Sprendimą dėl lyties keitimo Seimui tikisi pateikti pavasarį

  • 2015-12-27
  • laisvamanis
  • LGBT

Tei­sin­gu­mo mi­nis­tras Juo­zas Ber­na­to­nis ti­ki­si pa­va­sa­rį Sei­mui pri­sta­ty­ti Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­są, kaip reg­la­men­tuo­ti ly­ties kei­ti­mą.

(Pagal lzinios.lt)

Graikijos parlamentas pritarė vienalytės partnerystės įstatymui

  • 2015-12-26
  • laisvamanis
  • LGBT

Graikijos parlamentas trečiadienį paryčiais priėmė įstatymą, leidžiantį homoseksualioms poroms sudaryti civilines sąjungas, nors tokiam žingsniui griežtai priešinosi įtakinga šalies Ortodoksų Bažnyčia.

Įstatymas buvo priimtas 193 balsais prieš 56.

(Pagal kauno.diena.lt)

Šiais metais vienos lyties asmenų vedybas įteisino 4 šalys

  • 2015-12-22
  • laisvamanis
  • LGBT

Nepaisant to, kad Slovėnija nusprendė ir toliau diskriminuoti šeimas, neatitinkančias krikščioniško apibrėžimo, šiais metais dideles žmonių grupes diskriminuoti nustojo šios šalys:

  • Suo­mi­ja (pri­im­ta 2015, įsi­ga­lios nuo 2017)
  • Ai­ri­ja (2015)
  • JAV (2015)
  • Mek­si­ka (2015)

(Pagal lzinios)

Sekmadienį Slovėnijoje vyks referendumas dėl vienos lyties asmenų santuokų (atnaujinta)

Popiežius Pranciškus trečiadienį paragino Slovėnijos politikus kovoti už šeimos vertybes, likus keturioms dienoms iki referendumo dėl vienalyčių santuokų įteisinimo.

Nors tiesiogiai referendumo popiežius nepaminėjo, susitikęs su grupe maldininkų iš Slovėnijos jis padrąsino „visus, ypač tuos, kurie yra atsakingi prieš visuomenę, palaikyti šeimą, kuri yra visos visuomenės gyvenimo konstrukcinis atramos taškas“.

Sekmadienį vyksiančiame referendume slovėnai turės apsispręsti, ar priimti vienalytes santuokas įteisinantį įstatymą, kurį palaimino šios katalikiškos šalies parlamentas kovo mėnesį.

(Pagal lrytas)

Aš įtariu, kad popiežiaus siūlydamas „palaikyti šeimą“, iš tikro ragino slovėnus kenkti šeimoms, kurios neatitinka katalikiško apibrėžimo.

Atnaujinimas (gruodžio 21, 10:39)

Daugiau kaip 60 proc. slovėnų per sekmadienį vykusį balsavimą referendume, kurį žymėjo mažas aktyvumas, atmetė įstatymą dėl gėjų santuokų legalizavimo, rodo rinkimų komisijos paskelbti beveik galutiniai šio plebiscito rezultatai. Duomenimis, gautais suskaičiavus 99,9 proc. balsalapių, 63,48 proc. rinkėjų tarė „ne“ tam, kad būtų pritarta teisės aktams, kuriuos anksčiau šiais metais patvirtino parlamentas. Tokia referendumo baigtis yra didelis žingsnis atgal gėjų teisių aktyvistams, kurie vylėsi, jog ši Europos Sąjungos (ES) narė, kurioje gyventojų daugumą sudaro katalikai, taps pirmąja ekskomunistine Europos šalimi, kurioje tos pačios lyties asmenys gali tuoktis ir įsivaikinti.

(Pagal lzinios.lt)

Šį kartą laimėjo neapykanta ir diskriminacija 🙁

Translyčiai asmenys

  • 2015-12-10
  • laisvamanis
  • LGBT

Translyčiai žmonės iš Lietuvos dalinasi savo patirtimi, kaip neegzistuojanti lyties keitimo procedūra veikia jų kasdienį gyvenimą. Taip skatinama pasirašyti elektroninę peticiją ir paraginti mūsų politikus sukurti greitą, skaidrią ir prieinamą lyties keitimo procedūrą Lietuvoje.

