tikimasi gauti lėšų darbams pradėti.

(Pagal lrytas.lt)

Jūsų pinigai religijai – apie 700 tūkstančių eurų šiais metais

Ir toliau finansuosime prietarų sklaidą. Nes turime per daug pingių ir jų visiškai nereikia nei mokytojų atlyginimams, nei sveikatos apsaugai, nei pensijoms!

Religinėms bendruomenėms padalys 700 tūkst. eurų

Vyriausybės skirtos lėšos atiteks tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms. Didžiausia dalis – 626,5 tūkst. eurų atiteks Romos katalikams.

Finansų ministerija siūlo numatytus 697 tūkst. eurų paskirstyti taip: Romos katalikams – 626,5 tūkst. eurų, ortodoksams (stačiatikiams) – 36,1 tūkst. eurų, sentikiams – 9,1 tūkst. eurų, evangelikams liuteronams – 7,8 tūkst. eurų, evangelikams reformatams – 4,7 tūkst. eurų, musulmonams sunitams – 3,6 tūkst. eurų, judėjams – 3,2 tūkst. eurų, graikų apeigų katalikams – 3 tūkst. eurų, karaimams – 3 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad nei sentikiai, nei judėjai neturi aukščiausiosios vadovybės (vieno religinio centro), asignavimai bus skirti šioms tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms atstovaujančioms religinėms organizacijoms.

(Pagal Lietuvos žinios)

Naujesni
Senesni
Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e