Valdžios darbas turėtų būti gerinti situaciją

Baisu stebėti tai, kaip Lietuvos Seimo nariai specialiai ir aktyviai bando kenkti Lietuvos piliečiams.

Šeimą su santuoka Konstitucijoje tiesiogiai susieti siekiantys parlamentarai sieks keisti pagrindiniu projektams paskirtą Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK).

Iniciatoriai teigia, kad projektų svarstymas yra vilkinamas, nes parlamentui jie pateikti dar 2013 metų gruodį, o iki šiol negrįžta į plenarinių posėdžių salę svarstymui, kol nėra apsvarstyti pagrindiniame komitete.

[..]

Seimas po pateikimo yra pritaręs projektams, kurie šeimą susietų su santuoka, įrašytų draudimą įsivaikinti homoseksualiems asmenims. Konstitucijos pataisos  projektas, kurį teikimui buvo pasirašę 106 Seimo nariai, numato pagrindinį šalies įstatymą papildyti nuostatomis, jog „šeima sukuriama sudarius santuoką“ ir „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“. Vyriausybė projektui yra pateikusi išvadą, kad siūlomas reguliavimas – diskriminacinis. Nepritarimas grindžiamas ir tuo, kad Konstitucijos pataisa gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Konstitucijos pataisas pateikę Seimo nariai teigia, kad „saugodama šeimą valstybė pirmiausiai turi saugoti prigimtinę šeimos struktūrą“, o ši struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.

[..]

Taip pat Seimas po pateikimo yra pritaręs Civilinio kodekso ir Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kad „kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kylančią iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo“. Taip pat siūloma nustatyti, kad sprendžiant su vaiko įvaikinimu ar globa susijusius klausimus „prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius), galinčius šeimoje  prisiimti tėvystės ir motinystės pareigas“. Į įstatymą taip pat norima įrašyti, kad „valstybė neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmėje vaikui būtų atimta galimybė turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“.

(Pagal KaunoDiena.lt)

Taip pat dėl įsivaikinimo, tyrimai rodo, kad vaikų gerbūvis ir psichologinė sveikata nepriklauso nuo tėvų lyties ar lytinės orientacijos.

Airijoje įsigaliojo vienalytes santuokas įteisinantis įstatymas

Airijoje nuo pirmadienio įsigaliojo tos pačios lyties asmenų santuokas įteisinantis įstatymas, praėjus pusei metų nuo istorinio referendumo, kuriame šalies gyventojai pasisakė už tai, kad gėjams būtų leidžiama tuoktis.

Įsigaliojus įstatymui, Airijoje iš karto tapo pripažįstamos kitose šalyse užregistruotos tos pačios lyties asmenų santuokos, o dar nesusituokusios poros dabar gali teikti tuoktuvių prašymus.

(Pagal 15min.lt)

Kodėl konservatoriai pasisakė prieš Gražulio siūlomą įstatymą

Konservatoriai ir krikščionys demokratai pasisakė prie šitą šūdiną įstatymą ne dėl to, kad įstatymas šūdinas, o dėl to, kad jų planai grandioziškesni – jie nori pakeisti LR Konstituciją, tam, kad nustotų galioti  Konstitucinio Teismo išaiškinimas apie šeimą: „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.“

10.01 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2015 m. lap­kri­čio 12 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pir­ma­sis klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. E. Ma­siu­lis. Pra­šom, ko­le­ga.