(Pagal DELFI)

Lietuvos vyskupai Steimo teisės ir teisėtvarkos komiteto diskusijose kovoja už žmonių diskriminaciją

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) surengus klausymus dėl šeimą tiesiogiai su santuoka susiejančios Konstitucijos pataisos, išsiskyrė dvi nuomonės: šeimos statusą pripažinti tik gyvenantiems santuokoje ir kita – tokiu apibrėžimu nediskriminuoti nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų.

Vyskupų konferencijos atstovas teisininkas Vygantas Malinauskas diskusijoje išsakė poziciją, jog šeimos santykiai turi būti pripažįstami tik susituokusiems, tai yra apie šeimos sudarymą deklaravusiems asmenims, o prigimtiniai šeimos santykiai dar gali kilti iš motinystės ir tėvystės.

„Pagrindinis klausimas – ar būtų teisinga pripažinti šeimos statusą tiems, kurie gyvena kartu, bet nėra susitarę sukurti šeimos teisinių santykių. Šioje vietoje atsakymas į klausimą aiškus – jei asmenys gyvena kartu, tačiau jie neketina sukurti šeimos teisinių santykių, šeimos statusas jiems neturėtų būti primetamas. Kaip sužinoti, ar asmenys yra apsisprendę sukurti šeimos teisinius santykius? Tai yra įmanoma tik tuo atveju, jei jie tai deklaruoja“,- sakė V.Malinauskas.

(Pagal DELFI)

Jeigu jūs sakote, kad esate „už tradicinę šeimą“, bet iš tikro stengiatės trukdyti laimingai gyventi visoms kitoms šeimoms (nesusituokusioms ar vienos lyties asmenų), tai jūs nesate už šeimą, jūs esate už žmonių diskriminaciją. Anksčiau JAV dėl rasizmo buvo draudžiama tuoktis juodaodžiams su baltaisiais. Nematau jokio esminio skirtumo tarp to istorinio rasizmo ir šiuolaikinio judėjimo „už šeimą“.

Jeigu jūs sakote, kad žmonės turėtų deklaruoti savo įsipareigojimus, tačiau stengiatės, kad jie neturėtų galimybės įregistruoti tų sugebėjimų (pvz. kad neturėtų galimybės įregistruoti civilinę partnerystę), kad neturėtų teisės susituokti (vienos lyties asmenų šeimoms), tai jūs esate veidmainiai.

Jeigu jūs reikalaujate santykių įregistravimo ir nepripažįstate de-facto šeimų, tai jūs kovojate už tai, kad šeimos suirimo atveju nebūtų ginamos silpnesnės pusės teisės.

Homofobinės patyčios mokykloje: moksleiviai atsiduria ant savižudybės slenksčio

  • 2015-11-24
  • laisvamanis
  • LGBT

Patyčios, susijusios su seksualine orientacija ir lyties tapatybe, Lietuvos mokyklose jau tapo kasdienybe. Tai parodė naujausia apklausa, perspėjanti, kad laikas imtis veiksmų, kurie keistų padėtį mokyklose.

71 proc. – homoseksualių moksleivių patiria LGBT patyčias pagal seksualinę orientaciją;

„Prof. Nidos Žemaitienės atliktas reprezentatyvus Lietuvos moksleivių tyrimas nustatė, kad homoseksualūs vaikinai dažniau turėjo savižudiškų minčių ar ketinimų. Ne pati orientacija, o nepalankus aplinkinių žmonių požiūris ar patyčios gali lemti įvairius emocinius sunkumus ar net savižudybės riziką. Nuolatinės patyčios taip pat gali sukelti neapykantą ir agresiją skriaudėjui“, – sakė psichologas P.Skruibis.

Jo teigimu, šiais metais „Jaunimo linija“ sulaukia vidutiniškai 69 skambučių per mėnesį dėl sunkumų, susijusių su seksualine orientacija.

(Pagal 15min.lt)

 

Seimo LSDP frakcijos pareiškimas: Konstitucijos 38 str. dėl šeimos yra pakankamas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad santuoka sudaroma „laisvu vyro ir moters sutarimu“. Galiojantis Konstitucijos straipsnis nekelia kliūčių santuokos sudarymui ir darniam šeimos gyvenimui. Civilinis kodeksas taip pat labai aiškiai apibrėžia, kad santuoka – tai įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti vyro ir moters šeimos teisinius santykius.

