Byla dėl žodžio laisvės – „Šėtone, prašau“ autorius Whydotas: valstybė mus pavertė nusikaltėliais

– O kodėl daina apie šėtoną ir siūlymą jam iš tavęs nupirkti sielą, žudyti vaikus?

– Man asmeniškai šėtonas yra kaip fėja, angelas ar kažkas panašaus, tai – mistinė būtybė. Nėra taip, kad jį susiečiau su juoduoju pasauliu ar net reikėtų jį deginti ant laužo. Tikrai manęs nėra apsėdęs šėtonas – paprasčiausiai tokiais dalykais netikiu. Tiesiog tuo metu galvoje kažkaip skambėjo tie žodžiai, todėl ir gavosi taip, kad „šėtone prašau, nupirk mano sielą“.

O vaikai atsirado neatsitiktinai – jie yra mūsų auditorija. Jiems tai – juokinga, mūsų auditorijoje taip ir yra šnekama, tokie jų bajeriai. Ir vaikai patys sako, kad tai yra juokinga, niekas neįžvelgia jokio kurstymo žudyti. Tokia yra saviraiškos laisvė.

– Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui viešai buvo skelbiama, kad skundą parašė daina pasipiktinusios vaikų motinos, bet bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, jog pretenzijų jums turi jaunas vaikinas…

– Taip, iš pradžių mes patys manėme, kad į policiją kreipėsi kažkokios motinos, bet jau nagrinėjant bylą teisme sužinojome, jog skundą Vaiko teisių apsaugos tarnybai perdavė vilnietis Kristijonas Lukas Bukauskas. Jį pirmą kartą pamatėme teisme, kai davė parodymus – jis labai pabrėžė, kad yra homoseksualus, žino, kas yra patyčios, ir būtent dėl to labai jautriai sureagavo į mūsų dainą. Keista, bet jis mano, kad mūsų daina yra tyčiojamasi iš vaikų – gal todėl, kad „Facebook“ jis matė mano paviešintą įrašą, kaip vaikas muša benamį.

(Pagal Delfi)

Lietuvos moksleivių sąjunga diskutavo apie žmonių teises

Siekdami paskatinti žmogaus teisių suvokimą moksleivių tarpe, forumo organizatoriai (Lietuvos moksleivių sąjunga) surengė diskusiją, kurios tikslas – aptarti diskriminacijos bei socialinės atskirties situaciją mokyklose, ar su šia problema yra susiduriama Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenėse.

Moksleiviai buvo skatinami suvokti savo teises ir pareigas bei pažvelgti į diskriminaciją visuomenėje iš kitos – jaunuolio, sėdinčio mokyklos suole – perspektyvos. Kelias valandas trukusi diskusija negailėjo rezultatų – renginio dalyviai gebėjo kritiškai pažvelgti į diskriminacijos problemą bei išskirti keliasdešimt idėjų, kaip įmanoma su ja kovoti jau dabar.

Pagal 15min.lt

R. J. Dagys. Sakome „taip“ pusei milijono imigrantų Lietuvoje?

R. J. Dagys Delfyje demonstruoja savo ksenofobiją, homofobiją ir visą kitą atsilikėliškumą:

Dramatiškoje ataskaitoje skaičiuojama, kad iki 2050 metų nevykstant imigracijai ir esant pastoviam darbo jėgos aktyvumui, Sąjunga neteks apie 68 mln. darbuotojų. Kadangi ne visi imigrantai tampa ekonomiškai aktyvūs, šiai spragai užpildyti ilgainiui reikėtų apie 100 mln. imigrantų. Lietuvai tai proporcingai reikštų pusę milijono imigrantų. Ko čia verkti dėl 300? Verčiau pratintis.

[…]

Anot ekspertų, viena veiksmingiausių priemonių, kad šio „džiaugsmo“ nereikėtų patirti, yra šeimai palankios politikos, kuria siekiama stabilizuoti ar padidinti gimstamumo lygį, įgyvendinimas. Deja, neteko girdėti, kad šalių lyderiai būtų garsiau sureagavę į šį ekspertų pasiūlymą gajai ir visus neraminančiais problemai spręsti.

Remti šeimą jau vien ekonominės padėties vardan reikia todėl, kad joje gimsta vaikai, o tam reikia mamos ir tėčio, moters ir vyro. Tačiau mes kasdien verčiami įteisinti vienalytes, vadinasi, negyvybingas, „santuokas“. Be to, apsimesdami, kad nesmengame į demografinę duobę, daugiausiai liberalūs ir kairuoliški balsai siūlo įteisinti eutanaziją ne tik senjorams, bet ir norą mirti išreiškusiems mažiesiems. Mirties pergalę Europoje liudija ir išskirtinės moters teisės žudyti gyvą, bet dar negimusį vaiką liaupsinimas. Tad ką turime?

Priminimai

Dagio tekstai yra nuostabūs loginių klaidų, populistinio ir nepakantaus mąstymo pavyzdžiai.

  1. Šeimai palanki aplinka ir vienos lyties asmenų šeimos nėra nesuderinami dalykai.
  2. Dvi mamos, arba du tėčiai taip pat kuo puikiausiai gali auginti vaikus (tiek įsivaikintus, tiek su dirbtinio apvaisinimo pagalba pagimdytus)
  3. Vaisius/embrionas tai nėra vaikas, o versti gimdyti nenorimus vaikus yra labai niekšiška.
  4. Eutanazija siūloma tam, kad žmonės nenorintys kankintis galėtų nesikankinti. Kai kurie žmonės jokių tinkamų alternatyvų neturi (nors gal Dagys pasiruošęs absoliučiai kiekvienam kenčiančiam padovanoti pakankamai morfijaus? Įtariu, kad ne).
  5. Ir galų gale nėr čia ko kaišioti ksenofobijos: nieko čia tokio jeigu Lietuvoje ar Europoje atsiras daugiau imigrantų.