E. MASIULIS (LSF). La­bai ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du siū­lau iš dar­bo­tvarkės iš­brauk­ti 1-2 klau­si­mą, t. y. įsta­ty­mo pro­je­k­tą. Ma­no­me, kad šis įsta­ty­mas vi­siš­kai ne­de­ra su de­mo­kra­tines ver­ty­bes ger­bian­čia vals­tybe, vi­siš­kai ne­aiš­ku, kaip jis bus įgy­ven­di­na­mas prak­ti­ko­je, nes pa­lie­ka la­bai daug erd­vės in­ter­pre­ta­ci­joms. Man at­ro­do, kad to­kie įsta­ty­mai yra bū­din­gi tik dik­ta­to­ri­nių re­ži­mų vals­ty­bėms, jie ri­bo­ja kon­sti­tu­ci­nes pa­ma­ti­nes žmo­gaus lais­ves į jo gy­ve­ni­mo bū­dą, į jo min­čių raiš­ką ir t. t.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis Eli­gi­jau, su­pra­to­me jū­sų nuo­mo­nę. To­liau – P. Gra­žu­lis, ma­čiau, jis ant­ras prie mik­ro­fo­no at­si­sto­jo.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš pra­šy­čiau šio įsta­ty­mo ne­iš­brauk­ti, jį pri­im­ti. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo ren­gia­mas, ma­nau, ne vie­ną ka­den­ci­ją, bu­vo ko­kių de­šimt va­rian­tų – to­bu­lin­tas, per­to­bu­lin­tas, vėl to­bu­lin­tas. Aš pra­šau jū­sų pa­lai­ky­ti. Nė­ra ko bi­jo­ti. Šian­dien A. Ku­bi­lius gąs­di­no ame­ri­ko­nais, kad nu­trauks Lie­tu­vos vals­ty­bės gy­ny­bą, jei mes pri­im­si­me šį įsta­ty­mą, gąs­di­no ru­sais, vis­kuo gąs­di­na. Anks­čiau bi­jo­jo­me ru­sų, da­bar bi­jo­me ame­ri­ko­nų. Gerb­ki­me Lie­tu­vą, Lie­tu­vos vals­ty­bę, Lie­tu­vos žmo­nes ir sa­vo tra­di­ci­jas. Aš pra­šy­čiau tik­rai bal­suo­ti, jei siū­lo­ma bal­suo­ti, ir ne­iš­brauk­ti šio klau­si­mo iš dar­bo­tvarkės.

PIRMININKAS. Pet­rai, su­pra­to­me. Ger­bia­ma­sis J. Raz­ma, pa­ste­bė­jau, jis tre­čias at­ėjo prie mik­ro­fo­no, po to – K. Dauk­šys.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Pet­rai ir ki­ti en­tu­zias­tai, aš siū­ly­čiau vis­ką da­ry­ti nuo­sek­liau. Kaip ži­no­te, šian­dien eg­zis­tuo­ja Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mas dėl šei­mos sam­pra­tos. Kol mes ne­pa­da­rė­me Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos, rei­kė­tų su­si­lai­ky­ti nuo to­kių ini­cia­ty­vų, nes ne­aiš­ku, ką to­kia pa­tai­sa gin­tų pa­gal da­bar­ti­nį Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą.

Siū­ly­čiau val­dan­tie­siems, ku­rie stab­do tos Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos pri­ėmi­mą ko­mi­te­tuo­se, pa­si­steng­ti, kad dėl tos pa­tai­sos grei­čiau bū­tų ju­da­ma į prie­kį, o ta­da jau bū­tų ga­li­ma teik­ti to­kius pa­siū­ly­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. K. Dauk­šys. Pra­šom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­ma­sis pa­va­duo­to­jau. Aš no­rė­čiau jū­sų pa­pra­šy­ti. Gal leis­tu­mė­te jūs ger­bia­ma­jam E. Ma­siu­liui iš­aiš­kin­ti, kuo ši ne­kal­ta pa­tai­sa ken­kia de­mo­kra­tijai ir ko­kie čia tie re­ži­mai ga­li ją pri­im­ti? Aš ją per­skai­čiau ir su­pra­tau gal kaip nors ki­taip? Ma­no gal­va, ten vi­sai nie­kam ne­ken­kia, net ir tiems žmo­nėms, ku­rie iš­gy­ve­na, kad jiems pa­kenks.

PIRMININKAS. P. Gra­žu­lis no­ri dar pa­pil­dy­ti. Pra­šom. Dėl dar­bo­tvarkės kal­bė­ki­me.