Konstitucijos 38 straipsnis taip pat saugo šeimą ir apibrėžia lyčių lygybę santuokoje: „Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“, „Sutuoktinių teisės šeimoje lygios“. Šeimos ir jos santykiams apibrėžti Civiliniame kodekse yra skirta atskira šeimos teisės dalis. Šeima yra socialinė, o ne teisinė sąvoka. Dabar galiojantis Konstitucijos 38 straipsnis jokiu būdu nesikėsina į vyro ir moters santuoką ar tradicinę šeimą, t.y., vyro ir moters šeimos teisinius santykius.

Todėl Konstitucijos 38 straipsnio nėra būtinybės ar poreikio keisti arba papildyti. Teikiami siūlymai tobulinti minėtą Konstitucijos straipsnį gali sukurti prielaidas šio Konstitucijos straipsnio interpretacijoms, kurios realiame gyvenime, užtikrinant jo įgyvendinimą, atitinkamai gali neigiamai paveikti socialiai labiau pažeidžiamų grupių – šiuo atveju, daugiausia moterų, vaikų ar asmenų, vienų auginančius vaikus, – teises ir padėtį.

(Pagal BNS Spaudos centrą)

Kita vertus, aš manau, kad tas straipsnis yra beprasmis ir jo išvis neturėtų būti Konstitucijoje.

Taip pat man įdomu, kodėl socdemai pamiršo paminėti kitas pažeidžiamas šeimas.

Airijoje įsigaliojo vienalytes santuokas įteisinantis įstatymas

Airijoje nuo pirmadienio įsigaliojo tos pačios lyties asmenų santuokas įteisinantis įstatymas, praėjus pusei metų nuo istorinio referendumo, kuriame šalies gyventojai pasisakė už tai, kad gėjams būtų leidžiama tuoktis.

Įsigaliojus įstatymui, Airijoje iš karto tapo pripažįstamos kitose šalyse užregistruotos tos pačios lyties asmenų santuokos, o dar nesusituokusios poros dabar gali teikti tuoktuvių prašymus.

(Pagal 15min.lt)

Kodėl konservatoriai pasisakė prieš Gražulio siūlomą įstatymą

Konservatoriai ir krikščionys demokratai pasisakė prie šitą šūdiną įstatymą ne dėl to, kad įstatymas šūdinas, o dėl to, kad jų planai grandioziškesni – jie nori pakeisti LR Konstituciją, tam, kad nustotų galioti  Konstitucinio Teismo išaiškinimas apie šeimą: „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.“

10.01 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2015 m. lap­kri­čio 12 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pir­ma­sis klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. E. Ma­siu­lis. Pra­šom, ko­le­ga.

E. MASIULIS (LSF). La­bai ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du siū­lau iš dar­bo­tvarkės iš­brauk­ti 1-2 klau­si­mą, t. y. įsta­ty­mo pro­je­k­tą. Ma­no­me, kad šis įsta­ty­mas vi­siš­kai ne­de­ra su de­mo­kra­tines ver­ty­bes ger­bian­čia vals­tybe, vi­siš­kai ne­aiš­ku, kaip jis bus įgy­ven­di­na­mas prak­ti­ko­je, nes pa­lie­ka la­bai daug erd­vės in­ter­pre­ta­ci­joms. Man at­ro­do, kad to­kie įsta­ty­mai yra bū­din­gi tik dik­ta­to­ri­nių re­ži­mų vals­ty­bėms, jie ri­bo­ja kon­sti­tu­ci­nes pa­ma­ti­nes žmo­gaus lais­ves į jo gy­ve­ni­mo bū­dą, į jo min­čių raiš­ką ir t. t.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis Eli­gi­jau, su­pra­to­me jū­sų nuo­mo­nę. To­liau – P. Gra­žu­lis, ma­čiau, jis ant­ras prie mik­ro­fo­no at­si­sto­jo.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš pra­šy­čiau šio įsta­ty­mo ne­iš­brauk­ti, jį pri­im­ti. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo ren­gia­mas, ma­nau, ne vie­ną ka­den­ci­ją, bu­vo ko­kių de­šimt va­rian­tų – to­bu­lin­tas, per­to­bu­lin­tas, vėl to­bu­lin­tas. Aš pra­šau jū­sų pa­lai­ky­ti. Nė­ra ko bi­jo­ti. Šian­dien A. Ku­bi­lius gąs­di­no ame­ri­ko­nais, kad nu­trauks Lie­tu­vos vals­ty­bės gy­ny­bą, jei mes pri­im­si­me šį įsta­ty­mą, gąs­di­no ru­sais, vis­kuo gąs­di­na. Anks­čiau bi­jo­jo­me ru­sų, da­bar bi­jo­me ame­ri­ko­nų. Gerb­ki­me Lie­tu­vą, Lie­tu­vos vals­ty­bę, Lie­tu­vos žmo­nes ir sa­vo tra­di­ci­jas. Aš pra­šy­čiau tik­rai bal­suo­ti, jei siū­lo­ma bal­suo­ti, ir ne­iš­brauk­ti šio klau­si­mo iš dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Pet­rai, su­pra­to­me. Ger­bia­ma­sis J. Raz­ma, pa­ste­bė­jau, jis tre­čias at­ėjo prie mik­ro­fo­no, po to – K. Dauk­šys.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Pet­rai ir ki­ti en­tu­zias­tai, aš siū­ly­čiau vis­ką da­ry­ti nuo­sek­liau. Kaip ži­no­te, šian­dien eg­zis­tuo­ja Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mas dėl šei­mos sam­pra­tos. Kol mes ne­pa­da­rė­me Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos, rei­kė­tų su­si­lai­ky­ti nuo to­kių ini­cia­ty­vų, nes ne­aiš­ku, ką to­kia pa­tai­sa gin­tų pa­gal da­bar­ti­nį Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą.

