“Keuliška” laisvė netylėti
Rekomenduoju paskaityti pokalbį su „Keulė rūkė“
Daug ką labiausiai įžeidė religiniai motyvai šalia mėsainio. Cituojami kai kurie Konstitucijos ir Baudžiamojo kodekso straipsniai, paskelbtas boikotas, mažinamas jos reitingas (kai kuriais atvejais ten net nebuvus). Jūsų pareiškimas vadinamas cinišku ir kaltinamas noru užsidirbti kitų nelaimės sąskaita ir vertybių neturėjimu. Bet juk ir “Keulė” turi kažkokias vertybes – kokios jos?
Lietuvos konstitucija ir Baudžiamasis kodeksas aiškiai sako, kad negalima tyčiotis, niekinti ir persekioti ŽMONIŲ. Ne knygų, ne daiktų, ne simbolių, o žmonių. Lietuvos įstatymai gina žmogų, o ne daiktą. O įsižeisti gali daug kas dėl daug ko. Kažką žeidžia, kad pardavinėjame mėsą, kažką – kad valgom kiaulieną, kažką – kad naudojam vienkartinius indus, bet pabandykim įsivaizduoti pasaulį, kuriame sakytume tik tai, kas nieko neįžeistų, ar tai būtų laisvė? Jau minėjau, kad kvietimai atkeršyti neturi nieko bendro su čia neva taip aršiai ginamomis krikščioniškomis vertybėmis, tai yra labai artimos idėjos islamiškam ekstremizmui, norui sėti baimę arba kitaip – terorizmui. Mūsų pareiškimas buvo labai nuoširdus ir asmeniškas (apie tai jau kalbėjau anksčiau). O “Keulė” turi viena esminę vertybę, tai – Laisvė. Laisvė tikėti tuo, kuo nori tikėti, laisvė daryti su savo kūnu, tai, ką nori daryti, laisvė vartoti, tai, ką nori, laisvė ateiti pachmelnam mėsainio, laisvė stovėti už baro su tatūchom, tuneliais ar barzda. Galu gale, laisvė pas mus neateiti, jei esi pagiežingas ir kerštingas žmogus.