P. GRAŽULIS (TTF). No­riu re­a­guo­ti į J. Raz­mos siū­ly­mą. Ma­ny­čiau, kad mes pri­im­ki­me šian­dien šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir jei­gu Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ne­svars­to, ati­duo­ki­me So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ar ki­tam ko­mi­te­tui šį klau­si­mą, ap­svars­ty­ki­me ir pa­keis­ki­me Kon­sti­tu­ci­ją, jei to rei­kia. Tik­rai ne­vil­kin­ki­me. Mes pa­lai­ky­si­me jus, Jur­gi Raz­ma. Pri­im­ki­me nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, kad bū­tų pa­skir­tas ki­tas ko­mi­te­tas, ir ta­da mes svars­ty­si­me šį klau­si­mą. O Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą, jo pir­mi­nin­ką dar kar­tą ra­gi­nu tik­rai vi­są ka­den­ci­ją ne­vil­kin­ti šio įsta­ty­mo, ap­svars­ty­ti ir pri­im­ti nu­ta­ri­mą.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis V. A. Ma­tu­le­vi­čius. Pra­šom.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad di­džiau­si šio pro­jek­to ger­bė­jai yra tie Sei­mo na­riai, ku­rie yra iš­si­sky­rę su žmo­no­mis. Po­nai, su­grįž­ki­te pas sa­vo vai­kus ir žmo­nas, o ta­da gin­ki­te šei­mos ver­ty­bes! Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­rė­čiau jū­sų tie­siog pa­pra­šy­ti kaip po­sė­džio pir­mi­nin­kas, mes kal­bė­ki­me dėl dar­bo­tvarkės, ar­ba įtrau­ki­me, ar­ba ne­įtrau­ki­me. Bū­ki­me ge­ri, ne­mo­ra­li­zuo­ki­me vie­ni ki­tų. A. Ku­bi­lius. Pra­šom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tik no­riu dar kar­tą pa­kar­to­ti tai, ką sa­kė J. Raz­ma. Kaž­ko­dėl taip iš­ei­na, kad P. Gra­žu­lis pa­tei­kia to­kias ini­cia­ty­vas, ku­rios ga­lų ga­le pa­si­ro­do, kad yra nau­din­giau­sios sek­su­a­li­nėms ma­žu­moms. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, kas yra šei­ma pa­gal da­bar­ti­nį mū­sų Kon­sti­tu­ci­jos api­brė­ži­mą, kad šei­ma yra bet kas, kas gy­ve­na kar­tu. Be­veik taip iš­ei­na. Jei da­bar mes pa­sa­ky­si­me, kad ei­na­me gin­ti su Ad­mi­nist­ra­ci­niu ko­dek­su to­kių ver­ty­bių, tai P. Gra­žu­lis mums nu­ro­do gin­ti Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mą, kad bet kas ga­li su­da­ry­ti šei­mą. Aš tik­rai ne­ma­nau, kad rei­kė­tų ki­taip gal­vo­jan­čius baus­ti. Aš tik­rai gal­vo­ju, kad P. Gra­žu­lis tu­rė­tų pa­ga­liau pa­gal­vo­ti, ko­dėl jam vis iš­ei­na pa­siū­ly­ti to­kias pa­tai­sas, ku­rios yra nau­din­gos bū­tent toms pa­čioms sek­su­a­li­nėms ma­žu­moms ar­ba kon­kre­čiai V. Si­mon­ko.

