Įvairios naujienos - Sąmokslas nuversti Vokietijos valdžiai, Anglija eina atgal, vitaminas C neapsaugos nuo peršalimo

Dezinformacija

Mažiau suprantamose temose melagienos sklinda nevaldomai: ekspertai pataria, kaip jas atskirti

Siekdama gyventojus paskatinti atkreipti dėmesį į dezinformacijos keliamą grėsmę Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje įgyvendino projektą „Dezinformacijos kojos trumpos, bet pėdsakai gilūs“. Juo buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kaip svarbu šiandieniniame komunikacijos sraute skirti melagingas naujienas nuo faktų.

Norėdami atpažinti mitus ir apsisaugoti nuo dezinformacijos turime laikytis informacinės higienos taisyklių: kritiškai mąstyti, įvertinti informacijos šaltinius, tikrinti turinį, nepasiduoti pagundai vadovautis tais šaltiniais, kurie sako turintys visus atsakymus.

Angliškai - Vitaminas C

Can vitamin C really help prevent winter colds and flu? | RNZ

Vitaminas C neapsaugos nuo peršalimų.

Angliškai - Anglija ruošia mokymo gaires draudžiančias mokyti apie lytinę tapatybę

BBC: English schools told not to teach about gender identity

Atbuleivos! Gerai, kad BBC visgi pateikia ir ne ideologija grįstą informaciją.

But others pointed out a danger because if children could not receive information about certain topics from their teachers, they were more likely to take in potentially harmful content looking for the answers online.

Angliškai - Indijos rinkimai ir dirbtinio intelekto generuoti skambučiai rinkėjams

India election: BBC journalist gets a call from AI-generated Trump

As India goes to the polls, it is impossible to avoid the wealth of AI-generated content being created - from campaign videos to personalised audio messages in a range of Indian languages, and even automated calls made to voters in a candidate’s voice.

The BBC got a first-hand look at just how easy it is to create a fake phone call between two people - in this case, our reporter Meryl Sebastian and the former US president Donald Trump.

Neužilgo tokie dirbtinio intelekto modeliai pradės trukdyti ir Lietuvos rinkimams.

Vokietija - valdžią norėję nuversti teroristai rėmėsi QAnon dezinformacijos idėjomis

Sąmokslas prieš Vokietiją: princas, ginklai ir rusiškas pėdsakas | KaunoDiena.lt

Reicho piliečiai paprastai laiko save buvusios Vokietijos – dažniausiai Pirmojo pasaulinio karo metais veikusio Vokietijos reicho – piliečiais. Savo įsitikinimus jie grindžia idėja, kad užsienio „aljansas“, įskaitant Jungtines Valstijas ir Rusiją, nori jiems padėti nuversti neteisėtą vadinamąją giluminę valstybę, kuri esą savavališkai užgrobė valdžią Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo. Reicho piliečių grupę, kuriai priklausė apie 21 tūkst. šiuolaikinės Vokietijos kaip teisėtos valstybės nepripažįstančių asmenų, Vidaus žvalgybos tarnyba pradėjo stebėti dar 2016 m.

Reicho piliečių grupę, kuriai priklausė apie 21 tūkst. šiuolaikinės Vokietijos kaip teisėtos valstybės nepripažįstančių asmenų, Vidaus žvalgybos tarnyba pradėjo stebėti dar 2016 m.

Prokurorų žiniomis, perversmo entuziastams įtaką darė amerikiečių sąmokslo teorija „QAnon“, kuri paskatino buvusio prezidento Donaldo Trumpo šalininkus 2021-ųjų sausį šturmuoti JAV Kapitolijų. Panašiai veikti ketinta ir Vokietijoje.

Kritika po debatų apie žmogaus teises: tik trys politikai neužsikrėtę sąmokslo teorijomis - LRT

LRT: Kritika po debatų apie žmogaus teises: tik trys politikai neužsikrėtę sąmokslo teorijomis

Po kandidatų į prezidentus debatų žmogaus teisių klausimais – griežtas ekspertų vertinimas. Pasak jų, kandidatų pasisakymai kelia nerimą, o penki iš jų yra gerai susipažinę su sąmokslo teorijomis ir jas eskaluoja. Visgi ekspertai sutaria, kad dėl paskutinės vietos žmogaus teisių klausimų srityje lenktyniauja Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė.

„Kelia nerimą, jei kandidatai nesupranta, kad lyčių stereotipai yra žalingi moterims ir mergaitėms, o kartu ir vyrams. Neužsikrėtę šiomis teorijomis yra trys kandidatai – Dainius Žalimas, Ingrida Šimonytė ir Giedrimas Jeglinskas“, – kalbėdamas su LRT.lt pabrėžia D. Pūras.

Anot jo, naratyvai apie kovą už tradicines vertybes sukurti ne Vatikane, o Kremliuje, tačiau kandidatai į prezidentus remiasi šiomis idėjomis ir kartoja, kaip gins Lietuvą nuo žalos – visuotinių žmogaus teisių, tarptautinių įsipareigojimų ir Europos Sąjungos (ES) vertybių.

Bažnyčia rinkimuose

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad žmonės kratosi dvasininkų įtakos politikoje, tačiau religingumą sociologai išskiria kaip vieną esminių veiksnių, lemiančių lietuvių pasirinkimą rinkimuose.

Tačiau tai, kad religingumas padeda piliečiams apsispręsti rinkimuose, nereiškia, kad gyventojai nori girdėti dvasininkus agituojant už vieną ar kitą kandidatą. Priešingai – Europos vertybių tyrimo duomenimis, 2008 m. 56 proc. Lietuvos gyventojų sutiko su teiginiu, kad dvasininkai turėtų nesikišti į politiką. reklama

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentės, sociologės Rūtos Žiliukaitės, atnaujinti, tačiau dar nepublikuoti to paties tyrimo duomenys rodo, kad šiuo metu absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad dvasininkams politikoje – ne vieta.

(Pagal Alfa)