Siū­ly­čiau val­dan­tie­siems, ku­rie stab­do tos Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos pri­ėmi­mą ko­mi­te­tuo­se, pa­si­steng­ti, kad dėl tos pa­tai­sos grei­čiau bū­tų ju­da­ma į prie­kį, o ta­da jau bū­tų ga­li­ma teik­ti to­kius pa­siū­ly­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. K. Dauk­šys. Pra­šom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jau. Aš no­rė­čiau jū­sų pa­pra­šy­ti. Gal leis­tu­mė­te jūs ger­bia­ma­jam E. Ma­siu­liui iš­aiš­kin­ti, kuo ši ne­kal­ta pa­tai­sa ken­kia de­mo­kra­tijai ir ko­kie čia tie re­ži­mai ga­li ją pri­im­ti? Aš ją per­skai­čiau ir su­pra­tau gal kaip nors ki­taip? Ma­no gal­va, ten vi­sai nie­kam ne­ken­kia, net ir tiems žmo­nėms, ku­rie iš­gy­ve­na, kad jiems pa­kenks.

PIRMININKAS. P. Gra­žu­lis no­ri dar pa­pil­dy­ti. Pra­šom. Dėl dar­bo­tvarkės kal­bė­ki­me.

P. GRAŽULIS (TTF). No­riu re­a­guo­ti į J. Raz­mos siū­ly­mą. Ma­ny­čiau, kad mes pri­im­ki­me šian­dien šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir jei­gu Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ne­svars­to, ati­duo­ki­me So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ar ki­tam ko­mi­te­tui šį klau­si­mą, ap­svars­ty­ki­me ir pa­keis­ki­me Kon­sti­tu­ci­ją, jei to rei­kia. Tik­rai ne­vil­kin­ki­me. Mes pa­lai­ky­si­me jus, Jur­gi Raz­ma. Pri­im­ki­me nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, kad bū­tų pa­skir­tas ki­tas ko­mi­te­tas, ir ta­da mes svars­ty­si­me šį klau­si­mą. O Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą, jo pir­mi­nin­ką dar kar­tą ra­gi­nu tik­rai vi­są ka­den­ci­ją ne­vil­kin­ti šio įsta­ty­mo, ap­svars­ty­ti ir pri­im­ti nu­ta­ri­mą.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis V. A. Ma­tu­le­vi­čius. Pra­šom.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad di­džiau­si šio pro­jek­to ger­bė­jai yra tie Sei­mo na­riai, ku­rie yra iš­si­sky­rę su žmo­no­mis. Po­nai, su­grįž­ki­te pas sa­vo vai­kus ir žmo­nas, o ta­da gin­ki­te šei­mos ver­ty­bes! Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­rė­čiau jū­sų tie­siog pa­pra­šy­ti kaip po­sė­džio pir­mi­nin­kas, mes kal­bė­ki­me dėl dar­bo­tvarkės, ar­ba įtrau­ki­me, ar­ba ne­įtrau­ki­me. Bū­ki­me ge­ri, ne­mo­ra­li­zuo­ki­me vie­ni ki­tų. A. Ku­bi­lius. Pra­šom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tik no­riu dar kar­tą pa­kar­to­ti tai, ką sa­kė J. Raz­ma. Kaž­ko­dėl taip iš­ei­na, kad P. Gra­žu­lis pa­tei­kia to­kias ini­cia­ty­vas, ku­rios ga­lų ga­le pa­si­ro­do, kad yra nau­din­giau­sios sek­su­a­li­nėms ma­žu­moms. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, kas yra šei­ma pa­gal da­bar­ti­nį mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos api­brė­ži­mą, kad šei­ma yra bet kas, kas gy­ve­na kar­tu. Be­veik taip iš­ei­na. Jei da­bar mes pa­sa­ky­si­me, kad ei­na­me gin­ti su Ad­mi­nist­ra­ci­niu ko­dek­su to­kių ver­ty­bių, tai P. Gra­žu­lis mums nu­ro­do gin­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą, kad bet kas ga­li su­da­ry­ti šei­mą. Aš tik­rai ne­ma­nau, kad rei­kė­tų ki­taip gal­vo­jan­čius baus­ti. Aš tik­rai gal­vo­ju, kad P. Gra­žu­lis tu­rė­tų pa­ga­liau pa­gal­vo­ti, ko­dėl jam vis iš­ei­na pa­siū­ly­ti to­kias pa­tai­sas, ku­rios yra nau­din­gos bū­tent toms pa­čioms sek­su­a­li­nėms ma­žu­moms ar­ba kon­kre­čiai V. Si­mon­ko.