Ir ant­ras da­ly­kas, į ku­rį ir­gi rei­kė­tų P. Gra­žu­liui pa­ga­liau at­sa­ky­ti. Ko­dėl jo ini­cia­ty­vos šiais klau­si­mais la­bai daž­nai su­tam­pa su to­kio­mis ini­cia­ty­vo­mis, ku­rios jau bū­na pri­im­tos Ru­si­jos Dū­mos ir dėl ku­rių Ru­si­ja yra smer­kia­ma dau­ge­lio Va­ka­rų pa­sau­lio vals­ty­bių? P. Gra­žu­lis no­ri, kad ir Lie­tu­va bū­tų smer­kia­ma. Aš su tuo ne­su­tin­ku. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dar R. J. Da­gys no­ri kaž­ką pa­pil­dy­ti? Dėl dar­bo­tvarkės, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kal­bė­ki­me, ge­rai?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tik dėl dar­bo­tvarkės. Tur­būt šis klau­si­mas yra ak­tu­a­lus, šei­mos ver­ty­bių gy­ni­mas tu­ri bū­ti nuo­sek­lus ir aiš­kus. Aš tik­rai ape­liuo­ju į P. Gra­žu­lį ir vi­są val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą. Kai mes pri­ima­me įsta­ty­mą, ku­ris len­kia Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos pri­ėmi­mą, tai mes ne pa­de­da­me spręs­ti pro­ble­mos, o ją pa­gi­li­na­me ir su­ke­lia­me di­des­nį cha­o­są, dar di­des­nį ne­aiš­ku­mą. Tik­rai nie­ko ne­at­si­tiks, jei mes su­kei­si­me tą svars­ty­mo lai­ką. Pir­miau­sia ap­si­sprę­si­me, ką Sei­mas gal­vo­ja dėl kon­sti­tu­ci­nės pa­tai­sos, o ta­da nag­ri­nė­si­me ir ki­tus klau­si­mus. Ar­ba ta­da rei­kė­jo ei­ti per tam tik­rus įsta­ty­mus ir teik­ti nau­ją api­brė­ži­mą. Da­bar yra tam tik­ra pro­ble­ma, tai yra aki­vaiz­du. Mes, kaip įsta­ty­mo lei­dė­jai, tu­ri­me elg­tis so­li­džiai pri­tar­da­mi tam, ką Pet­ras sa­ko, iš prin­ci­po, bet jo re­zul­ta­tas bus vi­siš­kai ki­toks, nei jis ti­ki­si.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau pa­pra­šy­ti, gal dėl ki­tų dar­bo­tvarkės klau­si­mų yra ko­kių nors pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų? Ger­bia­ma­sis J. Ole­kas, ma­čiau, sto­vė­jo prie mik­ro­fo­no.

(Pagal LRS – Seimo posėdžio stenograma)

Pirmadienį lapkričio 16 d. spaudos konferencija Seime: Kuriant tolerantišką Lietuvą: pasiekimai ir kliūtys

Renginio tipas: Spaudos konferencija

Renginio data: 2015-11-16, pirmadienis

Renginio pradžia: 10:00

Renginio vieta: Seimo Spaudos konferencijų salėje

Pirmadienį įvyks Seimo narės, socialdemokratės Giedrės Purvaneckienės spaudos konferencija „Kuriant tolerantišką Lietuvą: pasiekimai ir kliūtys“. DalyvausSeimo narė prof. Marija Aušrinė Pavilionienė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačiovskytė, Tolerantiško jaunimo asociacijos patarėjas teisės ir politikos klausimais Mindaugas Kluonis.

Spaudos konferencijos tiesiogiai transliuojamos internetu. Stebintiems transliacijas yra galimybė užduoti klausimus prelegentams. Nuoroda į klausimų uždavimo sistemą bus Seimo internetinėje svetainėje prie nuorodos į tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją. Klausimai bus priimami ir į juos atsakoma spaudos konferencijos metu. Esant galimybei į nespėtus atsakyti klausimus parlamentarai atsakys el. paštu po spaudos konferencijos.

Internete galima bus rasti ir spaudos konferencijų garso įrašus.

(Pagal BNS)

Konferencija „Eutanazija Lietuvoje: ar esame tam pasiruošę” (pokalbis studijoje)

Lapkričio 16 d., pirmadienį, 12 val. LR Sveikatos apsaugos ministerijoje vyks konferencija „Eutanazija Lietuvoje: ar esame tam pasiruošę?”, kurią organizuoja studentų teisininkų asociacija ELSA Lietuva. Įvairių sričių pranešėjai – teisės, politikos, medicinos bei katalikų Bažnyčios atstovai – pateiks skirtingus požiūrius į eutanaziją ir jos reikšmę Lietuvai. Po teisininkų, Seimo narės, gydytojo bei kunigo pranešimų vyks gyva diskusija, kurioje kiekvienas dalyvis galės pareikšti savo nuomonę bei sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus. Konferencija skirta ne tik studentams, bet visiems besidomintiems šia tema.

Kai kurie žmonės tiesiog nenori kankintis. Labai apmaudu, kad dalis visuomenės yra pasirengusi kankinti žmones prieš jų norą, vien tam, kad išsaugotų gyvybę, kurios patys žmonės nenori.