Benamius tyrinėjusi mokslininkė: mums jų reikia

Visuomenė yra žiauri. Trūksta tolerancijos, benamis spaudžiamas, nematomas kaip orus, lygiavertis žmogus. Turime nekintantį stereotipą, kad benamis – apšepęs, nešvarus, dvokiantis žmogus, tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Kai su benamiais daugiau pabendrauji, supranti, kad yra kitaip. Vis pasakoju savo mamos įspūdį – kai, nusifotografavusi benamius, nuotraukas parvežiau mamai, ji pasakė – vaikeli, tu atrodai blogiau už tuos savo tiriamuosius. Tų žmonių gatvėje net neatpažintume. Tai, ką matome, – ekstremaliausi pavyzdžiai, bet manome, kad visi benamiai tokie. Jie būna susitvarkę, nusiprausę. Jų dabartinė situacija tiesiog yra tokia, kad jie neturi gyvenamosios vietos.

– Turbūt, paminėjus žodį „benamis“, mintyse iškyla būtent tokio žmogaus, apie kokį kalbėjote, vaizdinys – nesiprausęs, apšepęs, prastai apsirengęs. Išvydus tokį gatvėje ar ant suoliuko prie savo namų, pirminė reakcija – sutrikimas, vengiame akių kontakto. Kas taip gąsdina?

– Kitoniškumas ir nepažinimas. Pamatome ir nusukame akis, nes galbūt jaučiamės blogai – gal kažko nepadarėme, esame kalti, tuo metu neturime laiko. Autentiškas santykis, susitikimas labai dažnai pakeičia tokį mūsų požiūrį. Sutikimas gali būti tiesiog pažiūrėjus į akis. Tai nereiškia, kad turi sėstis ir kalbėtis su tuo žmogumi. Galbūt ir tas žmogus ne visą laiką kalbės.

(pagal LRT)

Nesubrendusi visuomenė

Respublika.lt skelbia, kad mūsų Seimo pirmininkė tėškė: jūs lietuviai esate nesubrendėliai, dėl to mes ir toliau diskriminuosime LGBT žmones.

Loreta Graužinienė, Seimo pirmininkė:

Lietuvos visuomenė kol kas nėra pasiruošusi homoseksualistų partnerystės įteisinimui. „Mūsų visuomenė dar nėra pribrendusi tokiam veiksmui“, – vakar per Žinių radiją sakė parlamento vadovė.

Pasak L.Graužinienės, tokius sprendimus bus galima priimti, kai subręs tolerantiškesnė nauja karta. „Manau, kad ir mūsų garbūs senjorai, kurie nesupranta šitų dalykų, verti pagarbos, ir nemanau, kad dėl to reikia erzinti mūsų visuomenę“, – kalbėjo Seimo pirmininkė, atstovaujanti Darbo partijai. Lietuvoje atgarsio sulaukė užvakar paskelbtas Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimas, kad Italija esą pažeidė Europos Žmogaus Teisių konvenciją, nesuteikdama jokio teisinio pripažinimo tos pačios lyties asmenų poroms.

L.Graužinienė sakė mananti, kad teismų sprendimai neturi būti prievartine forma taikomi valstybėse, kurios yra nepasiruošusios. Įteisinti vienos lyties asmenų partnerystę siūlo grupė socialdemokratų ir liberalų, tačiau apžvalgininkai prognozuoja, kad tokia iniciatyva nesulauks daugumos paramos Seime, nes Lietuvos visuomenė vis dar mąsto sveikai.

Mano manymu, LGBT teisių problema yra išskirtinė iš kitų problemų tuo, kad ją neįtikėtinai lengva išspręsti – realiai užtektų kokios valandos Seimo darbo tam, kad būtų įteisintos santuokos ir tiek.

Abortai – taip pat pasirinkimas

Pagal ELTA:

Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina ieškoti palaikymo ir pagalbos prieš žengiant lemtingą žingsnį. Abortas – ne vienintelė išeitis neplanuoto nėštumo atveju. Rekomenduojame kreiptis į Krizinio nėštumo centrą. Naudingos informacijos rasite interneto svetainėje adresu www.neplanuotasnestumas.lt

Žinoma, abortas yra ne vienintelė išeitis, tačiau labai apmaudu dėl to, kad tie „specialistai“ rekomenduoja informacijos ieškoti labai šališkoje, moteris nuo abortų visais atvejais bandančioje atkalbėti organizacijoje, kurios pavadinimas turėtų būti ne „Krizinio nėštumo centras“, o „Bandymo atkalbėti nuo aborto centras“. Tokioje organizacijoje moteriai bus ko gero neįmanoma gauti objektyvios/nešališkos informacijos.

Štai Krizinio nėštumo centras rašo:

Kiekvienas, prisidėjęs prie negimusio, negalinčio apsiginti vaiko nužudymo, savotiškai kenčia. Kad aborto patirtis nesugriautų viso likusio gyvenimo, reikia ryžtis ieškoti tiesos apie abortą, save, kitus ir Dievą.

Naujesni
Paieška
Naujausi įrašai
Skyreliai
Žymos
Papildoma

Įrašų RSS

Laisvamaniai Mastodone @laisvamaniai@mas.to

Laisvamaniai Telegram'oje

Laisvamaniai Facebook'e