Ir ant­ras da­ly­kas, į ku­rį ir­gi rei­kė­tų P. Gra­žu­liui pa­ga­liau at­sa­ky­ti. Ko­dėl jo ini­cia­ty­vos šiais klau­si­mais la­bai daž­nai su­tam­pa su to­kio­mis ini­cia­ty­vo­mis, ku­rios jau bū­na pri­im­tos Ru­si­jos Dū­mos ir dėl ku­rių Ru­si­ja yra smer­kia­ma dau­ge­lio Va­ka­rų pa­sau­lio vals­ty­bių? P. Gra­žu­lis no­ri, kad ir Lie­tu­va bū­tų smer­kia­ma. Aš su tuo ne­su­tin­ku. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dar R. J. Da­gys no­ri kaž­ką pa­pil­dy­ti? Dėl dar­bo­tvarkės, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kal­bė­ki­me, ge­rai?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tik dėl dar­bo­tvarkės. Tur­būt šis klau­si­mas yra ak­tu­a­lus, šei­mos ver­ty­bių gy­ni­mas tu­ri bū­ti nuo­sek­lus ir aiš­kus. Aš tik­rai ape­liuo­ju į P. Gra­žu­lį ir vi­są val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą. Kai mes pri­ima­me įsta­ty­mą, ku­ris len­kia Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos pri­ėmi­mą, tai mes ne pa­de­da­me spręs­ti pro­ble­mos, o ją pa­gi­li­na­me ir su­ke­lia­me di­des­nį cha­o­są, dar di­des­nį ne­aiš­ku­mą. Tik­rai nie­ko ne­at­si­tiks, jei mes su­kei­si­me tą svars­ty­mo lai­ką. Pir­miau­sia ap­si­sprę­si­me, ką Sei­mas gal­vo­ja dėl kon­sti­tu­ci­nės pa­tai­sos, o ta­da nag­ri­nė­si­me ir ki­tus klau­si­mus. Ar­ba ta­da rei­kė­jo ei­ti per tam tik­rus įsta­ty­mus ir teik­ti nau­ją api­brė­ži­mą. Da­bar yra tam tik­ra pro­ble­ma, tai yra aki­vaiz­du. Mes, kaip įsta­ty­mo lei­dė­jai, tu­ri­me elg­tis so­li­džiai pri­tar­da­mi tam, ką Pet­ras sa­ko, iš prin­ci­po, bet jo re­zul­ta­tas bus vi­siš­kai ki­toks, nei jis ti­ki­si.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau pa­pra­šy­ti, gal dėl ki­tų dar­bo­tvarkės klau­si­mų yra ko­kių nors pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų? Ger­bia­ma­sis J. Ole­kas, ma­čiau, sto­vė­jo prie mik­ro­fo­no.

(Pagal LRS – Seimo posėdžio stenograma)

Į viršų