Seimo kėslai pakvipo putinizmu

Neramumai Rusijoje

Žinomumo pagerinimui Lietuvai nereikia net keisti šalies pavadinimo – apie Lietuvą vėl išgirdo tarptautinė bendruomenė. Ši su pasibaisėjimu seka, kaip Seimas žengia paskutinius žingsnius įvesdamas baudas „už šeimos vertybinių niekinimą“. Tokius veiksmus žmogaus teisių gynėjai prilygina Rusijoje vykdomai politikai.

Antradienį Seimas vėl grįžo prie „tvarkiečio“ Petro Gražulio inicijuotos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos. Pagal ją būtų baudžiama už „Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – šeimos – viešą niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais“. Tokie veiksmai užtrauktų baudą nuo 290 iki 869 eurų, už pakartotinius veiksmus grėstų 869-1739 EUR bauda.

Liberalų Sąjūdžio iniciatyva Seimas antradienį iki ketvirtadienio nukėlė balsavimą dėl įstatymo pataisų. Iki pataisos priėmimo liko vienintelis balsavimas.

(Pagal Delfi)

Apie tai 15min kalba ir Dalia Kuodytė:

Ištikimybę tradicinei šeimai išpažįstantys, bet patys išsituokę arba mainais savo asmenines padėjėjas pasirinkę kai kurie Seimo nariai Lietuvoje norėtų įtvirtinti naują baudimo sistemą – visiems tiems, kurie, kaip skelbiama, galėtų viešai niekinti šeimą kalbomis, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais.

Sunku būtų sugalvoti patogesnį ir į diskriminaciją labiau orientuotą žmonių baudimo būdą. Juk daugelis puikiai supranta, kas slypi po šiuo gražulišku pataisų projektu, kuris aiškiai sudurstytas iš homofobiškų paskatų.

O štai ir pats įstatymo projekto tekstas:

188 straipsnis. Šeimos niekinimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – šeimos viešas niekinimas kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais

veiksmais – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti pakartotinai, – užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.“

Dar trys tūkstančiai šauktinių

Netrukus nuvilnys antroji šauktinių banga – jau sausio pradžioje kerziniais batais vėl apsiaus dar trys tūkstančiai jaunuolių. Nuspręsta, jog antroji privalomosios tarnybos banga kils po trijų mėnesių, kitų metų sausio pradžioje. Kaip ir šiemet prievolininkų sąrašai bus sudaromi atsitiktine tvarka, o skelbiami sausio 11 dieną.

Karininkai neslepia – naujiems kariams tenka kelis sykius kartoti, net pirštu parodyti, ko iš jų reikalaujama. Neretai prireikia ir balsą pakelti. „Nuo to disciplina ir išsiugdo. Jei dabar šauktiniams griežčiau pasakysime – čia nerūkyk, nesispjaudyk, padėk savo kolegai, tai civiliniam gyvenime, aš manau, garbaus amžiaus moteriškei jis užleis kėdę. Viskas nuo to ir prasideda“, – aiškino grandinis Audrius Dilius.

(Pagal balsas)

Neįtikinamai skamba argumentas, kad karininko apšaukimas, darytų kokią nors teigiamą įtaką vėlesniam civiliniam gyvenimui.

Užjaučiu tūkstančius žmonių, kurie turės tarnauti prieš savo norą.

Varšuvą sudrebino antifašistų demonstracija

Lenkijos sostinę šeštadienį sudrebino antifašistų eitynės. Demonstracija buvo surengta protestuojant prieš kraštutinių nacionalistų patekimą į Seimą ir solidarizuojantis su sirų tautybės gydytoju, kurį prieš savaitę Poznanėje žiauriai sumušė rasistai.

Poznanėje trejus metus taikiai gyvenęs siras buvo sumuštas vidurdienį. Niekas iš praeivių nereagavo į trijų jaunų užpuolikų agresiją ir įžeidžius šūkius. Nacionalistų tinklapiuose šis agresijos aktas buvo išaukštintas, kaip sektinas patriotizmo veiksmas. Tačiau valstybės žiniasklaida ir antifašistinės organizacijos pasmerkė ir nusprendė surengti protesto maršą.

Eitynėse dalyvavo du tūkstančiai kairiųjų bei anarchistinių organizacijų atstovų, garsiais šūkiais bei būgnų skambesiu sudrebinusių sostinės centrą. Demonstracija buvo surengta pavadinimu „Solidarumas prieš nacionalizmą“, o eitynių dalyviai ragino baimintis ne pabėgėlių, o vietos rasistų.

(Pagal lrytas)

Keistas argumentas tikėjimui

Bernardinai rašo apie tai, kad tikėti verta tam, kad išlaikytume patriarachalinį modelį, tam kad daugiau vaikų prigimdytume.

Vienas knygos veikėjų Godfrua Lamperioras cituoja 22 ES valstybėse atliktą tyrimą, kuris esą konstatuoja, kad tikėjimas yra selekcijos pranašumas. Trumpai tariant, išpažįstantieji vieną iš trijų pagrindinių monoteistinių religijų yra linkę turėti daugiau vaikų nei ateistų ar agnostikų poros. Tad nuo krikščionybės nusisukanti Europa kartu yra ir demografinei katastrofai pasmerkta Europa. Sekuliarioje visuomenėje kinta ir šeimos samprata arba, kaip pabrėžia pats pasakotojas, subyra patriarchalinis modelis, išlaikęs socialinės sistemos pastovumą ir tuo pat metu užtikrinęs didesnį gimstamumą.

(Pagal Bernardinai.lt)

  • Patriarachalinis modelis yra nukreiptas prieš žmonių lygybę
  • Tikėti nesąmonėmis dėl šalutinių to tikėjimo efektų yra kvaila
  • Demografines problemas galima spręsti ir kitais būdais – pvz. imigracija
  • Taip pat tokia apklausa nerodo priežastingumo… pvz. ar gali būti, kad mažiau išsilavinę žmonės yra labiau tikintys, ir tuo pačiu mažiau išsilavinę žmonės turi daugiau vaikų? Arba koks nors dar gerokai sudėtingesnis priežastingumo ryšys?

Ar Seimas leis susilaukti vaikų vienišoms moterims?

Pagalbinio arba kitaip vadinamo dirbtinio apvaisinimo įstatymas Seime kelia audringas diskusijas. Panašu, jog netrukus sulauksime dar vieno iečių laužymo parlamente. Mat trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas į įstatymą įtraukė nuostatas, kurios leistų pagalbinio apvaisinimo būdu vaikų susilaukti ir vienišoms moterims. Be kita ko tai reikštų ir netradicinės orientacijos dailiosios lyties atstoves.

Viena tokios pataisos šalininkių Žmogaus teisių komiteto narė, socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė.

„Mes pritarėme, kad ne tik susitikę ar partnerystėje gyvenantys, bet ir kiti galėtų pasinaudoti šiuo įstatymu. Kaip žinia, partnerystė net nėra įteisinta mūsų įstatymuose.

Kalbėjome apie vienišas moteris, kurios norėtų pagalbinio apvaisinimo. Dar išplėtėme galimybę moterims susilaukti vaiko iki 50 metų. Pasisakėme ir už embrionų užšaldymą“, – trumpai komitete priimtus sprendimus komentavo politikė.

Tiesa, ji pripažino, jog ne visiems komitete patiko nuostata, jog būtų leidžiama vienišoms moterims susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu.

„Turime du konservatorius – Vareikį ir Adomėną. Pastarasis posėdyje nedalyvavo, o Vareikis priešinosi ir galiausiai susilaikė balsavimo metu. Labai keista, nes konservatoriai kalba apie demografinę krizę, o patys stabdo galimybę moteriai turėti vaikų“, – sakė M.A.Pavilionėnė.

Komiteto posėdyje buvo svarstoma galimybė medikui atsisakyti atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą, tačiau ši mintis buvo atmesta. „Sutarėme, kad religinės nuostatos turi likti už ligoninės ribų. Jeigu žmogus eina dirbti, tegu apsisprendžia. Jeigu nenori atlikti pagalbinio apvaisinimo – tegu neina dirbti į tą instituciją. Nereikia painioti tikėjimo su pagalba moteriai“, – teigė politikė.

(Pagal lrytas.lt)

Naujesni
Senesni
Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e